- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- e2-9030-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02310-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V.
- Advokatai
- Jurijus Binevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. (V.) V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė V. V. (toliau – ir ieškovė) 2022 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1855-341/2018 dalį dėl išlaikymo, nustatant kad nepilnamečių dukrų V. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini)), V. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) ir V. V. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) išlaikymui atsakovas V. (V.) V. (toliau – ir atsakovas) moka po 150 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys priimtas teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. rezoliucija. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad vaikų išlaikymui yra reikalinga 200 Eur kas mėnesį.
2. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo (2018 m. kovo 27 d.) praėjus daugiau nei keturių metų laikotarpiui, iš esmės pasikeitė situacija dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio. 2018 m. kovo 27 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1855-341/2018 buvo patvirtintas išlaikymas 100 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį šiuo metu yra per mažas. Ieškovė nurodė, kad minimali alga 2018 m. buvo 400 Eur, dabar – 730 Eur ir ją planuojama didinti. Augant infliacijai, kilo maisto produktų, higienos, ugdymo, lavinimo bei kitų būtiniausių prekių kainos, sumažėjo galimybė tenkinti dukrų būtiniausius poreikius iš periodinių išmokų. Ieškovė taip pat nurodė, kad per keturis metus nuo 2008 m. iki dabar padidėjo vaikų poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, pasikeitė vaikų laisvalaikio praleidimo būdai, atsirado papildomų užsiėmimų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas net ir sutartą kiekvienam vaikui 100 Eur išlaikymą mokėjo nereguliariai ir tik iš dalies, taip pat yra pasikeitusi tėvo turtinė padėtis, nes atsakovas nuo 2021 m. kovo mėnesio nebeturi pareigos mokėti išlaikymo sulaukusiai pilnametystės dukrai V. V.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio argumentus ir prašė skirti 200 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
5. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Konstatavus esminį tėvų turtinės padėties ar vaikų poreikių pasikeitimą, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, teismas turi spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
6. Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1855-341/2018 dalį dėl išlaikymo, nustatant kad nepilnametėms dukroms būtų mokama po 200 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė patvirtino, kad pradžioje atsakovas atsakingai mokėjo išlaikymą dukroms, bet vėliau šį įsipareigojimą vykdė tik iš dalies. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai lanko būrelius, o jauniausios dukros negali išleisti į jokį būrelį, nes trūksta pinigų jos poreikiams. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip minėta, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant, be kita ko, į vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius.
7. Įvertinus tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jis turi sveikatos problemų ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti reikiamas pajamas savo nepilnamečių dukrų išlaikymui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki dukrų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
8. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žymini mokesčio mokėjimo, ieškinį tenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo, kur žyminis mokestis skaičiuojamas nuo išlaikymo sumos už vienerius metus skirtumo tarp anksčiau priteistos sumos ir dabar priteistos sumos t. y. 27 Eur (200 Eur – 100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei buvo paskirtas atstovas (advokatas) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimą. Tarnyba pateikė teismui duomenis apie tai, kad valstybė patyrė 223,40 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų. Taigi, iš viso, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 250,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės V. V. ieškinį patenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1855-341/2018 rezoliucinės dalies 4 punktą dėl periodinių išmokų dydžio ir priteisti iš atsakovo V. (V.) V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį ieškovei mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 4 d.) iki dukrų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad į vaikų išlaikymui gautas lėšas ieškovė V. V. turi uzufrukto teisę.
Priteisti iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 250,40 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.