- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-2011-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-21482-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- AB DnB NORD bankas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Onrida“
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2310-221/2011 pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovui R. D., trečiajam asmeniui UAB „Onrida“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (1 t., b.l. 3-6) priteisti iš atsakovo R. D. 77 720,74 Lt skolą, 7,58 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad tarp AB DnB NORD bankas iš vienos pusės ir kredito gavėjo UAB „Onrida“ iš kitos pusės 2008-01-10 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2008-02, kurios pagrindu kredito gavėjui UAB „Onrida“ suteiktas 98 300 Lt kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2014-11-30, tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5 p.). Praleidus nustatytus kredito sugrąžinimo terminus UAB „Onrida“ įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p.), o už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 34 p.). Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2008-01-10 Laidavimo sutartis Nr. 2250 tarp banko ir laiduotojo R. D., kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Onrida“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui (laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). UAB „Onrida“ kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. 2010-08-02 raštu Nr. 30.58.37/1608 kredito gavėjas ir laiduotojas įspėti apie netinkamai pagal kreditavimo sutartį vykdomus įsipareigojimus ir paraginti per raštuose nustatytą terminą padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, 2010-09-30 raštu Nr. 30.58.37/1923 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ kredito gavėjui ir laiduotojui kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta jos bendrosios dalies 38 ir 41.1 punktų pagrindu. Sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir delspinigius (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 40 p.). Vadovaujantis CK 6.81 str., laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 punktais, kredito gavėjas UAB „Onrida“ ir laiduotojas R. D. atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p. numatytas palūkanų dydis už pradelstas prievoles. Laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas (laidavimo sutarties 2.1.1 p.), todėl iš laiduotojo (atsakovo) ieškovas prašo priteisti kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p. numatytas 7,58 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu (1 t., b.l. 172-177) priėmė ieškovo atsisakymą dėl 5 338,63 Lt skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Grąžino ieškovui AB DnB NORD bankui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2010-12-17 mokėjimo nurodymu sumokėto žyminio mokesčio 75 procentus nuo atsisakomos 5 338,63 Lt sumos, t.y. 120 Lt. Likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo R. D. ieškovui AB DnB NORD bankui 62 238,25 Lt skolą, 7,58 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 1983,27 Lt žyminį mokestį ir 1815 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo R. D. valstybei 34,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendime nurodyta, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens „Onrida“ 2008-01-10 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2008-02, pagal kurią UAB „Onrida“ buvo suteiktas 98 300 Lt kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2014-11-30, tarpinius grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike. Praleidęs nustatytus kredito grąžinimo terminus, tretysis asmuo UAB „Onrida“ įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas palūkanas – papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (b.l. 7-16). Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui tarp atsakovo R. D. ir ieškovo 2008-01-10 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2250, kuria laiduotojas (atsakovas) įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei tretysis asmuo (kredito gavėjas) UAB „Onrida“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai savo prievoles ieškovui (b.l. 17-18). 2008-08-05 ieškovas ir tretysis asmuo pasirašė įkeitimo lakštą, kuriuo UAB „Onrida“ įkeitė mechanines automatizuotas universalias lankstymo stakles (duomenys neskelbtini)1 Schetl., šalių susitarimu įvertintas 75 638 Lt, ir motorizuotas giljotinines žirkles (duomenys neskelbtini) Schechtl., šalių susitarimu įvertintas 47 282,60 Lt (b.l. 23-26). 2011-01-14 teismui pateiktoje pažymoje nurodyta, kad įkeisto turto likutinė vertė pagal 2011-01-01 buhalterinius duomenis atitinkamai yra 45 404,40 Lt ir 28 383,22 Lt, iš viso 73 787,62 Lt (b.l. 46). Trečiajam asmeniui (kredito gavėjui) netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, 2010-08-02 buvo siunčiamas įspėjimas apie netinkamai pagal sutartį vykdomus įsipareigojimus, raginant per nustatytą terminą padengti susidariusį 12 397,26 Lt įsiskolinimą iki 2010-08-16, įspėjant, jog to nepadarius ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimą bei tolimesnį įsipareigojimų vykdymą, bankas bus privestas sutartį nutraukti (b.l. 19). Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, 2010-09-30 raštu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, UAB „Onrida“ ir R. D. buvo nurodyta, jog įsiskolinimas bankui 2010-09-30 sudaro 83 220,99 Lt, bei tai, kad praėjus 10 dienų nuo rašto išsiuntimo bei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, tai yra negrąžinant 83 220,99 Lt įsiskolinimo, kurį sudaro 79 442 Lt negrąžintos paskolos, 3684,41 Lt nesumokėtų palūkanų, 94,58 Lt nesumokėtų delspinigių, kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta ir pradėtas priverstinis išieškojimas iš bankui įkeisto ir kito skolininko bei laiduotojo turto (b.l. 20). Tretysis asmuo UAB „Onrida“ (b.l. 43-45) 2010-10-07 ieškovui išsiuntė prašymą vienašališkai nenutraukti kreditavimo sutarties nurodant, kad UAB „Onrida“ pripažįsta esamus įsiskolinimus, kurie susidarė dėl nepalankių ekonominių ir klimatinių sąlygų bei kad įmonė pajėgi likviduoti įsiskolinimą iki 2010 m. pabaigos (b.l. 52; 53; 54). Ieškovas UAB „Onrida“ išsiuntė 2010-12-07 pažymą apie skolos dydį, nurodant, kad skola yra 77 720,74 Lt (b.l. 21, 22). Iš teismui pateikto sąskaitos išrašo Nr. 1 bei informacijos matyti, kad po to tretysis asmuo UAB „Onrida“ atliko mokėjimus (b.l. 55-58, 78-81). Teismo posėdžio metu ieškovui atsisakius reikalavimų dalies dėl 5 338,63 Lt skolos priteisimo, teismas atsisakymą kaip neprieštaraujantį įstatymui ir nepažeidžiantį niekieno teisių bei teisėtų interesų priėmė, o bylą dėl jo nutraukė. Be to, sprendime nurodyta, kad atsakovui prievolė grąžinti paskolą, sumokėti delspinigius ir palūkanas atsirado iš 2008-01-10 laidavimo sutarties Nr. 2250 (b.l. 7-16, 17-18), kuria atsakovas R. D. laidavo už tretįjį asmenį, t.y. UAB „Onrida“, 2008-01-10 su ieškovu sudariusį kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-02, įsipareigodamas bankui atsakyti visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jei skolininkas nevykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles bankui (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.) (CK 6.70 str. 1 d., 6.76 str. 1 d.). Skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Todėl nepagrįstu teismas laikė atsakovo aiškinimą, kad bankas pirmiausia turėjo išieškojimą nukreipti į trečiojo asmens turtą, nes, esant solidariajai prievolei, laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Tuo tarpu kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nors atsakovas aiškino, kad UAB „Onrida“ padėtis dėl susidariusios ekonominės krizės bei klimatinių sąlygų pasidarė sunki, neleidžianti vykdyti prievolės, bankas neatsižvelgė į jo prašymą atidėti mokėjimus, tačiau tam pagrįsti įrodymų nepateikė. UAB „Onrida“ 2010-10-07 prašymas nenutraukti kreditavimo sutarties, pripažįstant įsiskolinimus, susidariusius dėl ekonominių ir klimatinių sąlygų (b.l. 52), pateiktas bankui po to, kai buvo išsiųstas 2010-09-30 banko raštas, kuriuo buvo nurodoma, jog sutartis nevykdant įpareigojimų nutraukiama po 10 d. nuo pranešimo išsiuntimo dienos (b.l. 20). Tokia sutarties nutraukimo tvarka numatyta sutarties specialiosios dalies 14.3 punkte, bendrosios dalies 39, 41.1 punktuose. Banko įspėjime aiškiai buvo nurodyta, jog reikalinga pateikti dokumentus, ko atsakovas nepadarė. Atsakovas ir tretysis asmuo elgėsi neatsakingai, o ieškovas turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą UAB „Onrida“ bei nutraukti sutartį paskolos gavėjui nemokant bent vienos kredito dalies, palūkanų (Sutarties 41.1 p.; CK 6.889 str.). Atsakovo nurodytos priežastys dėl ekonominės krizės, palietusios ir statybų sektorių (b.l. 86-90) bei jo įmonę (b.l. 103-136), atsakovo turtinė padėtis (b.l. 87, 137-153) neatleidžia nei UAB „Onrida“, nei atsakovo nuo pareigos vykdyti prisiimtas prievoles. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti palūkanas (CK 6.874 str. 2, 6.210 str., 6.37 str.). Todėl teismas laikė pagrįstu prašymą priteisti sutartyje (bendrosios dalies 16 p.) numatytas palūkanas. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė ir pagrindė ieškinį (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas (2 t., b.l. 179-184) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas neįvertino apelianto argumentų, jog ieškovas, nutraukdamas sutartį su trečiuoju asmeniu, grubiai ir iš esmės pažeidė sutarčių vykdymo principus, netinkamai įvertino apelianto rūpestingumą, atidumą, nepagrįstai sprendimu nustatė pareigą bankui teikti papildomus dokumentus prie 2010-10-07 prašymo bankui. Bankui prašyme buvo nurodytos nemokėjimo priežastys. Dėl konkrečias priežastis pagrindžiančių dokumentų pateikimo bankas apelianto iniciatyva bendravo su pastaruoju ir telefonu, tačiau jokių konkrečių dokumentų pateikti nepareikalavo. Bankas į apelianto minėtą 2010-10-07 prašymą nesureagavo, nieko neatsakė ir sutartį neteisėtai nutraukė. Banko darbuotojas A. D. teisme nepaaiškino, nei kokius konkrečiai veiksmus atliko bankas, gavęs apelianto prašymus pakeisti sutarties sąlygas, nei ką bankas sprendė ir ar apskritai sprendė dėl šio savo kliento. Banko atstovas nurodė, kad bankas teiravosi, kokiomis sąlygomis būtų galima vykdyti mokėjimus, tačiau tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Teismas visiškai nevertino banko pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis nagrinėjamoje situacijoje. Kiek apimtų šios banko pareigos, teismas visiškai nepasisakė. Teismas savo sprendimu, perkeldamas visą įrodinėjimo naštą apeliantui, neužtikrino šalių lygiateisiškumo. Nevertino ir to, kad bankas yra padidintos rizikos subjektas rinkoje, turintis prisiimti ir atsakomybę nesėkmės atveju. 2001-06-13 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2001 yra konstatavęs, jog bankas verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusią riziką; veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja verslo subjektą būti ypatingai atidžių ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiškia, kad verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta; toks aiškinimas atitinka bankinės veiklos principus, teismų formuojamas geros bankų praktikos vertinimo taisykles. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė sunkią UAB „Onrida“ padėtį dėl susidariusios ekonominės krizės bei klimatinių sąlygų, neleidžiančią vykdyti prievolės, pagrindžiančių įrodymų, kadangi visi įrodymai šiuo aspektu teismui buvo pateikti: bendrovės finansinės ataskaitos, rodančios ekonominį nuosmukį ir dabar gerėjančią bendrovės ekonominę situaciją, minėtų finansinių ataskaitų analizė suvestinių ir grafikų pagrindais. Taip pat buvo pateikti oficialūs statistikos Lietuvoje duomenys, vienareikšmiai susiję su apelianto nurodomomis aplinkybėmis - ekonomine krize Lietuvoje ir statybos sektoriuje. Teismas neįvertino ir byloje pateikto Valstybinės darbo inspekcijos rašto svarbos, įrodinėjant apelianto minimas sunkias klimatines sąlygas. Teismas tuo pačiu nepasisakė ir dėl šalių tarpusavio sutartinių prievolių vykdymo pasikeitus aplinkybėms (LR CK 6.204 str.), tai yra, ar faktiškai tretysis asmuo susidūrė su sutarties vykdymo suvaržymais, kurie iš esmės apsunkino jo galimybes vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Teismas netyrė, ar suvaržymus lėmusias aplinkybes tretysis asmuo sutarties sudarymo momentu galėjo žinoti, protingai numatyti, kad jos atsiras. Teismas neatsižvelgė ir į apelianto nurodytą civilinės atsakomybės turinio aiškinimą, apelianto kaltės dėl sutarties pažeidimo pobūdį, nevertino visos trečiojo asmens ir apelianto kreditavimo istorijos. Liudytojas A. D. nepatvirtino aplinkybių, kad bankas būtų (be siųstų grasinimų dėl sutarties nutraukimo) ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas išsiaiškinti apelianto pajėgumą ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus ir vykdyti sutartį toliau joje numatytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas liudytojo parodymų visiškai nevertino visų byloje esančių įrodymų visete (CPK 185 str. 1 d.). Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad apeliantas ir dabar atlieka mokėjimus bankui. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, kadangi vos keliais sakiniais išdėstė visus atsakovo atsikirtimus, o daugelio esminių dalykų, kas buvo išdėstyta apelianto procesiniuose dokumentuose bei jo atstovės paaiškinimuose, visiškai nepaminėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo atstovas (2 t., b.l.5-7) nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai išanalizuotos abiejų ginčo šalių pozicijos, nurodyti teismo sprendimo priėmimo motyvai. Aplinkybė, kad teismas, priimdamas sprendimą, įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo atsakovas, ir priėmė atsakovui nepalankų teismo sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo. Byloje nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas civilinės atsakomybės, atsakovo kaltės ar panašūs klausimai, dėl ko teismas pagrįstai nevertino civilinės atsakomybės turinio, apelianto kaltės dėl sutarties pažeidimo pobūdžio, visos trečiojo asmens ir apelianto kreditavimo istorijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį. Atsakovas tendencingai cituoja ir vertina tiek liudytojo A. D. parodymus, tiek ieškovo atstovo paaiškinimus, teigdamas, kad liudytojas ir banko atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kaip banke buvo vertinamos trečiojo asmens galimybės vykdyti prievoles. Priešingai, teismo posėdžių metu buvo detaliai paaiškinta, kad kilus prievolių pagal sutartį vykdymo sunkumams, aktyvo administravimas buvo perduotas Paskolų restruktūrizavimo departamentui. Gavus dokumentus departamente, trečiajam asmeniui buvo išsiųstas įspėjimas apie įsipareigojimų