- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- 1-1284-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36381-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- E. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas aštuonis kartus, paskutiniai teistumai:
2012 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, paskiriant 30 parų arešto;
2014 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 MGL bauda;
2017 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę;
2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 parų arešto (bausmė atlikta 2018 m. vasario 27 d.);
2021 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 75 MGL dydžio baudą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą. Jis 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 15.50 val., aikštelėje prie mūrinio garažo (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia dūrė peiliu sėdinčiam E. K. į kairės kojos pėdą, padarydamas kairės pėdos durtinę-pjautinę kiaurinę žaizdą, dėl ko šis nugriuvo, po to ne mažiau dviejų kartų kumščiais sudavė R. K. į kairę veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairėje smilkininėje srityje, t. y. tokias veiksmais smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis I. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. ryte buvo (duomenys neskelbtini). Ten atėjo tarp 8-10 val., pasišalino po 13 val. Išvyko į (duomenys neskelbtini) toliau vartoti alkoholį. (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo. Toje vietoje (pievos aikštelėje) asmenys tai ateidavo, tai išeidavo. Jis vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo su E. ir R., buvo susitikęs ir su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis atėjo apie 13 val. ir liko, kai jis (I. K.) išėjo. Nukentėjusysis pasiliko kompanijoje. Iki tol nukentėjusįjį pažinojo, nes gyvena vienoje laiptinėje (E. K. – (duomenys neskelbtini), o jis – (duomenys neskelbtini) aukšte), santykiai buvo neutralūs, tarpusavyje nekonfliktavo, priešiškumo jam nejaučia. Jo nesužalojo ir net nebendravo. Nežinojo, kad tą dieną nukentėjusysis buvo sužalotas. Apie tai sužinojo iš policijos pareigūnų, po savaitės, kai pakvietė į policiją. 2020 m. rugsėjo 10 d. niekur nedirbo, buvo grįžęs iš užsienio ir kiekvieną dieną toje aikštelėje vartojo alkoholį. Gerai atsimena, kas vyko tą dieną. R. ir E. yra jo kaimynai, su jais dažnai susitinka toje aikštelėje, kartu vartoja alkoholį. Su E. K. alkoholio vartoti neteko. E. K. motiną pažįsta. Ji pažinojo ir jo sūnėną A. I., nes gyvena vienoje laiptinėje. (duomenys neskelbtini) bute gyveno jo tėvas, sesers sūnus A. I. su savo žmona I. B.. 2020 m. rugsėjo 10 d. toje aikštelėje buvo pokalbis apie tėvą, pokalbio neatsimena. Kompanijoje buvo visi girti, gal kalba ir buvo šiek tiek paaukštintais balsais, bet tik tiek, konflikto nebuvo. Jis nematė kaip tą dieną, atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs 2020 m. rugsėjo 10 d. Po to, kai 13 val. išėjo iš aikštelės, vėliau į ją grįžęs nebuvo. Nuo namų, iki vietos, kur vartojo alkoholį, gali būti apie 300 metrų. Toje aikštelėje buvo jis, E. ir R. E. K. ten atėjo truputį vėliau. E. K. pažinojo juos visus. Jis atėjo pats, niekas jo nekvietė, buvo neblaivus, jis (I. K.) taip pat nebuvo blaivus. Nežino, kodėl E. K. jį apkaltino, gal norėjo pasipelnyti. E. K. yra narkomanas, ateidavo pinigų pasiskolinti, bet jis neduodavo. E. K. motina prašydavo jį apraminti, nes keikdavosi, prašydavo pas motiną pinigų. Negali pasakyti, ar pažįsta R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad kaltės neprisipažįsta. 2020 m. rugsėjo 10 d. d. apie 10 val. atėjo į įprastą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), už garažų, kur nuolat renkasi su kaimynais išgerti. Iki 2020 m. rugsėjo 10 d. jau apie dvi savaites vartojo alkoholį, todėl nelabai pamena, kaip jie rinkosi. Tą dieną, buvo kaimynas R., kur jis tiksliai gyvena nežino, kažkur prie turgelio. E. gyveną per du namus. Trečio kaimyno nepamena. Jie susimetė pinigais, kas ėjo į parduotuvę, nepamena. Vartoja dažniausiai alų, ar tą dieną buvo degtinė, nepamena, nes jos tą dieną negėrė. E. prie jų priėjo apie 12 val. ir atsinešė savo alų. Pasiūlė jam, bet jis atsisakė, nes nelabai bendrauja. E. nuolat prašinėja iš jo pinigų, o jo motina, maždaug tris kartus, prašė jo pagalbos, kad jį nuramintų, nes su ja konfliktuodavo. Jis siūlė kviesti policiją, nes nenori veltis į konfliktą. Jis iš aikštelės išėjo apie 15 val., tuo metu jokių konfliktų nebuvo, nuėjo namo, pasiėmė pinigų ir išvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini). Į aikštelę nebegrįžo, bet praeinant matė, kad kompanija dar sėdi. Šioje vietoje nuolat būriuojasi, o kas ten buvo likęs jis nematė. Papildė, kad įtarime nurodytos veikos jis nepadarė, neturėjo tam tikslo, neturi dėl ko prisipažinti (t. 1, b. l. 164-167).
Nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10-10.30 val. iš „Senukų“ parduotuvės atėjo į aikštelę, kur susitiko su kaltinamuoju, E. ir dar keliais žmonėmis. Jis aikštelėje su tais asmenimis kalbėjosi ir gėrė alų. Po žodinio konflikto kaltinamasis išėjo, grįžo su peiliu ir dūrė jam į koją. Taip pasielgė, nes pavadino jį „ožiu“, nes buvo prisigėręs, nesąmones šnekėjo. Po šių žodžių kaltinamasis pasišalino. Nematė jo sugrįžtant ir nematė ką ketina padaryti, nes atėjo iš nugaros. Kaltinamąjį pamatė tuo momentu, kai dūrė. Kaltinamasis jam gulint dar sudavė kumščiais į veidą. Kaltinamasis iš karto po to pasišalino, dalis kompanijos taip pat, tik R. liko ir perrišo koją, padėjo nueiti iki namų laiptinės. Tada jis nuėjo namo ir išsikvietė greitąją, motinos paprašė iškviesti policiją. Tą dieną buvo išgėręs 200 gramų degtinės, alų gėrė kiti asmenys. Matė, kad kaltinamasis gėrė alų. Po šio įvykio neteko su juo susitikti. Kažkoks dar žmogus buvo, kuris padėjo nueiti namo, bet jo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu Nukentėjusysis E. K. parodė, kad gyvena kartu su savo motina R. K.. 