- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-01
- Bylos Nr.
- 2-2521-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01728-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. G. ieškinio atsakovui A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo: išreikalauti iš atsakovo A. G. visus turimus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, o tuo atveju, jei atsakovas nėra sutvarkęs dokumentų, – įpareigoti atsakovą A. G. sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pagal numatytus teisės aktų reikalavimus, kad būtų galima įregistruoti nekilnojamąjį turtą su jo priklausiniais VĮ Registrų centre; įpareigoti atsakovą įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklype esančiais priklausiniais, arba pripažinti ieškovei teisę įregistruoti minėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre; pripažinti, kad su teisine registracija susijusias išlaidas ieškovė ir atsakovas apmoka lygiomis dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio pareiškimą atsisakytina priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė pakartotinai kreipiasi su iš esmės analogiškais reikalavimais (papildomai reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti reikiamus dokumentus, sutvarkyti reikiamus dokumentus nekilnojamojo turto įregistravimui), taip pat prideda tuos pačius rašytinius įrodymus, dėl kurių teismas jau buvo pasisakęs 2013-06-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2259-494/2013; todėl teismas ieškovei pakartotinai išaiškina, kad tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, tačiau yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad sutuoktiniai santuokoje pasistatė žemės sklype gyvenamąjį namą, taip pat sklype yra ūkio pastatas ir dengtas baseinas, ir šie visi statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovė ketina skirtis, todėl statinių įregistravimas reikalingas tam, kad vykstant skyrybų procesui visas bendrai įgytas turtas būtų padalytas lygiomis dalimis. Taip pat nurodo, kad statiniai galimai pastatyti be statybos leidimo ir projekto. Papildo, kad visi reikalingi dokumentai yra atsakovo žinioje ir ji negali jų gauti ir pateikti teismui; todėl prašo juos išreikalauti iš sutuoktinio, o paaiškėjus, kad nėra gauti visi reikiami leidimai ir pan., – prašo įpareigoti atsakovą sutvarkyti visus reikiamus dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus.
Ieškovei pakartotinai išaiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymą Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris (9 str. 1 d. 2 p.); nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (9 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Taigi, nekilnojamojo daikto (statinio) įregistravimo pagrindas nėra tik daikto savininko valia pateikti nekilnojamojo turto registratoriui prašymą įregistruoti šį turtą, bet ir statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų turėjimas, kadastro duomenų nustatymas ir kt.. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad statybą leidžiantys dokumentai, taip pat statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai išvardinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, ir nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose Faktinių aplinkybių konstatavimas (protokolas) nėra priskirtas prie statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė nepridėjo įrodymų, jog nekilnojamųjų daiktų statyba yra teisėta, kad atlikti statinių kadastriniai matavimai ir pan., be to, pati ieškinyje teigia, kad ūkio pastatas ir dengtas baseinas „tikėtina, pastatyti be statybos ir techninio projekto“, todėl reikalavimas įpareigoti ar leisti įregistruoti statinius negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nes toks teismo sprendimas nesukels teisinių pasekmių. Be to, papildomai pažymėtina, kad ar statyba teisėta, ar neteisėta, ar sutvarkyti visi statybą leidžiantys ar jos baigtumą patvirtinantys dokumentai, sprendžia ir valstybinę statybos priežiūrą atlieka Statybos įstatyme nurodytas subjektas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teismo kompetencijai tokių klausimų sprendimas nepriskirtas.
Be to, reiškiant reikalavimą dėl įpareigojimo, turi būti pateikti duomenys, kad reikalaujantis įpareigoti asmuo pats negali atlikti nurodytų veiksmų ir tai pažeidžia jo teisėtus interesus. Ieškovė pakartotinai nenurodė ir nepateikė duomenų, kad/kodėl įregistruoti turtą gali tik atsakovas – nepridėti įrodymai, kad ieškovė kreipėsi į, pvz., savivaldybę, į VĮ Registrų centrą, į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir pan., bei kad valstybės (savivaldybės) institucijos jai neišduoda reikiamų dokumentų, neteikia duomenų (pati ieškovė ieškinyje teigia, jog tiek žemės sklypas, tiek statiniai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovė turi tokias pačias teises, kaip ir sutuoktinis).
Kadangi ieškovė teigia, jog neįregistravus turto negali išspręsti santuokoje įgyto turto padalijimo, – ieškovei pakartotinai išaiškinama, kad santuokos nutraukimo byloje teismo padalijamas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas viešajame registre (neįteisintas sutuoktinių vardu), negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau tai nereiškia, kad turtas neturi vertės, kadangi tokiu atveju medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 str. 1 d.). Todėl, jei statiniai iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo nebus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie turės būti padalinti ne kaip nekilnojamieji daiktai, o kaip medžiagos, panaudotos jiems statyti. T.y. bet kuriuo atveju, ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis nekilnojamasis turtas įregistruotas, ar neįregistruotas, jis santuokos nutraukimo byloje turės būti padalintas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., teisėja
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.