Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Temporės prima“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su Inspekcijos sprendimu, Sprendimu dėl taisymo, VMI sprendimu ir Komisijos Sprendimu, teigdama, jog jai kaip pelno nesiekiančiam ribotos civilinės atsakomybės viešajam juridiniam asmeniui turi būti taikomos PVM ir Pelno mokesčio lengvatos. Taigi ginčas byloje kilo dėl to, ar Inspekcija pagrįstai pripažino, kad VšĮ „Temporės prima“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, dėl ko negalėjo pasinaudoti įstatymais suteiktomis PVM ir pelno mokesčio lengvatomis.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad Inspekcija atliko pareiškėjos laikotarpio nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 pelno mokesčio ir laikotarpio nuo 2017-01-31 iki 2018-12-31 PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Atlikusi patikrinimą, surašė 2019-09-24 patikrinimo aktą Nr. (42.59)-FR0680-326, kuriame nustatė, kad pareiškėja visa apimtimi vykdė ūkinę komercinę veiklą – teikė apmokamas senjorų priežiūros paslaugas ir gavo pelno bei šios veiklos pajamų nepanaudojo viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, todėl pareiškėja neatitiko Pelno mokesčio ir PVM įstatymų keliamų reikalavimų dėl asmens priskyrimo pelno nesiekiančių asmenų kategorijai ir negalėjo pasinaudoti PVM ir pelno mokesčio lengvatomis (MGK medžiaga, b. l. 64–68). Po patikrinimo Inspekcija konstatavo, kad pareiškėja pažeidė PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 71 straipsnio 2 dalies, 63¹ straipsnio 1 dalies nuostatas bei Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir, įvertinusi nustatytus pažeidimus, pareiškėjai papildomai apskaičiavo 54 179,00 Eur PVM ir 2 564,00 Eur sumažino pelno mokestį.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešoji įstaiga – tai pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Atlikus mokestinį patikrinimą, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja vykdė su senjorų priežiūros paslaugomis susijusią ūkinę-komercinę veiklą (ėmė atlygį už teikiamas senjorų priežiūros paslaugas) (MGK medžiaga, b. l. 25–30, 109–121) ir iš šios veiklos buvo gaunamos pastovios pajamos, kurios 2017 m. sudarė 185 908,67 Eur (MGK medžiaga, b. l. 96–97). Taip pat nustatyta, kad VšĮ „Temporės pirma“ steigėjai ir vienintelei dalininkei – direktorei E. Š. 2018 m. birželio mėn., rugsėjo–gruodžio mėn. prie darbo užmokesčio buvo išmokėti priedai: 600,00 Eur – birželio mėn. ir po 300,00 Eur rugsėjo–gruodžio mėn., t. y. iš viso 1 800,00 Eur (MGK medžiaga, b. l. 89–91). Taigi matyti, kad 2017 m. pareiškėja uždirbo 25 943,00 Eur apmokestinamojo pelno arba 23 139,00 Eur grynojo pelno. Nustatyta, kad 2018 m. pareiškėja netgi suteikė paramą materialinėmis vertybėmis Vaivadų bendruomenės centrui už 1 148,00 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria atsakovės padarytai išvadai, kad nors pareiškėja yra įsteigta kaip viešasis juridinis asmuo, didžiąją jo veiklos dalį ginčo laikotarpiu sudarė pelno siekimas iš ūkinės-komercinės veiklos, t. y. iš jos teikiamų atlygintinų senjorų priežiūros paslaugų (pareiškėja pati pripažįsta, kad nors ji vykdė socialinę pagalbą – prižiūrėjo senelius, tačiau ėmė atlygį už minėtas paslaugas, taigi iš tokios veiklos buvo gaunamos pastovios pajamos), todėl ginčo laikotarpiu pareiškėja neatitiko įstatymo įtvirtinto pelno nesiekiančio juridinio asmens apibrėžimo (PVM įstatymo 2 straipsnio 21 dalis).