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. eidamas iš prekybos centro ,,Senukai“ link savo namų per pievą, prie mūrinio garažo pastebėjo 4 vyrų kompaniją, tarp kurių buvo jo kaimynas I. (jo pavardės nežino), kuris gyvena jo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pamatęs pažįstamą veidą jis priėjo prie kompanijos, kitų ten buvusių vyrų jis asmeniškai nepažįsta, nežino jokių jų duomenų, tačiau jie dažnai būna ir išgėrinėja minėtoje vietoje. Jo kaimynas I. kartu su kitais vyrais išgėrinėjo, ir pasiūlė jam prisijungti prie jų, pasiūlė išgerti alaus. Jis su savimi alkoholio nebuvo atsinešęs, gėrė jų alų. Su jais kartu išgėrė vieno litro talpos alaus butelį, jo kaimynas I. ir kiti asmenys gėrė anksčiau, todėl pastebėjo, kad jie buvo akivaizdžiai girtesni. Jo kaimynas I. pasakojo, kad jo tėvas sunkiai serga (duomenys neskelbtini), tėvas I. veja iš namų, kai jis pareina girtas, dėl to jis neketina eiti į jo laidotuves. Jis negalėjo klausyti, kaip jis kalba apie savo tėvą, todėl pasakė savo kaimynui I., kad jis pats yra ,,kaziolas“. I. labai įsižeidė, kadangi jis yra atlikęs bausmę pataisos įstaigose, labai rimtai priėmė jo žodžius. I. pasidarė labai agresyvus, atsistojo ir nieko nesakęs išėjo. Jis liko su jo pažįstamais (liko trys vyrai). Po poros minučių pas juos sugrįžo I., jis sėdėjo nugara į jį. Kaip I. priėjo iš už nugaros, jam besėdint, laikydamas rankoje peilį (kurioje rankoje pasakyti negali, nematė) iš karto vienu mostu dūrė peiliu jam į kairės kojos pėdą, taip perdurdamas ją kiaurai. Ar I. ištraukė peilį ar jis pats, pasakyti negali, buvo šoko būsenoje, todėl neatsimena. Kai I. jam įdūrė peiliu, jis pajuto stiprų fizinį skausmą, dėl ko nukrito ant žemės ir I. dar sudavė jam ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais į kairę veido sritį ir pasakė jam ,,čia tau už ožį“. Po smūgių kartu buvę vyrai I. atitraukė nuo jo ir jis iš karto pasišalino link Justiniškių pusės. Jam begulint ant žemės, vienas iš vyrų jam kažkuo užrišo koją, kad nebėgtų kraujas. Vienas iš vyrų pasiūlė iškviesti greitosios medicinos pagalbą, tačiau jis atsisakė, kadangi manė, kad jam įdūrė nestipriai. Jis atsistojo ir nuėjo į savo namus. Jam einant pastebėjo, kad pėda pradėjo dar stipriau kraujuoti, todėl tik įėjęs į butą paskambino telefonu savo motinai ir paprašė iškviesti greitąją, kadangi pats buvo pasimetęs ir nežinojo kur kreiptis. Po pokalbio, jam būnant namuose sugrįžo jo motina ir paskui ją atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai suteikę jam pirmąją pagalbą išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje po apžiūros jam buvo nustatyta kairės kojos pėdos pjautinė/kiaurinė žaizda ir kairės veido pusės sumušimai. Minėtoje ligoninėje jį paliko kelioms valandoms stebėjimui. Jis ir I. nėra draugai, jis yra kaimynas, su kuriuo kartais pasisveikina prie namo ar laiptinėje. Per apie vienerius metus kartu su I. yra išgėrinėję alkoholinius gėrimus 3 kartus. Anksčiau tarp jų nėra buvę jokių konfliktų. Jo kaimynas I. minėtame bute gyvena kartu su savo tėvu ir savo sesers sūnumi, jų duomenų nežino. Tuo metu I. vilkėjo juodos spalvos striukę ir raudonos spalvos sportines kelnes. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, jam padaryta fizinė žala. Papildė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 11 val. kai priėjo prie aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje sėdėjo 5 vyrai iš jų pažįsta tik I., E. ir asmenį pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris gyvena kažkur šalimais, minėtas vyras jam aprišo koją ir palydėjo iki namo laiptinės. Kas galėjo iš įvykio vietos paimti peilį jis nežino, bet pamena, kad tą dieną I. sūnėnas A. stovėjo prie namo laiptinės, kai GMP brigada jį vedėsi į mašiną, prie laiptinės taip pat stovėjo policijos pareigūnai, kurie girdėjo, kaip A. sakė, kad jo dėdė I. buvo atėjęs į namus paėmė peilį ir išėjo. Dar yra kaimynas J. (pavardės nežino), kuris teigia žinantis, kad būtent I. jį sužalojo (t. 1, b. l. 52-56, 58-59).
Liudytojas R. M. teismo posėdyje parodė, kad praeitasis metais buvo vadinamoje pievelėje, kartais ten susirenka su kai kurias išgerti. Tą dieną apie 10 val. susitiko jis ir E. K., I. K., atrodo, atėjo vėliau. Pasiėmė alaus ir gėrė kurį laiką. Tada atėjo vaikinas (vardo neatsimena) su 3-4 žmonių kompanija. Nepamena, ar jie turėjo alaus, bet tikrai turėjo degtinės. Tą vaikiną yra matęs kelis kartus toje vietoje, tačiau jo asmeniškai nepažinojo, vardo nežino, jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Tas vaikinas su kompanija atėjo ne pas juos, jie tiesiog buvo šalia. Su jais pasisveikino, jie pasiūlė degtinės, bet atsisakė. Paskui jo (R. M.) kompanija išsiskirstė, o nukentėjusysis su kompanija (3-4 žmonės) liko. Iš pradžių, apie 11 val., kažkur išėjo I., atrodo, nuėjo link „Senukų“, o jis su E. K. baigė gerti alų ir išėjo per garažo galą link namų, nes gyvena toje pačioje pusėje. Buvo pakeliui, todėl gavosi, kad jis E. palydėjo. Tuo metu, kai abi kompanijos buvo pievelėje, nekonfliktavo. Po įvykio buvo kelis kartus susitikę su kompanija, kurioje kartą buvo ir I., aptarinėjo kas įvyko, nes policija pateikė įtarimus. Nukentėjusiojo kompanijos žmonės buvo maždaug nukentėjusiojo amžiaus, juos matė pirmą kartą. Vyresnių toje kompanijoje tikrai nebuvo. R. K. gal ir žinomas. Pažįsta kelis R., bet pavardės nežino, abu yra jo amžiaus – apie (duomenys neskelbtini) metų. Anksčiau toje pievelėje yra kelis kartus atėjęs ir vyresnis (R.), bet jo gerai nepažįsta. Tą dieną prie jo jokio R. nebuvo, nebent jis buvo atėjęs vėliau. Nematė, kaip buvo sužalotas nukentėjusysis. Išeinant kraujo pėdsakų nebuvo. Nuo įvykio vietos I. namai yra po dešine puse, o „Senukai“ – po kaire. I. nuėjo į priešingą pusę nei yra jo namai. Gerai neatsimena, ar I. nuėjo į Senukų pusę, bet atrodo, kad nuėjo ten. Jis atsisveikino ir nuėjo. Prieš nueidamas su nukentėjusiuoju nesikalbėjo. Po to, kai I. išėjo, jis su E. pabuvo dar gal valandą ar pusantros, o gal pusvalandį, gerai neatsimena. Su nukentėjusiuoju nesikalbėjo, nebent paprašyti cigaretės. Sėdėjo visi toje pačioje vietoje, bet buvo dvi skirtingos kompanijos. Tą dieną daugiau nesutiko nei E., nei I., nei nukentėjusiojo, bet atrodo, kad buvo nuėjęs pas kaltinamojo giminaitį A. ir jo draugę. A. gyvena tame pačiame bute su I. Kas atsitiko aikštelėje sužinojo iš policijos ir kitų žmonių. Girdėjo, kad papjovė kažkokį žmogų, kaip supranta, tą nukentėjusįjį. Kas ką pasakojo neatsimena, nes tai buvo labai seniai. Po to įvykio bendravo su I., buvo susitikę gal po 1-2 savaičių. Sakė, kad jį kažkas kaltina, kad nori prisiteisti pinigų. Jis su I. yra pažįstami 3-4 metus, artimai nebendrauja, jis draugo dėdė. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val. įprastai rinkosi už garažo, adresu (duomenys neskelbtini), dažniausia renkasi nesusitarę iš anksto. Tą dieną apie 10 val. atėjo jis, E. ir I., kas nuėjo į parduotuvę, nepamena. Parduotuvėje nusipirko alaus „Tradicinis“ 1 litro, pirko apie 8 butelius ir grįžo už garažų. Apie 11 val. priėjo 3 ar 5 asmenys tik vieną pažįsta iš matymo, bet vardo nežino. Kompanija atsinešė savo alkoholio, kiek pamena buvo degtinė ir alus, jie prisijungė prie jų. Jie prabuvo maždaug iki 13 val. Pirmas išėjo I., iki tol jokių konfliktų nebuvo, visi bendravo ir vartojo alkoholį. Jis su E. išėjo apie 13.30 val. Šioje vietoje nuolat renkasi ir keičiasi žmonės. Po įvykio, kelis kartus buvo susirinkę, kartą ir I. buvo, bet jis tik parūkydavo. Su kompanija aptarinėjo įvykį, bet kas buvo sužalotas ir kas galėjo sužaloti jis nematė. Jie kartais visi pasikolioja, bet muštinių tarp jų nebuvo (t. 1, b. l. 70-71).
