Kauno apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-168-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
2A-168-657/2017
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00319-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Pareiškėjas
L. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Civilinė byla Nr. 2A-168-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00319-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20.; 3.4.5.2.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuo 1976 m. rugpjūčio 10 d. iki 1976 m. rugsėjo 5 d., nuo 1977 m. rugpjūčio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d., nuo 1984 m. liepos 28 d. iki 1984 m. rugsėjo 20 d., nuo 1986 m. liepos 27 d. iki 1986 m. rugsėjo 15 d., nuo 1987 m. rugpjūčio 13 d. iki 1987 m. spalio 1 d., nuo 1988 m. liepos 22 d. iki 1988 m. rugsėjo 21 d., nuo 1989 m. liepos 22 d. iki 1989 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) kombainininko padėjėja dirbo pareiškėja, o ne P. L. (b.l. 1-3). Nurodė, kad pareiškime prašomu nustatyti laikotarpiu ji dirbo kombainininko padėjėja, tačiau tarybinio ūkio įsakymuose įrašyta ne jos vardas ir pavardė, o P. L.. Tiek pareiškėja, tiek P. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., kuri mirė (duomenys neskelbtini) d., gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo metu P. L. buvo apie 70 metų. Kombainininko padėjėjos darbas buvo fiziškai sunkus, todėl dėl amžiaus P. L. jo nebūtų galėjusi dirbti. (duomenys neskelbtini) ji taip pat dirbo kombainininko padėjėja ir kitais atskirais laikotarpiais nuo 1978 m. gegužės 15 d. iki 1983 m. rugsėjo 1 d. P. L. buvo jos vyro giminaitė, ji prižiūrėjo jų vaikus, o pareiškėja eidavo į darbą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 1976 m. rugpjūčio – spalio mėn., 1977 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose ir 1984 m. birželio ir rugsėjo mėn., 1986 m. birželio – spalio mėn., 1987 m. rugpjūčio – lapkričio mėn., 1989 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. darbo apskaitos knygose taip pat įrašyta P. L., nors realiai dirbo pareiškėja ir darbo užmokestis buvo mokamas jai. 1987 m. rugpjūčio mėnesio darbo apskaitos knygoje yra įrašytas jos vardas, pavardė „L. L.“, tačiau darbo užmokestis nepriskaičiuotas ir neišmokėtas, nes buvo išmokėtas grafoje „P. L.“. Šiuose dokumentuose matyti, kad pati darbovietė dokumentus pildė aplaidžiai, nėra darbo užmokesčio gavėjų parašų, neįrašytas jos vardas ir pavardė, nors dirbo ji, o įrašyta P. L.. Juridinį faktą reikia nustatyti tikslu, kad dirbtas laikas pareiškėjai būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Kitokiu būdu įrodyti to laikotarpio darbo laiko neturi galimybės.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad remiantis vien tik pareiškėjos teiginiais ir liudytojų parodymais nėra pagrindo nustatyti pareiškėjos prašomą faktą, kai rašytiniai įrodymai akivaizdžiai prieštarauja prašomam nustatyti faktui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė (b.l. 85-91).

Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktos aktualaus laikotarpio (duomenys neskelbtini) dokumentų – direktoriaus įsakymų ir atsiskaitymų – mokamųjų žiniaraščių kopijos, kas leidžia spręsti, jog pareiškėjos nurodomo darbdavio – (duomenys neskelbtini) personalo ir darbo užmokesčio dokumentai yra perduoti saugoti archyvui. Įrodymų, kad personalo ir darbo užmokesčio dokumentai yra išsaugoti ir archyvui perduoti ne visi, teismui nepateikta. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymų kopijos patvirtina L. S. (tuo metu – L.) priėmimą laikinam darbui kombainininko padėjėja 1978-1983 m. sezonais. Teismui pateiktuose (duomenys neskelbtini) direktoriaus 1976-1977 m., 1984 m., 1986-1989 m. laikotarpių įsakymuose dėl priėmimo laikinam darbui kombainininko padėjėjais pareiškėjos vardo ir pavardės nėra. Šiuose įsakymuose, be kitų asmenų, yra įrašyta apie P. L. priėmimą darbui kombainininko padėjėja. Byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad P. (pilnas vardas – P.) L. yra realus asmuo, gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., minėtų įsakymų priėmimo metu gyvenusi (duomenys neskelbtini) kaime kartu su pareiškėjos šeima. Liudytojai A. D., J. L., A. S., M. K. ir K. L. parodė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo kombainininko padėjėja, o P. L. bylai aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nedirbo, ji buvo pensininkė, namuose prižiūrėjo pareiškėjos vaikus. Tačiau vien tik liudytojų parodymai nėra pakankami pagrįsti pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Liudytojas A. D. parodė, kad pareiškėja dirbo kombainininko padėjėja nuo 1976 metų iki 1989 metų, tuo tarpu jis pats (duomenys neskelbtini) nurodė pradėjęs dirbti tik 1978 metais. Liudytojos A. S. ir M. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1976 metų iki 1989 metų, tačiau nei viena iš jų negalėjo tiksliai nurodyti savo pačios darbo pradžios laiko. Dėl nurodytų aplinkybių minėtų liudytojų parodymai dėl pareiškėjos darbo laikotarpio (duomenys neskelbtini) kombainininko padėjėja negali būti laikomi patikimais. Be to, liudytojų parodymai apie pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini) turėtų reikšmės, byloje nustačius aplinkybę, kad pareiškėjos darbdavio dokumentai ar jų dalis būtų prarasti ar sunaikinti, o šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę, byloje nėra. Šių liudytojų parodymai, kad P. (P.) L. bylai aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nedirbo, prieštarauja rašytiniams įrodymams – (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymams, iš kurių matyti, kad P. L. 1977-1978 m., 1984 m. ir 1986-1989 m. buvo priimama laikinam darbui, (duomenys neskelbtini) atsiskaitymų – mokamųjų žiniaraščių kopijoms, iš kurių matyti, kad 1976 m. rugpjūčio – spalio mėn., 1977 m. rugpjūčio – lapkričio mėn., 1984 m. birželio mėn., rugsėjo mėn., 1986 mėn. birželio – spalio mėn., 1987 rugpjūčio – lapkričio mėn., 1989 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. žiniaraščiuose yra padaryti įrašai apie P. L. priskaitytas ir išmokėtas sumas. Nors pareiškėja tvirtino, kad šiuose dokumentuose dėl darbdavio aplaidumo buvo įrašyti P. L. vardas ir pavardė vietoje turėjusių būti pareiškėjos duomenų, tačiau minėti darbdavio įsakymai dalyje dėl P. L. priėmimo į darbą ir įrašų apie P. L. darbdavio priskaitytas ir išmokėtas sumas teisingumas nėra nuginčyti. Vien pareiškėjos paaiškinimai ir liudytojų parodymai nėra pakankami paneigti šiuose dokumentuose nurodytas aplinkybes apie kito asmens – P. L. priėmimą į darbą ir tai, jog darbo užmokestis buvo priskaitomas ir mokamas būtent jai. Aplinkybė, jog P. L. tuo metu buvo garbaus amžiaus, dėl ko pareiškėjos teigimu nebūtų galėjusi dirbti šio darbo, nėra pagrindas daryti priešingą išvadą. Teismas pritarė suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovės nuomonei, kad yra sunkiai tikėtina situacija, jog sistemingai į darbdavio dokumentus dėl aplaidumo vietoje pareiškėjos būtų įrašomas visiškai kitas, realiai egzistavęs, daug vyresnis žmogus, juolab įvertinus tai, kad 1978 – 1983 m. priimtuose įsakymuose buvo nurodyta pati pareiškėja, t. y. pareiškėja ir jos asmens duomenys darbdavio administracijai buvo žinomi. Jokių kitų, kad ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškime nurodytais laikotarpiais pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) kombainininko padėjėja, teismui nepateikta. Teismas nevertino S. G. ir J. D. rašytinių paaiškinimų, kadangi jos į teismo posėdį neatvyko, teismui neprisiekė, paaiškinimų neteikė, jų paaiškinimai raštu nebuvo surašyti notaro akivaizdoje, o seniūno pavaduotoja patvirtino tik parašų tikrumą. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde pareiškėja L. S. prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; į teismo posėdį kviesti naujai paaiškėjusią liudytoją D. M. (b.l. 94-96).

Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Liudytojai, kurie anksčiau yra dirbę (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsiimdami atlyginimus jie visi pasirašydavo algalapių lapuose, tačiau archyve tokių dokumentų nėra. Tai įrodo, kad į archyvą buvo pateikti ne visi (duomenys neskelbtini) dokumentai. Teismas visai nevertino liudytojų J. L. ir K. L. parodymų, kad jie prisimena, kad pareiškėja darbą (duomenys neskelbtini) pradėjo iškart po vestuvių, kurios įvyko (duomenys neskelbtini). Šie liudytojai parodė, kad minėtame ūkyje pareiškėja dirbo nepertraukiamai iki pat to laiko, kai išsituokė su savo buvusiu sutuoktiniu. Sprendime nevertinti liudytojų parodymai, kad niekas niekada nėra matęs P. L. dirbančios (duomenys neskelbtini). Visi liudytojai nurodė, kad P. L. prižiūrėdavo pareiškėjos vaikus, o ne dirbo ūkyje. Teismas nevertino aplinkybės, kad P. L. nuo pensijos gavimo pradžios niekada nebuvo perskaičiuotas pensijos dydis, nors jis turėjo būti didesnis, kadangi P. L. pagal byloje pateiktus dokumentus turėjo dirbti būdama pensinio amžiaus. Ši aplinkybė reiškia, kad P. L. nuo išėjimo į pensiją momento nedirbo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 100-102).

Atsiliepime nurodė, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti. Teismas vadovavosi ne tik pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimais, bet ir visais bylos įrodymais. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad teismas nevertino liudytojų J. L. ir K. L. parodymų. P. L. pensijos dydis nebuvo perskaičiuotas po pensijos paskyrimo, ne dėl to, kad P. L. niekur nedirbo, o dėl to, kad P. L. po pensijos paskyrimo nepateikė prašymo perskaičiuoti jos pensiją įgijus didesnį stažą ir nepateikė Sodros teritoriniam skyriui duomenų apie jos įgytą darbo stažą ir pajamas po pensijos paskyrimo. VSDFV Kauno skyriaus nuomone, nėra būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti papildomą liudytoją, kadangi bylos aplinkybės yra aiškios, o pareiškėjos prašomos liudytojos apklausa naujų aplinkybių nepatvirtins ir nepaneigs byloje esančių rašytinių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos objektą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti nurodytą liudytoją, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

CPK 447 straipsnio 1 dalis reikalauja pareiškime nurodyti tikslą, kuriam nustatyti pateikiamas pareiškimas. Nurodžius tikslą, galima spręsti, ar tokius tikslus prašomu nustatyti faktu bus galima pasiekti. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekdama, jog šis darbo laikotarpis būtų įskaitytas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma sprendė, jog duomenys apie pareiškėjos dirbtą laiką (duomenys neskelbtini) yra išlikę, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų paneigiančių byloje esančius rašytinius įrodymus, o vien tik liudytojų parodymais nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir skundžiamu procesiniu sprendimu pareiškimą atmetė.

Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą, neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas bei vertino liudytojų parodymus. Kad pareiškėja dirbo nurodytais laikotarpiais kombainininko padėjėja (duomenys neskelbtini), kompetentingas nustatyti teismas, nes kita tvarka gauti teisę patvirtinančio dokumento nėra galimybės; pateiktuose dokumentuose nėra darbuotojų parašų, o P. L. niekada nebuvo perskaičiuota pensija dėl didesnio darbo stažo.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; kt.).

Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija) patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Pagal LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 16 punkte nustatyta, kokia tvarka į stažą įskaitomas kolūkio narių darbo kolūkiuose laikas. Tik tuo atveju, jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka (Nuostatų 24 punktas).

Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, nes tuo metu P. L. buvo senyvo amžiaus ir negalėjo dirbti sunkų kombainininko padėjėjos darbą; šį darbą dirbo pareiškėja, o liudytojų parodymai, kad niekada nematė dirbant p. L., apeliantės nuomone, tik patvirtina jos nurodytas aplinkybes, kad ji nurodytais laikotarpiais dirbo kombainininko padėjėja (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė surinktų įrodymų viseto aspektu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymus: 1976 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 73, 1977 m. rugsėjo 16 d. Nr. 105, 1984 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 63, 1986 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 80, 1987 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 105, 1988 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 149, 1989 m. liepos 31 d. Nr. 57 (b.l. 11-18) nustatė, kad (duomenys neskelbtini) laikinam darbui pareiškėjos nurodytiems laikotarpiams nuo 1976 m. rugpjūčio 10 d. iki 1976 m. rugsėjo 5 d., nuo 1977 m. rugpjūčio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d., nuo 1984 m. liepos 28 d. iki 1984 m. rugsėjo 20 d., nuo 1986 m. liepos 27 d. iki 1986 m. rugsėjo 15 d., nuo 1987 m. rugpjūčio 13 d. iki 1987 m. spalio 1 d., nuo 1988 m. liepos 22 d. iki 1988 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 1987 m. liepos 22 d. iki 1989 m. rugsėjo 21 d. kombainininko padėjėja buvo priimta P. L.. Teismo nuomone, į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) atskaitymo – mokamojo žiniaraščio ištraukos kopijos, leidžia spręsti, kad už 1976 m. rugpjūčio – spalio mėn., 1977 m. rugpjūčio – lapkričio mėn., 1984 m. birželio mėn., rugsėjo mėn., 1986 mėn. birželio – spalio mėn., 1987 rugpjūčio – lapkričio mėn., 1989 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. darbo užmokestis buvo priskaitytas ir išmokėtas P. L. (b.l. 21a-49).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr.754 redakcija) 23 punktas numato, kad į stažą įskaitytinas darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) laikas įrodomas remiantis kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais.

Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nurodytais laikotarpiais pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini), o vien tik liudytojų parodymai, jog P. L. buvo pensininkė ir prižiūrėjo pareiškėjos vaikus nėra pakankami pagrįsti pareiškėjos nurodomas aplinkybes (CPK 185 str.). Apeliantės nurodyti argumentai apie tai, kad dėl aplaidumo vietoje pareiškėjos buvo įrašomas visiškai kitas, realiai egzistavęs žmogus, vertintini kaip subjektyvi įrodymais nepagrįsta jos nuomonė ir negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, paneigiantys teismo išvadas, tuo labiau, kad apeliantė nepateikė jokių kitų neginčijamų įrodymų apie jos darbą Upninkų tarybiniame ūkyje pareiškime nurodytais laikotarpiais (CPK 178 str.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti visus įrodymus ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie konkrečių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2008).

Nagrinėjamu atveju dokumentai apie pareiškėjos dirbtus laikotarpius yra išlikę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjos nurodyti laikotarpiai negali būti įskaitomi teismine tvarka nustatant juridinę reikšmę turintį faktą.

Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.), šių įrodymų pagrindu tinkamai teisiškai kvalifikavo ir išsprendė ginčą, todėl teisėtas ir pagrįstas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės L. S. valstybei priteistina 5,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,61 Eur (penkis eurus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė