- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2-2259-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01492-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. G. ieškinio atsakovui A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo: įpareigoti atsakovą A. G. įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su žemės sklype esančiais priklausiniais, arba pripažinti ieškovei teisę įregistruoti minėtą nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre; pripažinti, kad su teisine registracija susijusias išlaidas ieškovė ir atsakovas apmoka lygiomis dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio pareiškimą atsisakytina priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, tačiau yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kad sutuoktiniai santuokoje pasistatė žemės sklype gyvenamąjį namą, taip pat sklype yra ūkio pastatas ir dengtas baseinas, ir šie visi statiniai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovė ketina skirtis, todėl statinių įregistravimas reikalingas tam, kad vykstant skyrybų procesui visas bendrai įgytas turtas būtų padalytas lygiomis dalimis. Taip pat nurodo, kad statiniai galimai pastatyti be statybos leidimo ir projekto.
Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymą Nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris (9 str. 1 d. 2 p.); nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (9 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro objektu gali būti laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Taigi, nekilnojamojo daikto (statinio) įregistravimo pagrindas nėra tik daikto savininko valia pateikti nekilnojamojo turto registratoriui prašymą įregistruoti šį turtą, bet ir statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų turėjimas, kadastro duomenų nustatymas ir kt.. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad statybą leidžiantys dokumentai, taip pat statybos užbaigimą patvirtinantys dokumentai išvardinti Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme, ir nei šiame įstatyme, nei kituose įstatymuose Faktinių aplinkybių konstatavimas (protokolas) nėra priskirtas prie statybos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė nepridėjo įrodymų, jog nekilnojamųjų daiktų statyba yra teisėta, kad atlikti statinių kadastriniai matavimai ir pan., be to, pati ieškinyje teigia, kad ūkio pastatas ir dengtas baseinas „tikėtina, pastatyti be statybos ir techninio projekto“, todėl reikalavimas įpareigoti ar leisti įregistruoti statinius negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, nes toks teismo sprendimas nesukels teisinių pasekmių.
Antra, reiškiant reikalavimą dėl įpareigojimo, turi būti pateikti duomenys, kad reikalaujantis įpareigoti asmuo pats negali atlikti nurodytų veiksmų ir tai pažeidžia jo teisėtus interesus. Ieškovė nenurodė ir nepateikė duomenų, kad/kodėl įregistruoti turtą gali tik atsakovas (kaip teigiama ieškinyje, tiek žemės sklypas, tiek statiniai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).
Ir trečia, kadangi ieškovė teigia, jog neįregistravus turto negali išspręsti santuokoje įgyto turto padalijimo, – ieškovei išaiškinama, kad santuokos nutraukimo byloje teismo padalijamas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Ta aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas viešajame registre (neįteisintas sutuoktinių vardu), negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau tai nereiškia, kad turtas neturi vertės, kadangi tokiu atveju medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 str. 1 d.). Todėl, jei statiniai iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo nebus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie turės būti padalinti ne kaip nekilnojamieji daiktai, o kaip medžiagos, panaudotos jiems statyti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., teisėja
nutaria:
atsisakyti priimti ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.