Liudytojas E. K. (K.) teismo posėdyje parodė, kad kaip visada sėdėjo su I. ir R. M., ant suoliuko pievelėje. R. yra jo kaimynas. Dar buvo ir R. K.. Visi gėrė alų. Po to atėjo nukentėjusysis E. K. su savo 3-4 draugais. Jie prisėdo šalia, išgėrinėjo. I. nuėjo namo ar savo reikalais, aš nežino. Jis su R. M. dar pasėdėjo, išgėrė alų ir taip pat nuėjo namo. Tarp jų ir E. K. kompanijos jokių konfliktų nebuvo. Jis E. K. pažįsta nuo vaikystės, bet jo nekvietė, jis pats atėjo, nes buvo pažįstami. Nuo to laiko, kai išėjo I. iki jo ir R. M. išėjimo praėjo apie pusvalandį. Per tą laiką jie gėrė alų, o E. kompanija sėdėjo ant kito suoliuko ir gėrė savo gėrimus. I. nuėjo į namų pusę, jo namai iš karto už garažo. Nežino, kodėl I. išėjo, jo planų nežinojo. Po to I. negrįžo. Jis su R. išgėrė alų ir taip pat išėjo po 30-40 min. Daugiau tą dieną nesusitiko. Kur tuo metu buvo R. K., nežino. Nematė, kad tuo metu, kai buvo susitikusios šios abi kompanijos, E. K. būtų su kuo nors konfliktavęs. Jam E. K. kompanijos žmonės buvo nepažįstami. Jis visą laiką matė I., jis nevartojo alkoholio. Jo akivaizdoje nebuvo jokių konfliktų, išeinant nukentėjusysis su kitais savo pažįstamais sėdėjo ant suoliuko. Nematė, kaip buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Jo kompanijoje buvo jis, R. M., R. K., ir I. E. K. atėjo su 2-3 nepažįstamais žmonėmis. Jam I. vėliau pasakė, kad yra pareikšti kaltinimai dėl E., bet daugiau nieko nepasakojo. Jo niekas neprašė duoti parodymų, sakyti arba nesakyti ko nors. Po to įvykio E. K. nematė, su juo ar R. K. apie įvykį nekalbėjo. Neprisimena, kuo tada I. buvo apsirengęs. Nežino, ar E. K. ir I. vienas kitą pažinojo, bet jie yra kaimynai. Su R. K. yra kelis kartus susitikę išgerti, bet nėra pažįstami, nes ten bet kas gali prisėsti ir gerti. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10 val. susirinko kaip visada, buvo R., vėliau su šuniu prisijungė I. Kelintą valandą atėjo E. ir ar buvo vienas, nepamena. Ar I. vartojo alkoholį, nematė. Jis vartojo su R. alų „Tauras Tradicinis“ 1 l talpos, apie 13 val. pirmas išėjo I. su šuniu, jis su R. dar pastovėjo maždaug 30 min., ir jie kartu nuėjo. R. palydėjo iki namų. E. pasiliko, ar jis buvo vienas, nepamena. Tą dieną, degtinę vartojo tik E. Jis I. pažįsta apie pora metų. E. pažįsta nuo vaikystės. Konfliktinių situacijų su I. nei su E. neturėjo. Kad jie konfliktuotų tarpusavyje, taip pat nematė ir negirdėjo. Šioje aikštelėje renkasi nuolat įvairios kompanijos. I. yra ramus žmogus su silpna sveikata, nei karto nesivėlė į jokius konfliktus. Apie įvykį informavo jo mama. Jis pats nieko nematė ir įtartinų asmenų taip pat tą dieną nematė (t. 1, b. l. 73-74).
Liudytojas R. K. teismo posėdyje parodė, kad 2020 rugsėjo 10 d. E. K. matė pirmą kartą, žino tik jo pravardę, jis yra draugo J. kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Tai jis (R. K.) 2020 rugsėjo 10 d. suplėšęs savo marškinėlius E. K. aprišo koją ir palydėjo namo. Jis su E. ir R. M. gėrė aikštelėje. Jam atėjus aikštelėje buvo ir I., bet jis išėjo už 5 min. I. išėjo link namų. Atskirai nuo jų kompanijos dar buvo 2-3 nepažįstami žmonės. Jis su E. ir R. M. atėjo su alumi, sėdėjo ir gėrė, o kai pritrūko, jis (R. K.) nuėjo į parduotuvę. Aikštelėje liko E. ir, turbūt, R. Parduotuvėje užtruko gal pusvalandį. Grįžęs pamatė, kad sėdi E. K., jis jau buvo sužeistas. Nematė, kaip jį sužeidė, tuo metu buvo parduotuvėje. Tie 2-3 žmonės pabėgo. Jam atrodo, kad palydėjo jį prie laiptinės kartu su E. E. buvo sužalota koja. Kas jį sužalojo, nežino, jo neklausė, nes jis buvo girtas. Su E. arba su R. jį vedė iki laiptinės už parankių. Tuo metu E. nieko nešnekėjo. Išgėrinėjant aikštelėje niekas nekonfliktavo. E. K. buvo su savo kompanija, jie atskirai su savo kompanija. Iki jam aprišant nukentėjusiojo koją, kraujavimas nebuvo stabdomas, prie jo kiti asmenys nebandė sustabdyti kraujavimo savo drabužiais. Kam priklausė pilkos spalvos džemperis, rastas įvykio vietoje šiukšlių maiše, nežino. Nekvietė greitosios, nes jo telefonas buvo nusėdęs, kodėl nekvietė kiti – nežino. Greitąją, turbūt, iškvietė nukentėjusiojo motina. Palydėjus iki namų nukentėjusysis atsisėdo laiptinėje ant bordiūro prie įėjimo į rūsį, o jis (R. K.) nuėjo namo. Nukentėjusysis gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte. Kas nutiko aikštelėje, jis nežino, tik girdėjo, kad kažkas su kažkuo susiginčijo. Matėsi, kad E. K. žaizda buvo durtinė. I. K. yra jo pažįstamas, matosi retai. Susitinka toje aikštelėje vartoti alkoholio. Jis išveda šunį pasivaikščioti. Po įvykio su I. K. susitikęs nebuvo, apie šį įvykį su juo nekalbėjo. Po to su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs. Jis ten retai ateidavo, ten jį matė tik vieną kartą. Nežino, kaip nutiko, kad nukentėjusysis perdavė jo telefono numerį ir kontaktus bei prašė apklausti. Gal telefono numerį davė kažkas kitas.