Taigi tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija, išnagrinėję pareiškėjos pajamų struktūrą ir nustatęs, jog didžioji pareiškėjo pajamų dalis yra pajamos iš ūkinės-komercinės veiklos, kuria siekiama pelno, pagrįstai konstatavo, kad pagal įstatymo nuostatas pareiškėja negali būti laikoma pelno nesiekiančiu asmeniu. Šios teismo padarytos išvados niekaip nepaneigia pareiškėjos skundo argumentai, kad pareiškėjos vykdoma senelių priežiūra namuose yra analogas senelių priežiūros globos ar senelių priežiūros namuose, tačiau pareiškėja šią paslaugą teikė asmenų gyvenamojoje vietoje ir visą parą, nes tokie argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atmestini.

Pareiškėja sutinka, kad jos teikiama paslauga mokama, nes tai neišvengiama (reikalinga padengti turimas išlaidas darbuotojams, išlaikyti juridinį asmenį, kaupti lėšas kitiems projektams), todėl, pasak pareiškėjos, toks pinigų gavimas negali būti laikomas pelno siekimu. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas pažymi, byloje nustatyta, jog pareiškėja nevykdė viešąjį interesą tenkinančios veiklos (vykdė tik pelno siekiančią veiklą), todėl ji neatitinka pelno nesiekiančio vieneto kriterijų. Pareiškėja iš ūkinės–komercinės veiklos gautų pajamų faktiškai nepanaudojo viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad prie darbo užmokesčio išmokėtų priedų forma pelną skirstė dalininkei E. Š.. Pati pareiškėja nei patikrinimo metu, nei su skundu teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos ketinimus teikti socialines paslaugas ar vykdyti socialinius projektus. Tuo pačiu pažymėtina, kad senelių priežiūros (globos) vykdymas kaip pareiškėjos vykdoma veikla visa apimtimi buvo komercinė, kadangi pareiškėja iš šios veiklos gavo pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-692-968/2019, 2018-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1107-556/2018). Taigi šiuo atveju atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos veikla yra komercinė, todėl pastaroji neatitinka Pelno mokesčio įstatymo ir PVM įstatymo keliamų reikalavimų dėl priskyrimo pelno nesiekiančių asmenų kategorijai ir tokiu būdu negali pasinaudoti PVM ir pelno mokesčio lengvatomis.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės išvada dėl premijos išmokėjimo direktorei E. Š.. Anot pareiškėjos, direktorės E. Š. darbo užmokestis ir premija nėra įmonės pelnas ir jis galėjo būti mokamas direktorei. Teismas, vertindamas šį pareiškėjos argumentą, pabrėžia, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbuotojų darbo užmokestį sudaro bazinis (tarifinis) atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Bazinis (tarifinis) atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą per valandą ar mėnesį einant konkrečias pareigas, esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę bei kiekybę, taip pat ir į kitus veiksnius (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnis).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjos direktorės E. Š. 2017-03-13 darbo sutartyje Nr. 01 nėra numatyta jokių papildomų apmokėjimų (priedų, premijų, priemokų) (MGK medžiaga, b. l. 92–93). Sprendimuose dėl priedo prie darbo užmokesčio išmokėjimo taip pat nebuvo nurodyta, už ką minėtam asmeniui mokami priedai (MGK medžiaga, b. l. 88). Paaiškinimus pareiškėja pateikė vėliau (nagrinėjant skundą Komisijos posėdyje), teigdama, jog direktorė E. Š. 2017 m. nuo veiklos pradžios pusę metų nebuvo gavusi atlyginimo, nes tuo laikotarpiu nebuvo uždirbta pajamų, todėl premijos buvo paskirtos siekiant atlyginti darbuotojui patirtus nuostolius. Inspekcija pagal VšĮ „Temporės pirma“ veiklos dokumentus nustatė, kad pareiškėja 2018 m. stabdė savo veiklą ir atleido darbuotojus, kad tuo metu mažėjo pareiškėjos gaunamos pajamos, t. y. nuo 28 904,00 Eur kovo mėn. iki 17 387,00 Eur birželio mėn., iki 246,00 Eur rugsėjo mėn., o nuo spalio mėn. pareiškėja pajamų negavo ir nebesinaudojo klientų paieškos tarpininkavimo paslaugomis. Įvertinus tokią situaciją, Inspekcija padarė išvadą, kad nežiūrint į veiklos rodiklius, vienintelei VšĮ „Temporės pirma“ darbuotojai direktorei E. Š. buvo išmokėti priedai prie darbo užmokesčio. Tokiu būdu buvo pažeistos Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudžiančias viešosios įstaigos pelną skirti dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad išmokėtų priedų forma buvo skirstomas pelnas, todėl padaryta išvada, kad pareiškėja neatitiko pelno nesiekiančio vieneto vieno iš kriterijų dėl pelno paskirstymo, yra pagrįsta, o pareiškėjos argumentai dėl darbo užmokesčio (premijos) išmokėjimo direktorei E. Š. yra atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytų procerūrinių pažeidimų, priimant skundžiamus sprendimus, pasakytina, kad jie nesudaro teisinio pagrindo ginčijamus sprendimus naikinti. Teismas nustatė, kad Inspekcijos viršininkas yra įgaliojęs Inspekcijos Kontrolės departamento viršininką V. O. priimti sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo (2019-01-08 įsakymas „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. 1-9), todėl pareiškėjos argumentas, kad Inspekcijos Kontrolės departamento direktorius V. O., kadangi jis nėra mokesčių administratoriaus viršininkas, negalintis pasirašinėti Inspekcijos priimtų sprendimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pareiškėja nepagrįstai kelia abejonę dėl galimo padarytų klaidų taisymo, nes tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis, tiek Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatos suteikia teisę viešojo administravimo subjektams priimtuose individualiuose norminiuose aktuose ištaisyti padarytas klaidas. Taip pat nesutiktina su pareiškėja, kad Sprendimas dėl taisymo ir pateikiamas lydraštis negali būti užregistruoti tuo pačiu numeriu ir skirtingomis datomis, nes lydraščiu tik išsiunčiamas dokumentas ir nebūtinai tai atliekama tą pačią dieną (sprendimo priėmimo dieną). Pareiškėja nepaaiškina, kaip esant tokiai situacijai, kai Sprendimas dėl taisymo ir lydraštis užregistruoti skirtingomis datomis, gali būti pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Nors pareiškėja teigia, kad jai neaišku, kodėl Inspekcijos sprendimo ir Sprendimo dėl taisymo turinys ir rezoliucinė dalis nesutampa, pažymėtina, kad Sprendimu dėl taisymo buvo ištaisytos padarytos klaidos, todėl rezoliucinės dalys negali sutapti. Taip pat teismas neturi pagrindo teigti, kad priimant sprendimą dėl klaidų ištaisymo yra pabloginama asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, padėtis, kaip teigia pareiškėja. Šiuo atveju teigti, kad minėtais procedūriniais pažeidimais buvo suvaržytos pareiškėjos procesines teises ginti teisme, nėra jokio pagrindo. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja suprato priimtus skundžiamus sprendimus ir pasinaudojo teise į teisminę gynybą tinkamai, kreipdamąsi į teismą ir savo teises gindama teismine tvarka, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nevykdė viešąjį interesą tenkinančios veiklos, t. y. tikrinamuoju laikotarpiu gautų ūkinės-komercinės veiklos pajamų nepanaudojo viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, nagrinėjamu atveju – senelių socialinei pagalbai, o vykdė tik pelno siekiančią veiklą, iš kurios gavo pajamų (teikė apmokamas senelių priežiūros paslaugas), o pelną skirstė dalininkei. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėja yra įsteigta kaip viešasis juridinis asmuo, kuris formaliai atitinka pelno nesiekiančių juridinių asmenų apibrėžimą, bet jos veikla yra komercinė, todėl neatitinka Pelno mokesčio įstatymo, tuo pačiu ir PVM įstatymo keliamų reikalavimų dėl asmens priskyrimo pelno nesiekiančių asmenų kategorijai ir tokiu būdu negali pasinaudoti PVM ir pelno mokesčio lengvatomis.

Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-11-22 sprendimą Nr. (36.9) FR0682-275 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-11-27 sprendimą Nr. (36.9)-6-3001 dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo taisymo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-03-25 sprendimą Nr. 69-35 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-18 sprendimą Nr. S-219(7-89/2020) netenkintinas, šie sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Temporės prima“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.