nevykdymą, raginimas pateikti dokumentus apie galimybes ateityje vykdyti prievoles. Vėliau ne kartą su R. D. buvo bendrauta telefonu, tačiau ir po pokalbių jokios konkrečios informacijos, kuri būtų pagrindu svarstyti sutarties sąlygų pakeitimą, nebuvo pateikta, todėl buvo priimtas sprendimas nutraukti kreditavimo sutartį. Atsakovo teiginys, kad po pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo 2010-10-07 prašyme jis nurodė konkrečius įsipareigojimų vykdymo terminus ir sumas - „likviduoti įsiskolinimus iki 2010 m. pabaigos“ negali būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Byloje nebuvo reiškiami ir nagrinėjami reikalavimai nei dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nei dėl sutarties sąlygų pakeitimo, esant LR CK 6.204 str. numatytoms aplinkybėms, todėl su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini vien tuo pagrindu, kad tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „Onrida“ pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (2 t., b.l.9) nurodo, kad sutinka su apelianto R. D. apeliaciniu skundu bei jame pareikštais reikalavimais.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kreditavimo sutartis – tai banko ar kitos kredito įstaigos (kreditoriaus) ir kredito gavėjo susitarimas, kuriuo bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Įstatymas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nei kredito gavėjas, nei laiduotojas įsiskolinimo ieškovui nesumokėjo. Šalių sudarytoje laidavimo sutarties (1 t., b.l. 17-18) 1.1. punkte numatyta, kad laiduotojas prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį; skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 4 d. nustato, jog esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 str. 5 d.). Laidavimas yra prievolinės teisės institutas, padedantis užtikrinti prievolių įvykdymą. Juo prisiimama rizika, todėl laiduotojai privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp AB DnB NORD bankas iš vienos pusės ir kredito gavėjo UAB „Onrida“ iš kitos pusės 2008-01-10 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2500-2008-02, kurios pagrindu kredito gavėjui UAB „Onrida“ suteiktas 98 300 Lt kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2014-11-30, tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas numatant kredito grąžinimo grafike (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5 p.). Praleidus nustatytus kredito sugrąžinimo terminus UAB „Onrida“ įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p.), o už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį - 0,05 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 34 p.). Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui sudaryta 2008-01-10 Laidavimo sutartis Nr. 2250 tarp banko ir laiduotojo R. D., kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Onrida“ neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui (laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). UAB „Onrida“ kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Kadangi šiuo atveju byloje tretysis asmuo UAB „Onrida“ savo įsipareigojimų numatytomis dalimis ir terminais neįvykdė, laidavimo sutarties pagrindu prievoles ieškovui privalo įvykdyti atsakovas R. D.. Duomenų, paneigiančių byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir susidarė ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas, byloje nėra. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino pagrįstai ir priteisė iš atsakovo kaip laiduotojo skolą ieškovui (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog bankui pateiktame prašyme buvo nurodytos nemokėjimo priežastys, vertinant sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą jokios reikšmės neturi, nes faktas, kad atsakovas laiku ir tinkamai pagal sutartį neatsiskaitė su ieškovu, nebuvo nuginčytas. Pažymėtina, kad pats atsakovas neginčija, jog buvo susidariusi skola ieškovui.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui pateikta informacija, kad atsakovas R. D. ir tretysis asmuo UAB „Onrida“ 2011-10-10 išsiuntė paštu ieškinį Vilniaus miesto 2-am apylinkės teismui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui ar jos stabdymui neturi. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme netgi nėra priimtas ieškinys ir iškelta civilinė byla, todėl atsakovo prašymas stabdyti šios civilinės bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą kol bus išspręsta civilinė byla pagal UAB „Onrida“ ir R. D. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra visiškai nepagrįstas (CPK 163 str. 3 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu būtų iškelta civilinė byla pagal UAB „Onrida“ ir R. D. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankas dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir ieškinys būtų patenkintas, dalyvaujantys byloje asmenys turėtų teisę pasinaudoti proceso atnaujinimu institutu (CPK 365, 366 tr.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.