Liudytoja R. K. teisme parodė, kad jos su sūnumi ryšys buvo labai geras. Ji 2020 m. rugsėjo 10 d. prieš pietus paskambino sūnui, paklausė, kur yra. Jis pasakė, kad yra pas savo merginą G. Ji visada eina pietauti trečią valandą namo ir grįždama matė aikštelėje netoli namų 6-7 asmenų kompaniją. Ten buvo I. (kaimynas), E. (pažįstamas), jos sūnus, apsirengęs oranžine striuke. Aikštelė yra visai netoli namų, priešais namus yra garažai, o aikštelė už jų. Grįžusi namo sūnui paskambino ir pasakė, kad jį matė. Sūnus sakė, kad jo ten nėra. 15.50 val. grįždama po pietų į darbą, vėl toje vietoje matė stovintį I., jis pasisveikino ir už krūmų pastebėjo savo sūnaus oranžinę striukę. E. parašė žinutę, kad nesislapstytų, nes jį matė toje kompanijoje. Ji pietauja nuo 15 val. iki 16 val., iki darbo 5 min. kelio. Tik pradėjus dirbti, paskambino sūnus ir verkdamas paprašė kviesti greitąją, nes I. jį stipriai papjovė, sakė, kad yra namuose. Greitai parbėgo namo, minėtoje aikštelėje matė daug kraujo, bet žmonių jau nebuvo. Laiptinėje irgi buvo kraujo, tada pradėjo kviesti greitąją. Policiją pakvietė dar būdama prie namų. Namuose buvo pilna kraujo, sūnus sėdėjo balkone, kraujas net lašėjo. E. pasakojo, kad jis pasakė kažkokį žodį I., o I. supyko, nuėjo namo. Po to, sūnui sėdint ant suoliuko I. atėjo iš už nugaros ir dūrė į koją, kiaurai pradūrė. Tada sūnus pargriuvo, o I. kumščiais sumušė veidą ir išėjo namo. Sūnaus veidas iš kairės pusės buvo sutinęs, po akimis buvo mėlynės. Nežino, kiek kartų jam sudavė. Greitai atvažiavo greitoji ir policija. E. išvežė greitoji. Ji jau buvo spėjusi subintuoti koją. I. namuose jau nebuvo, jo telefonas buvo išjungtas. Išėjo A. I., sakė, kad I. paėmė virtuvinį peilį iš namų ir išėjo. Jis tai pasakė prie kriminalistų, gal kokią 17 val. Ji buvo išėjusi su pareigūnais į laiptinę, norėjo parodyti, kur viskas įvyko, aikštelę. A. sutiko, kai su policija išėjo į lauką. A. sakė, kad I. atėjo ir paėmė peilį. Policininkas dar pasakė, jog tą patį sakė ir jos sūnus. Ji nežino, iš kurio ekipažo buvo tas pareigūnas, atrodo, kad iš atvažiavusio vėliau. I. bute buvo tik A. ir mergina, bet jie išėjo. Ji buvo sakiusi sūnui, kad neitų su ta kompanija. Ji jai nepatiko, nes nuolat geria. Kai sūnų matė toje aikštelėje, atrodė, kad ten buvo viena kompanija. Jie visi stovėjo. Atrodo, kad jos sūnaus ir I. K. santykiai iki to įvykio buvo geri. Po įvykio sūnus sakė, kad I. nematė ir su juo nekalbėjo. Sūnus nenorėjo apie tą įvykį kalbėti. Su juo apie piniginę kompensaciją nekalbėjo, žino, kad jis nereikalautų piniginės kompensacijos. Kai išgerdavo sūnus nebuvo gero charakterio, bet blaivas būdavo geras. Žino, kad pas I. K. girtaujama, vyksta konfliktai, bet su juo mažai bendrauja, tik pasisveikina ir viskas. Negali būti, kad sūnui dūrė kitas žmogus. Jis iš karto sakė, kad koją padūrė I. Tada visi išsibėgiojo, buvo likęs tik vienas vyresnio amžiaus vyras, kuris aprišo koją kažkokiu skuduru ir atvedė jį iki laiptinės. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 15.55 val., būnant darbe į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos sūnus E. K., kuris pasakė kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes jį peiliu papjovė I. Ji iš karto suprato, kad tai I. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute. Iš karto išbėgo iš darbo, kuris yra (duomenys neskelbtini) pastate ir nubėgo link savo namų. Atbėgusi į savo namo kiemą pradėjo skambinti E. K. telefonu. E. K. ilgai neatsiliepė telefonu, tačiau jam atsiliepus ji pradėjo klausti, kur jis yra, pagalvojo, kad jis gali būti sužalotas ir gulėti kažkur lauke. E. K. jai pasakė, kad jis yra bute. Priėjusi prie laiptinės, kurioje yra jų butas, ji pamatė daug kraujo, todėl iš karto pradėjo skambinti telefonu „112“ ir kvietė greitąją medicinos pagalbą. Kraujo pėdsakai vedė link jų buto durų. Užėjusi į butą koridoriuje pamatė daug kraujo, kraujo pėdsakai vedė link kambario, kuris yra koridoriaus gale, kairėje pusėje. Įbėgusi ten pamatė E. K. sėdintį balkone. Kambaryje prie lovos buvo daug kraujo, E. K. kairės kojos pėda buvo apvyniota rankšluoščiu ir iš žaizdos stipriai kraujavo. Kojos viršuje taip pat buvo užrištas skuduras, kas užrišo šį skudurą, nežino. Bandė jam suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir stabdė kraujavimą. Užėjusi į butą durų nerakino ir suteikiant pagalbą savo sūnui E. K. išgirdo, kaip į butą užėjo policijos pareigūnai bei greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. I. K. pažįsta iš matymo, nes jų butai yra vienoje laiptinėje. Dėl kokios priežasties ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis buvo sužalotas E. K. nežino, nespėjo jo paklausti. Tuo metu kai užėjo į butą ir pamatė savo sužalotą sūnų, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, o 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 11 val., kai paskutinį kartą su juo bendravo, jis buvo blaivas, todėl įtaria, kad E. K. ir I. K. kartu vartojo alkoholį ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba E. K. po apžiūros ir suteiktos medicininės pagalbos išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Papildė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 15.55 val. ji išeidinėjo iš namų į darbą ir matė kaip aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) sėdėjo kompanija maždaug 7 asmenų. Iš tos kompanijos iš pažįstamų matė I. ir E., o savo sūnaus E. nematė, bet galimai jis ten buvo, nes stovėjo vyras su panašia striuke kaip jos sūnaus. Šioje aikštelėje dažnai būriuojasi įvairios kompanijos. Ji su I. niekada neturėjo jokių konfliktų, prie jos I. nekonfliktavo su jos sūnumi. Pamena, prieš porą mėnesių iki minėto įvykio sūnus jai pasakė, kad yra skolingas I. kažkokiems draugams. Ji nusprendė patikrinti šią informaciją, pati I. paklausė, bet jis pasakė, kad nieko nežino. I. nei su ja, nei su jos sūnumi nebendraudavo, tik pasisveikindavo. Ta dieną, jai stovint lauke su pareigūnais prie namo laiptinės taip pat išėjo A., I. sūnėnas, kuris pasakė, kad jo dėdė buvo atėjęs į namus paėmė virtuvinį peilį ir vėl išėjo į lauką (t. 1, b. l. 62-65, 66-68).
Liudytoja I. K. parodė, kad yra kaltinamojo sesuo ir teisme pasinaudojo teise neduoti parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad brolis vasarą grižo iš (duomenys neskelbtini) ir gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), tėvo bute. Minėtame bute gyvena jos sūnus su drauge (apie metus laiko) ir jos tėvas. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Rugsėjo mėnesį ji su savo sugyventiniu važiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugus, ten ir nakvojo maždaug 3-4 dienas. Jos brolis nuo sugyventinio buto, adresu (duomenys neskelbtini), turi raktus. Raktus ji jam davė, nes jis dažnai konfliktuodavo su tėvu, todėl ji jam leisdavo pas ten pagyvent. Jis pas ją gyveno kartais savaitę ir kartais tik kelias dienas. Prieš atvažiuojant jis visada pranešdavo. Ar dažnai jis atvažiuodavo, kai ji su sugyventiniu buvo išvykus, negali pasakyti. Apie save jis nieko nepasakodavo. Žino, kad iki tėvo mirties jis labai dažnai vartojo alkoholį, o šiuo metu kiek jai žinoma jis dirba ir lyg nevartoja alkoholio. Apie įvyki 2020 m. rugsėjo 10 d. ji nieko nežino. Po to kai jai paskambino policijos pareigūnas, kuris teiravosi jos brolio, ir kada jai skambino, žino, kad tai buvo rugsėjo mėnesį. Ji tik tada paskambino pati broliui ir pasakė, kad jo ieško policija. Paklausus dėl ko jo ieško, jis pasakė „ne tavo reikalas“. Vėliau internete perskaitė apie šeškinėje įvykusius du nusikaltimus. Suprato, kad tai jų rajone, bet nei su sūnumi nei su broliu apie tai nekalbėjo. Po tėvo mirties ji buvo atvažiavusi į butą (duomenys neskelbtini), tik trumpam tvarkyti notarinius reikalus. Kaimynų ji nelabai pažįsta (t. 1, b. l. 86-88).
Liudytojas A. I. teisme parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Tą dieną buvo namie. Dar buvo jo mergina ir senelis. Nepamena, ar I. tą dieną buvo atėjęs. Jis namo tai ateidavo, tai išeidavo, gerai neatsimena. I. gyvena kartu su jais senelio bute. Būdavo, kad jis išvažiuodavo dirbti į užsienį. Nežino, ar I. pastoviai tame bute gyveno, jis pats neseniai ten atsikėlė. Senelis buvo senų pažiūrų, jis norėdavo, kad visi dirbtų, todėl kartais pasipykdavo su I. 2020 m. rugsėjo 10 d. jis atsikėlė ryte, tikslaus laiko neatsimena, I. buvo namie. Paskui buvo atvykusi policija, jis (A. I.) išvedė šunis, kad pareigūnai galėtų apžiūrėti namus. Matė E. K. mamą, ji kalbėjo su pareigūnais. Paklausė, kas atsitiko. Ji sakė, kad I. jos sūnų papjovė. Pareigūnai klausė, kur I., prašė jo telefono numerio. Jis negalėjo pasakyti kad jo dėdė I. buvo gįžęs į namus, paėmė virtuvinį peilį ir vėl išėjo, nes to nematė. Apie įvykį sužinojo tik, kai atvažiavo policija. Kai matė R. K., ji buvo panikoje, nes I. galimai papjovė jos sūnų. Tą dieną nukentėjusiojo nematė. Kiek kartų tą dieną matė savo dėdę, nežino. Tikrai matė iš ryto. Ar dėdę matė tos dienos vakare, nežino. Atrodo, kad tos dienos vakare jo (A. I.) taip pat nebuvo namie. Nežino, kur tą dieną išvažiavo jo dėdė. Dėdės laiptais niekur nepalydėjo. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jie atėjo į butą. Neprisimena, kaip dėdė buvo apsiregęs tą dieną. Mano, kad nuotraukoje t. 1, b. l. 47-48 užfiksuotas jis su R. M.. Atrodo, kad jis buvo kartu su policija. Neprisimena, ar R. M. buvo atėjęs pas jį į butą iki kol atvyko policija. Atrodo, kad tą dieną policijos pareigūnus sutiko namie. Nepamena, ar galėjo policijos pareigūnus sutikti laiptnėje. Nelabai gerai atsimena tos dienos įvykius. Ikiteisminio tyrimo metu A. I. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), I. matė jo senelio bute iš ryto, jis virtuvėje darėsi arbatą ir po to išėjo. Jis dažniausia leidžia laiką savo kambaryje, iš namų niekur neina ir apie įvykį nelabai ką gali papasakoti. Maždaug po pietų į buto duris paskambino pareigūnai, kurie teiravosi jo dėdės I. Jis pasakė, kad nežino ir jį matė tik iš ryto. Pareigūnai užėjo į namus ir kažko ieškojo, nepasakė ko ieško, jis laiko du šunis, kurie be paliovos lojo, todėl juos išvedė į lauką. Pareigūnai liko namuose su seneliu. Prie laiptinės durų jis pamatė stovinčią kaimynę su pareigūnais, kaimynė jo paklausė, kur I., jis pasakė, kad nežino, o ji vis kartojo, kad kažkas papjovė jos sūnų ir klausinėjo kur I. Moteris buvo panikoje, jis nelabai suprato apie ką jį kalba ir tuomet nuėjo pavedžioti šunis. Nukentėjusįjį kaimyną jis pažįsta tik iš matymo, yra jį matęs prie garažų su kompanijomis, jis ten vartodavo alkoholį. Dėl to jis su juo nelabai linkęs bendrauti, nes jis nuolat vaikšto girtas. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, minėta kaimynė prašydavo pagalbos sūnų įvesti į butą, nes jis užmigdavo tiesiog laiptinėje. Po šio įvykio jis nukentėjusįjį kaimyną matė tik po savaites, kažkur ėjo, su juo nebendravo. Dėdė šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76-78, 79-80).
Liudytoja I. B. teismo posėdyje parodė, kad I. K. jos vaikino dėdė. 2020 m. rugsėjo 10 d. ji buvo (duomenys neskelbtini), pas savo vaikiną. Ten tuo metu dar gyveno jo senelis ir I. Tą dieną iki atvyko policija buvo namuose, kambaryje, I. K. visą dieną nematė. Nežino, ar jis buvo kur nors išėjęs, parėjęs ir vėl išėjęs. Jos sugyventinis buvo namuose, bet paskui kažkur išėjo, neprisimena kuriuo metu, bet jis pasitiko pareigūnus. Tarp I. ir jo tėvo buvo šeimyniniai santykiai, pasitaikydavo konfliktų, bet nepastebėjo, kad jis kažkaip ypatingai elgtųsi su savo tėvu konfliktų metu. Po tokių ginčų I. išeidavo. Nematė, kad I. 2020 m. rugsėjo mėnesį būtų vartojęs alkoholį, namuose alkoholio nevartodavo. Vartodavo prie namų, prie garažo su draugais, jo draugų nežino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. E. K. nežino, kaimynus pažįsta tik iš veido, vardų nežino. Negirdėjo nieko apie tą dieną, kai buvo sužalotas žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu I. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. ar 6 dieną atsikraustė pilnai gyventi pas savo vaikiną A., ankščiau pas jį tik likdavo kelioms dienoms arba kartais tiesiog pernakvoti. 2020 m. rugsėjo 10 d. nakvojo pas A. adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji atsikėlė apie 11 val., tvarkėsi namie, A. senelis buvo virtuvėje, o I. tą dieną nematė. Kai ji būdavo nurodytu adresu, kiek žino tuo laiku I. nedirbo, jo dažnai nebūdavo namie, tai ji su juo retai susitikdavo bute. Jai asmeniškai su I. jokiu konfliktų nėra buvę. Alkoholį jis vartojo kiek žino tik lauke ir kiek pamena tai buvo vasarą. Kai ji būdavo pas A. jų bute rimtų konfliktų negirdėdavo, kartais I. susiginčydavo su savo tėvu, ir po ginčų jis dažniausia išeidavo. 2020 m. rugsėjo 10 d. dieną ji buvo savo kambaryje, bute laiko du šunis, kurie pradėjo labai loti. Ji išėjo į buto koridorių ir išgirdo kaip pareigūnai prašo uždaryti šunis, ji juos uždarė savo kambaryje ir tuomet užėjo pareigūnai, kurie paklausė kas yra buto savininkas, ji nurodė virtuvėje sudėjusį senelį. Jie paklausė, ar bute yra I. Ji atsakė, kad nėra. Tada pareigūnai pradėjo apžiūrinėti butą. Po pareigūnų buto apžiūros grįžo A., jo paklausė kas čia vyksta, A. jai atsakė, kad pats nežino. Po to ji su A. išėjo iš namų į darbą, tik tada pamatė, kad yra policijos aptverta aikštelė, kur dažniausia renkasi kompanijos. Šiuo metu I. gyvena minėtam bute, jis dirba ir jų grafikai nesutampa, jį retai mato ir nieko neklausinėja, įvykius neaptarinėja (t. 1, b. l. 90-92).
Liudytoja G. J. teismo posėdyje parodė, kad prastai prisimena 2020 m. rugsėjo 10 d. iškvietimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Prisimena tik, kad iškvietimas buvo susijęs su kojos perdūrimu, laiptinėje ant laiptų buvo kraujo dėmės, kaip iš laiptinės išėjo du vyrai. Gal vienas iš tų vyriškių ir buvo panašus į kaltinamąjį, bet negaliu tvirtinti. Sulaukusi kolegos ji kartu pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą. Pusiaukelėje pasitiko sužalotojo mama, ji buvo laiptinėje, nuvedė iki buto, ten buvo daug kraujo. Vyrui buvo perdurta koja, jis buvo labai išsiterliojęs krauju. Neprisimena, ar jis dar įvardijo kokius sužalojimus. Nukentėjusiojo mama nurodė, kad kai ji ėjo į darbą ar į parduotuvę, matė, kad sūnus kiemelyje už garažo vartoja alkoholį su kitais savo pažįstamais. Neprisimena, ar ji sakė, kiek buvo žmonių tame kiemelyje. Paskui sūnus jai paskambino ir pasakė, kad skubiai atvažiuotų. Neprisimena, kuris iš jų, mama ar nukentėjusysis, sakė, kas padūrė, nurodė, kad tie asmenys, kurie galimai galėjo padurti, gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Jie nuėjo į tą butą, ten buvo moteris, vyresnio amžiaus vyras ir šuo. Daugiau asmenų tame bute, berods, nebuvo. Paskui atvažiavo dar keli ekipažai. Bandė ieškoti to žmogaus, po to duomenų bazėje susirado nuotraukas. Konflikto vietoje peilio nepastebėjo. Buvo nuėję į vietą kiemelyje prie garažų. Kiemelyje jau nebuvo nei vieno žmogaus, buvo daug alkoholio taros, į maišą sudėtos šiukšlės, skudurai ar rūbai. Tame maiše buvo daug kraujo. Aptvėrė įvykio vietą, joje buvo daug kraujo. Toliau įvykio vietą saugojo patruliai. Nukentėjusysis buvo neblaivus, jis tylėjo, mama daugiau už jį kalbėjo, bet gerai neatsimena. Neprisimena, ar nukentėjusysis buvo sumuštas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu G. J. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 16.06 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), peiliu sužalotas pranešėjos sūnus E. K. (duomenys neskelbtini) m., kuris pats paskambino motinai ir paprašė iškviesti pagalbą. Moteris laiptinėje pastebėjo daug kraujo. Atvykus nurodytu adresu, atidarius laiptinės duris, iš laiptinės išėjo du vyrai, po to jie užėjo į laiptinę ir ant laiptų buvo kraujo dėmes, ir (duomenys neskelbtini) aukšte juos pasitiko pranešėja R. K., kuri paaiškino, kad jai paskambino sūnus ir paprašė iškviesti greitąją, nes jis sužalotas su peiliu ir sumuštas. Atėjus į butą pastebėjo nukentėjusįjį E. K., kuriam stipriai kraujavo koja bei buvo sumuštas veidas. GMP 0884 brigada nedelsiant suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir išvežė į RVUL. E. K. nurodė, kad jam su peiliu dūrė kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris pasak nukentėjusiojo iš namų atsinešė peilį ir priėjęs jam dūrė į koją, pėdos sritį bei pasišalino. Nuėjus į nurodytą butą, duris buvo neužrakintos, jas pravėrus pradėjo loti šunys. Kolega kelis kartus kvietė buto šeimininkus, paprašė uždaryti šunis. Bute juos pasitiko moteris, kuri paklausė, kad namuose I. bute nėra. Buvo patikrintos patalpos, tačiau I. K. nurodytame bute nebuvo. Pranešėja R. K. nurodė, kur galimai įvyko šis incidentas, tai už garažo esanti pievelė, kurioje buvo pastebėta daug raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, kurios buvo įtrintos į smėlį, nuo šios vietos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas vedė iki (duomenys neskelbtini) esančio buto. Taip pat buvo patikrintas prie laiptinės esantis rūsys, tačiau jame taip pat nieko nebuvo. E. K. taip pat nurodė, kad I. K. yra žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, žilų plaukų, buvo apsirengęs raudonos spalvos kelnes, dėl ko dūrė su peiliu nurodyti negalėjo. Pagal E. K. nurodytus požymius galimai su šiuo asmeniu prasilenkė laiptinėje. Pamačius dar karta asmenį galimai galės atpažinti (t. 1, b. l. 82-84).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. 16.06 val. paskambino R. K. ir pranešė, jog jos sūnus E. K. sužalotas, aplinkybės neaiškios, pastebėta daug kraujo (t. 1, b. l. 1).
2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 16.06 val., pagal iš VPK OVS gautą pranešimą nuvyko (duomenys neskelbtini) kur pasitiko pranešėja R. K., kuri paaiškino, kad jai paskambino sūnus ir paprašė iškviesti greitąją, nes jis sužalotas peiliu ir sumuštas. Bute pastebėjo nukentėjusįjį E. K., kuriam stipriai kraujavo koja, bei buvo sumuštas veidas. GMP 0884 brigada nedelsiant suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir išvežė į RVUL. E. K. nurodė, kad jam su peiliu dūrė kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris, pasak nukentėjusiojo, iš namų atsinešė peilį ir priėjęs jam dūrė į koją, pėdos sritį bei pasišalino. Nuėjus į nurodytą butą buvo patikrintos patalpos, tačiau I. K. nurodytame bute nebuvo. Paaiškėjo, kad įtariamasis, tai I. K.. Pranešėja R. K. nurodė kur galimai įvyko šis incidentas, tai už garažo esanti pievelė, kurioje buvo pastebėta daug raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, kurios buvo įtrintos į smėlį, nuo šios vietos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas, vedė iki (duomenys neskelbtini) esančio buto. Taip pat buvo patikrintas prie laiptinės esantis rūsys, tačiau jame nieko nebuvo. E. K. negalėjo nurodyti dėl ko I. K. dūrė su peiliu (t. 1, b. l. 21).
2020 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu aikštelėje rastos kraujo dėmės, kruvini drabužiai, tušti alkoholio buteliai, nuorūkos (t. 1, b. l. 32-43).
Apžiūrėjus vaizdo įrašus, užfiksuotus policijos pareigūnų 2020 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta: 2020_0910_161219_007.MP4 įraše matyti sėdintis ant lovos E. K. Į pareigūnų klausimą kas jus užpuolė atsakė „kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto <...> Jo vardas I.“. R. K. nuvedė pareigūnus į (duomenys neskelbtini) aukštą, parodė butą, kuriame gyvena minėtas kaimynas. Atidarius antras duris, girdisi šuns lojimas. Moteris už pasakė, kad I. nėra. Pareigūnas paprašo leisti apžiūrėti patalpas. Viduje matyti mergina ir senyvo amžiaus vyras. Kitų asmenų bute nėra. Įrašo pabaigoje fone girdisi R. K. pokalbis apie „I.“ su nenustatytu vyru, kuris sako „ka tik vienas su bambaliu išėjo, prieš jums ateinant“ pokalbio metu girdisi kaip vyras pamini peilį. 2020_0910_161720_008.MP4 įraše matyti, kai pareigūnams esant viduje į butą pareina A. I.. Jis padiktuoja I. K. telefono numerį, sako neįsivaizduoja, kur I. Matė jį iš ryto, kai jis išėjo. Toliau įraše matyti, kaip R. K. veda pareigūnus į aikštelę, kur jos sūnus gerdavo alkoholį. Pakeliui ant žemės matyti kraujas. Aikštelė tuščia, be žmonių, primėtyta šiukšlių, prie medžio pririštame šiukšlių maiše pareigūnas rado drabužius. Toliau pareigūnai nueina prie greitosios pagalbos automobilio, joje jau guli E. K.. Medikas pasako, kad koja perdurta kiaurai ir veidas sudaužytas. E. K. kalba sunkiai, pasako, kad I. buvo vienas „sėdėjo vietoj ir man dūrė, po to paguldė ir man į veidą davė“, į klausimą už ką taip padarė, atsakė „jisai prisigėręs“, kur I. K. yra šiuo metu jis nežino, pasakė, kad buvo apsirengęs raudonas kelnes. Negalėjo pasakyti kieno kruvini rūbai buvo rasti aikštelėje. 2020_0910_162718_010.MP4 vaizdo įraše matyti didelė kraujo dėmė prie sandėliuko atitvaro. R. K. įvardina, kad matė, kaip aikštelėje kartu su sūnumi stovėjo ir asmuo, vardu „E.“. Toliau matyti, kaip E. K. kalbasi su policijos pareigūnais, nurodo, kad su I. buvo dar jo pažįstami, kai I. pasišalino su draugu, jis kraujuodamas nuėjo namo. I. gyvena (duomenys neskelbtini) bute. 2020_0910_163716_012.MP4 girdisi, kaip E. K. nurodo, jog I. link garažų nuėjo. R. K. sako, kad sūnus paskambinęs pasakė „mama greičiau kviesk greitąją I. mane papjovė“. Ji iš karto parbėgo namo. 2020_0910_164215013.MP4 R. K. kalbėdama apie I. K. nurodo, kad jis vaikščiojo su peiliu. Sakė, kad visada eidama į darbą mato, kaip jie geria. E. niekur nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), A.. Matė juos su sūnumi tą dieną. Sūnų pažino iš oranžinės striukės. Po pietų grįždama vėl matė striukę. Visi į ją atsigręžė, o sūnus pasislėpė. Tik pradėjo dirbti ir paskambino. 2020_0910_164714_014.MP4 įraše užfiksuota, kaip R. K. sako, kad sūnaus koja buvo aprišta ne namuose, kitokiu skudurėliu. Spėjo, kad užrišo aikštelėje (t. 1, b. l. 44-48, kompaktinis diskas prie 1 tomo viršelio).
2020 m. rugsėjo 20 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad E. K. diagnozuota kairės pėdos durtinė/pjautinė žaizda, kairės veido srities sumušimas. Ties traumos aplinkybėmis nurodyta – paciento teigimu sužeistas kaimyno, durta kiaurai peiliu į kairės pėdos sritį, smogta į veidą. Apžiūros metu stebima pjautinė kiaurinė žaizda kairės pėdos srityje, kairėje smilkininėje srityje stebimas patinimas, nubrozdinimas, palpuojama poodinė hematoma (t. 1, b. l. 100-101).
2020 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 33642020 (01) nurodyta, kad E. K. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje smilkininėje srityje bei kairės pėdos durtinė pjautinė kairinė žaizda. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Durtinė-pjautinė pėdos žaizda padaryta kontaktuojant su aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2020 m. rugsėjo 10 d. E. K. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis. E. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. E. K. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. b. l. 108-109).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis J. K. viso proceso metu savo kaltę neigė, tačiau ją patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojų R. K., G. J., R. K., R. M., E. K. parodymai, taip pat pareigūnės kamera fiksuotas vaizdo įrašas, medicinos dokumentų išrašas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie I. K. kompanijos iš keturių asmenų jis priėjo vienas, tačiau iš R. K., kaltinamojo bei liudytojų R. M., E. K. ir I. K. parodymų seka, kad aikštelėje buvo ir daugiau žmonių. R. K. nurodė, jog matė 6-7 asmenų grupelę, kita vertus einant pro šalį jos dėmesys nebuvo nukreiptas į žmonių kiekį, ji dėmesį sutelkė į savo sūnų, todėl dėl asmenų skaičiaus galėjo ir suklysti. Pasak nukentėjusiojo, kartu su juo iš viso buvo 5 asmenys, t. y. kiekis, artimas liudytojos nurodytajam. R. M., E. K., R. K. ir I. K. teisme parodė, kad nukentėjusysis prie jų prisijungė su dar keliais nepažįstamais asmenimis, nors apklausiami neilgai trukus po įvykio E. K. ir I. K. negalėjo prisiminti, ar nukentėjusysis atėjo vienas ar su kitais asmenimis. Toks parodymų kitimas sudaro pagrindą jais abejoti, juo labiau, kad galimai su E. K. buvę asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, nė vienoje tyrimo stadijoje nukentėjusysis apie tai nebuvo užsiminęs. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. K. parodė, jog iš aikštelės išėjus I. K., jis liko su trimis kaltinamojo pažįstamais. Teismas įvertina ir tai, jog R. M., E. K., R. K. yra kaltinamojo pažįstami, todėl duodami jam palankius parodymus gali siekti padėti išvengti atsakomybės. Be to, visi apklausti aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) buvę asmenys patvirtino, jog įvykio metu buvo neblaivūs, atitinkamai, dėl apsvaigimo įvykio aplinkybes jie gali prisiminti netiksliai ar iš viso neprisiminti. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo, nukentėjusiojo, R. M., E. K., R. K. parodymai vertintini kritiškai, teismas vadovaujasi ta jų dalimi, kuri tarpusavyje sutampa ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.
E. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. eidamas iš PC ,,Senukai“ link savo namų per pievą, prie mūrinio garažo pastebėjo 4 vyrų kompaniją, kurioje buvo kaimynas I., o kitų vyrų nepažinojo, iš matymo žinojo, kad toje vietoje jie renkasi vartoti alkoholį. Tokie nukentėjusiojo parodymai iš dalies sutampa su kaltinamojo ir jo draugų R. K., R. M., E. K. parodymais, kad E. K. prie jų kompanijos priėjo vėliau. Nukentėjusysis teigė, kad susitikimo metu jis pavadino I. K. „Ožiu“ dėl ko šis labai įsižeidė ir nieko nesakęs išėjo. R. M., E. K. bei E. K. parodė, jog jie nepastebėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo apsižodžiavimo, tačiau patvirtino, jog I. K. iš aikštelės išėjo anksčiau už juos, teigė nežinantys, kur jis išėjo. Kaltinamojo bei liudytojų parodymai dėl to, kuria kryptimi ir kuriuo laiku išėjo kaltinamasis, nebuvo nuoseklūs ir išsiskyrė. Teisme I. K. sakė, kad iš aikštelės išėjo apie 13 val., ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tai buvo 15 val., R. M. teisme parodė, jog kaltinamasis išėjo apie 11 val., ikiteisminio tyrimo metu nurodė – 13.30 val., E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog I. K. išėjo 13.30 val. Nurodyti parodymai tarpusavyje nesutampa bei prieštarauja objektyviems R. K. parodymams, kad ji kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir E. K. matė 15-16 val. laikotarpiu, t. y. 15 val. eidama namo, ir apie 15.50 val. grįždama į darbą. Nurodė, kad pakeliui į darbą I. K. dar jai pamojavo, taigi – tikrai jį pastebėjo. Paaiškino, kad darbe grįžusi buvo neilgai, nes netrukus paskambino sužalotas sūnus. Tokius liudytojos parodymus atitinka R. K. skambučio BPC laikas 16.06 val., užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje ir iš jų seka, kad priešingai, nei bandė įtikinti kaltinamasis bei kiti jo pažįstami liudytojai, I. K. iš aikštelės nebuvo pasišalinęs iki maždaug 15.50 val. netrukus po ko E. K. ir buvo sužalotas.
R. M., kaip ir I. K., parodė, jog kaltinamasis atsiskyręs nuo jų kompanijos nuėjo į PC „Senukai“ pusę, tuo tarpu R. K. ir E. K. teigė matę jį einant link namų. Kartu su I. K. (duomenys neskelbtini) gyvenantys A. I. ir I. B. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. nematė, kad I. K. būtų grįžęs namo pasiimti peilio ar apskritai dienos metu trumpam parėjęs. A. I. parodė, jog I. K. namuose matė tik ryte, teigė, kad jis virtuvėje darėsi arbatą, po to išėjo. 2020_0910_161720_008.MP4 vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnai patenka į I. K. butą, tačiau jame nėra nei kaltinamojo, nei A. I.. Pastarasis namo parėjo netrukus, pareigūnams jau esant viduje, vadinasi, galėjo nepastebėti, ar I. K. anksčiau buvo parėjęs namo. I. B. parodė, jog visą dieną buvo kambaryje ir I. K. iš viso nematė. Taigi, aptarti liudytojų parodymai ir nustatytos aplinkybės nepaneigia, jog I. K. galėjo pareiti I. B. ir A. I. nepastebėjus. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina 2020_0910_161219_007.MP4 vaizdo įrašas, kuriame pareigūnams įeinant į I. K. butą, fone girdėti kaip R. K. nenustatytam vyrui kalba apie „I.“, o šis pasako, jog jis neseniai išėjo iš namų, girdisi, kaip pamini peilį. Tai atitinka R. K. parodymus, jog prie laiptinės durų sutiktas asmuo jai pasakė, kad matė I. K. su peiliu. Nors R. K. šį asmenį įvardijo A., kuris teisme neneigė prie laiptinės durų kalbėjęs su nukentėjusiojo motina ir namo grįžo netrukus po to, kai pareigūnai įėjo į jo butą, tačiau paneigė sakęs R. K. apie peilį. Vaizdo įrašai (2020_0910_161219_007.MP4 ir 2020_0910_161720_008.MP4) patvirtina, jog A. I. namo parėjo netrukus po to, kai pareigūnai pateko į jo namus, vadinasi namo parėjo tuo pačiu metu, kai R. K. kalbėjo su nenustatytu asmeniu. Kita vertus, liudytoja galėjo kalbėti su keliais asmenimis, tačiau dėl patiriamo streso juos tiesiog supainioti. Tokia išvada seka ir iš to, jog 2020_0910_161219_007.MP4 vaizdo įraše matyti, kad su R. K. kalbėjęs asmuo ant peties turėjo krepšį, tuo tarpu netrukus namo parėjęs A. I. krepšio su savimi neturėjo.
E. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, jog I. K. priėjo jam iš nugaros ir dūrė peiliu į koją. Kaltinamąjį pamatė tuo momentu, kai dūrė, be to, kaltinamasis smūgiavo nukentėjusiajam ir į veidą, todėl pastarasis negalėjo suklysti dėl prieš jį smurtavusio asmens. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos R. K. parodymai taip pat iš karto po įvykio pareigūnų daryti vaizdo ir garso įrašai. R. K. teisme, ikiteisminio tyrimo metu ir kalbėdama su pareigūne (užfiksuota vaizdo įraše) nurodė, jog jai į darbą paskambinęs sūnus pasakė, kad jį „papjovė“ I. K.. Vaizdo įrašuose 2020_0910_161219_007.MP4, 2020_0910_161720_008.MP4, 2020_0910_162718_010.MP4 girdėti, kaip E. K. nurodo, kad jį užpuolė kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, vardu I., kad iš pradžių perdūrė koją, po to „į veidą davė“. 2020 m. rugsėjo 10 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime taip pat nurodyta, kad paciento teigimu kaimynas jį sužeidė peiliu, smogė į veidą. Aprašant specialisto išvadoje medicinos dokumentus nurodyta, jog SM gydytojas atžymėjo, kad pacientas buvo užpultas kaimyno, kuris perpjovė koją, nukritus ant žemės, sudavė kelis smūgius į galvą. Taigi, visuose pirminiuose, iš karto po įvykio užfiksuotuose įrodymuose, nukentėjusiojo ir liudytojos R. K. apklausose nurodyta, kad durtines ir muštines žaizdas E. K. 2020 m. rugsėjo 10 d. padarė I. K.. Nei R. K., nei E. K., nei I. K. neparodė, jog iki 2020 m. rugsėjo 10 d. kaltinamąjį ir nukentėjusįjį būtų sieję konfliktiniai santykiai, R. M., E. K. ir R. K. parodė, jog būdami aikštelėje jokių konfliktų negirdėjo, iš čia seka, kad I. K. nebuvo jokio pagrindo apkalbėti I. K. tiek savo motinai iš karto paskambinus ir telefonu pranešus sužalojusį asmenį, tiek ir vėliau atvykusiems pareigūnams bei medikams. Byloje E. K. civilinis ieškinys nepareikštas, tad atmestina ir I. K. iškelta siekio pasipelnyti versija. Nukentėjusiojo E. K. parodymai dėl jį sužalojusio asmens ir sužalojimo aplinkybių viso proceso metu išliko nuoseklūs, esminėse aplinkybėse jie neprieštarauja kitiems bylos įrodymams, juos atitinka, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytinos pasitvirtinusios kaltinimo faktinės aplinkybės, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. I. K. tyčia dūrė peiliu sėdinčiam E. K. į kairės kojos pėdą, padarydamas durtinę, pjautinę žaizdą bei vėliau sudavė kumščiu į kairę veido pusę.
Liudytojų R. M., E. K. ir R. K. parodymai, jog nematė, kaip I. K. sužalojo E. K., nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių. R. M., E. K. ir R. K. parodė, jog iš aikštelės išėjus I. K., vėliau ir patys pasišalino, todėl E. K. sužalojimo aplinkybių objektyviai galėjo nematyti. R. K. parodė, jog jam grįžus su papildomai nupirktu alkoholiu iš parduotuvės E. K. jau rado sužalotą. Tada aprišo jam koją ir palydėjo iki namų. E. K. patvirtino, kad jam koją perrišo ir iki namų palydėjo vienas iš I. K. pažįstamų. I. K. ir R. M. taip pat parodė, jog susitikę pievelėje jie susimetė pinigus ir kažkas (ne vienas iš jų) nuėjo į parduotuvę nupirkti alkoholio. R. K. teigė, kad į parduotuvę ėjo jis, tad šios aplinkybės viena kitą atitinka ir papildo. Iš čia taip pat seka, kad pinigus „sumetusių“ ir aikštelėje laukti likusių asmenų tikslas buvo tolimesnis alkoholio vartojimas, todėl visiškai nelogiška, kad jie pasišalino nesulaukę iš parduotuvės grįžtančio R. K., nebent tam turėjo būti rimta priežastis, šiuo atveju – E. K. sužalojimas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog į kairę veido sritį buvo suduota nemažiau 5 smūgių, teisme parodė, jog „kaltinamasis jam gulint dar sudavė kumščiais į veidą“, tačiau nurodęs smūgių daugiskaitą, konkretaus jų kiekio nepatikslino. Vėliau teismas to pasitikslinti nebegalėjo, nes bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis mirė. Specialisto išvadoje konstatuota, jog E. K. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje smilkininėje srityje bei kairės pėdos durtinė pjautinė kiaurinė žaizda, galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nė viename medicininiame dokumente nėra nurodytas konkretus suduotų smūgių į galvą kiekis, tačiau iš paciento žodžių jie įvardijami daugiskaita. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti smūgių į galvos sritį kiekį byloje nėra, todėl šios aplinkybės vertintinos kaltinamojo naudai, tikslinant kaltinimą, jog I. K. kumščiais E. K. į kairę veido sritį sudavė ne penkis, o du kartus, t. y. mažiausią daugiskaitinį kiekį.
Specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai visumoje atitinka nežymaus sužalojimo mastą, todėl kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata, kaltinamasis savo kaltę neigė. I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui pagal 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 97 straipsnio 3 dalies a punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – I. K. Lietuvoje teisiamas devintą kartą, vyrauja smurtinio pobūdžio nusikaltimai, po šios nusikalstamos veikos padarė dar vieną nusikaltimą – 2021 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už vairavimą neblaiviam (t. 1, b. l. 141-151), tiek šiuo metu, tiek ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, 2019 m. rugpjūčio 14 d. baustas už viešosios tvarkos trikdymą, 2019 m. sausio 10 d. baustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, statutinio valstybės tarnautojo nurodymo nevykdymą, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 153-154), nedirba, nuo 2020 m. gegužės 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 155-156), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau teismui nekilo abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti nusikalstamos veikos padarymo metu ir teisme. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, jog veika padaryta ypač pavojingu būdu ir tik dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių nekilo sunkesni sužalojimo padariniai, taip pat kaltinamojo požiūrį į savo veiksmus ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtomis švelnesnėmis bausmėmis nepavyko I. K. atgrasyti nuo iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veiksmų, spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 168-170) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 190,20 EUR sumai dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. Papildomai civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 112-114). Byloje nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo E. K. sveikatą, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo I. K. civilinio ieškovo naudai priteisiant 190,20 EUR turtinei žalai atlyginti.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – du kompaktiniai diskai, saugomi prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje saugomi iš įvykio vietos paimti daiktai: voke Nr. 08227 esantis džemperis, 3 vnt. tušti buteliai dėžėje Nr. 082141, 3 vnt. tušti buteliai dėžėje Nr. 082280, plastikinis maišelis, kuriame yra nuoplova ir 10 vnt. cigarečių, sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 190,20 EUR turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – du kompaktinius diskus, saugomus prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje saugomus iš įvykio vietos paimtus daiktus (voke Nr. 08227 esantį džemperį, 3 vnt. tuščių butelių dėžėje Nr. 082141, 3 vnt. tuščių butelių dėžėje Nr. 082280, plastikinį maišelį, kuriame yra nuoplova ir 10 vnt. cigarečių, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.