- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-347-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00179-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- I. I.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-1210-897/2015 pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. I. (V.) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi P. V. nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. I. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi P. V. nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-553-614/2015 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir 2013 m. gegužės 20 d. nutartį dalyje dėl bendravimo telekomunikacinių priemonių pagalba laiko nustatymo ir nustatė, kad D. V. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi P. V. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programa „Skype“ ar kitu internetiniu ryšiu – kiekvieną antradienį laikotarpiu nuo 19:15 val. iki 20:00 val., taip pat papildomai nustatė apelianto D. V. ir jo sūnaus P. V. bendravimą NO „Paramos vaikams centre“: 1) Apeliantas D. V. bendrauja su sūnumi P. V. NO „Paramos vaikams centre“ su psichologo pagalba 2015 metų birželio 26 d. (penktadienį) 17:00 valandą ir 2015 metų birželio 29 d. (pirmadienį) 18:00 valandą; 2) I. I. (V.) įpareigojama atvykti ir pristatyti vaiką P. V. į NO „Paramos vaikams centrą“ adresu Sėlių g. 18, 08145 Vilnius, Lietuva (telefonai informacijai: (8 5) 255 93 03, 8 611 22612) konsultacijai ir bendravimui su tėvu D. V. 2015 metų birželio 26 d. (penktadienį) 17:00 valandą ir 2015 metų birželio 29 d. (pirmadienį) 18:00 valandą; 3) Vėliau apeliantas D. V. 2 (du) kartus per mėnesį porinių savaičių penktadienį ir pirmadienį bendrauja su sūnumi P. V. NO „Paramos vaikams centre“ su psichologo pagalba nedalyvaujant vaiko motinai, suderinęs vizito laiką su minimo centro psichologais, kad vizito laikas būtų nuo 17 valandos; 4) Vaiko ir tėvo bendravimas kartu su NO „Paramos vaikams centro“ psichologe vyksta nedalyvaujant I. I. (V.); 5) D. V. įpareigojamas SMS žinute ir/ar elektroniniu laišku pranešti I. I. (V.) prieš dvi dienas jei jis pats į NO „Paramos vaikams centrą“ neatvyks.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovės teigimu, atsiradus naujoms aplinkybėms byloje, nebėra galimybės vykdyti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, dėl ko iškilo būtinybė ją keisti. Nurodo, kad jai yra nustatytas 10 savaičių nėštumas, yra įtariamas gresiantis persileidimas bei rekomenduojamas apsauginis gulimas režimas. Todėl atsakovė nebegali kas antrą savaitgalį dalyvauti 10 valandų trukmės tėvo ir sūnaus susitikimuose bei fiziškai pristatyti vaiko psichologui savo darbo metu. Esant įpareigojimams atvykti ir pristatyti vaiką darbo metu, atsakovė negali išeiti iš darbo nepasibaigus darbo valandoms. Be to, atsakovė nevairuoja automobilio, dėl ko neturi fizinių galimybių iš darbovietės, esančios Konstitucijos prospekte, važiuoti i Pašilaičius paimti vaiko ir po to pristatyti jį psichologui, kuris randasi miesto centre. Vykdyti ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką atsakovė gali tik su savo sutuoktinio pagalba, todėl yra tiesiogiai priklausoma nuo jo galimybių. Nurodo, jog nepilnamečio sūnaus santykiai su tėvu yra komplikuoti, jis bijo tėvo ir vienas su juo niekur nenori eiti. Todėl jų santykių normalizavimui yra reikalingas laipsniškas aplinkybių pasikeitimas. Ieškovas 2015 m. gegužės 4 d. posėdžio metu atvirai patvirtino atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą faktą, jog jis ketinantis išsivežti sūnų į Rusiją, tokiu būdu sudarydamas pagrindą įtarti galimą vaiko pagrobimą. Nurodo, kad psichologė L. K. savo išvadoje patvirtino, jog ieškovas negali vienas pasilikti su vaiku, nes neturi reikiamų įgūdžių, reikalingų bendravimui, o taip pat, kad jo elgesys kelia abejonių dėl jo paties psichinės būklės. Todėl atsakovės nuomone, ieškovo ir jo sūnaus bendravimas kol kas turi vykti dalyvaujant trečiajam asmeniui. Atsakovės dalyvavimas ieškovo ir jo sūnaus susitikimuose turėtų būti pakeistas psichologo dalyvavimu. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo 2014 m. spalio 13 d. teismui teiktame akte pažymėjo, jog D. V. sutinka apmokėti psichologo išlaidas. Atsakovė, atsižvelgdama į pasikeitusias faktines aplinkybes, teismų formuojamą praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį bei siekdama užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-1210-897/2015 dalį, kuria yra nustatyta, jog D. V. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi P. V. metų porinių savaičių 6-ieniais ir 7-ieniais, 11 val. pasiimdamas savo nepilnametį sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 16:00 val. Susitikime dalyvauja vaiko motina I. I., ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kuria yra nustatyta, jog D. V. 2 kartus per mėnesį porinių savaičių penktadienį ir pirmadienį bendrauja su sūnumi P. V. NO „Paramos vaikams centre“ su psichologo pagalba, nedalyvaujant vaiko motinai, suderinęs vizito laiką su minimo centro psichologais, kad vizito laikas būtų nuo 17 val., ir išdėstyti šias dalis sekančiai: D. V. bendrauja su savo sūnumi metų porinių savaičių 6-ieniais ir 7-ieniais, dalyvaujant D. V. pasirinktam psichologui ir nedalyvaujant vaiko motinai I. V.. Apie savo pasirinktą psichologą ir konkretų bendravimo laiką D. V. informuoja I. V. prieš 3 dienas raštu. I. V. pati arba su savo sutuoktinio pagalba pasirūpina sūnaus atvežimu pasimatymui su tėvu psichologo darbovietės ar kitu iš anksto sutartu adresu. Bendravimo laiką kiekvienu atveju nustato ir kontroliuoja psichologas, atsižvelgdamas į vaiko psichologinę būseną bei norą. Bendravimas prasideda ne anksčiau kaip 11:00 val. ir pasibaigia ne vėliau kaip 16:00 val.. Psichologo išlaidas apmoka vaiko tėvas D. V.. Pasibaigus susitikimui, I. V. pati arba su savo sutuoktinio pagalba pasirūpina sūnaus paėmimu iš jo buvimo vietos. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovė prašo teismo spręsti skubos tvarka.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-16 nutartimi nutarė netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Nurodė, kad 2015-05-18 posėdyje Vilniaus apygardos teisme šalys dalyvavo ir dėl bendravimo tvarkos pasisakė. Teismas vertino, kad nuo Vilniaus apygardos teisme vykusio teismo posėdžio yra praėję nedaug laiko. Atsakovė vykusiame žodiniame teismo posėdyje dalyvavo, todėl pasisakydama dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos, turėjo visas galimybes ne tik išsakyti savo nuomonę dėl pačios dalyvavimo ieškovo ir sūnaus susitikimų metu, bet ir priimtino laiko, kada gali papildomai sūnų pristatyti į papildomus susitikimus su tėvu. Teismas pažymėjo, kad iš 2015-05-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad vykusio žodinio proceso metu ieškovas atsisakė apmokėti privačių psichologų paslaugas. Teismas nenustatė teisinio pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-16 nutartį ir priimti naują nutartį - patenkinti atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, pakeičiant nustatytą laikiną ieškovo ir nepilnamečio P. V. bendravimo tvarką prašyme išdėstyta tvarka.
Nurodo, kad pagrindinė priežastis dėl kurios kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemone yra komplikuotas atsakovės nėštumas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės teismui pateiktos pažymos datą (2015-06-03), kuri įrodo, jog gulimas režimas dėl gresiančio persileidimo atsakovei buvo rekomenduotas jau po Vilniaus apygardos teisme įvykusio posėdžio. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2015-05-25 nutartį į pateiktą atsakovės darbo grafiką atsižvelgė, nustatydamas vėlesnes tėvo ir sūnaus bendravimo valandas per programą Skype ar kitą telekomunikacinį ryšį. Taigi, faktas, jog atsakovė galėjo teismui nepaaiškinti aplinkybių dėl savo galimybių pristatyti sūnų susitikimui su tėvu savo darbo valandomis yra paneigtas tiek 2015-05-25 nutartimi, tiek skundžiama nutartimi. Apeliantė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškovo ir nepilnamečio vaiko susitikimams yra būtina psichologo pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pati objektyviai negali dalyvauti tėvo ir sūnaus susitikimuose, tokiu būdu sumažinant vaiko baimę vienam pasilikti su savo tėvu, akivaizdu, kad kitos išeities kaip apeliantės dalyvavimą pakeisti psichologo dalyvavimu, nėra. Atkurti normalius santykius su nepilnamečiu vaiku reikia ne atsakovei, bet vaiko tėvui, todėl būtent jo atsakomybėje turėtų būti ir patirtinos išlaidos psichologui, jei tokios būtų būtinos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-06-16 nutartimi atsisakė patenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-06-16 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose šių priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės (CPK 3.65 str. 1 d.).
Apeliantė laikinos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimą grindžia sunkiu nėštumu ir savo darbo laiku, dėl kurio negali pristatyti nepilnamečio vaiko susitikimams su tėvu laiku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šias aplinkybes apeliantė galėjo ir turėjo nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 posėdžio metu. Vien aplinkybė, jog apeliantei apie gresiančio persileidimo tikimybę tapo žinoma 2015-06-03, kuomet buvo išduotas medicininis išrašas dėl apeliantės sveikatos, t. y. jau po 2015-05-18 teismo posėdžio, nesudaro pagrindo keisti laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Apeliantės nėštumo faktas buvo žinomas jau 2015-05-18, todėl turėjo įvertini jog nėščiai moteriai reikalinga ypatingesnė priežiūra, nepaisant to, jog konkrečiu momentu nebuvo pavojaus nėščiosios ar kūdikio savijautai. Be to, problemos, susijusios su apeliantės komplikuotu nėštumu, yra laikino pobūdžio, apeliantei jos pareigas vykdyti gali padėti kiti artimieji asmenys. Nors apeliantė teigia, kad buvo pateikusi savo darbo laiko grafikus į civilinę bylą 2S-553-104/2015, tačiau negalima sutikti, jog teismas į jį neatsižvelgė. Vilniaus apygardos teismo 2015-02-25 nutartyje akcentuotas laiko tarpas tarp 17-18 valandų, taip pat ne vieną kartą buvo pabrėžiama, jog būtina tėvams derintis tarpusavyje, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindo – tam tikrų aplinkybių, įrodančių, kad, nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti neturtinės vaiko teisės – neįrodė. Šalių pateiktų procesinių dokumentų (jų argumentų) analizė leidžia daryti išvadą, kad konfliktiniai, priešiški santykiai yra susiklostę tarp tėvų, tačiau įrodymų, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (vertinant preliminariai) pažeistų nepilnamečio vaiko neturtines teises ir (ar) interesus, byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Todėl tai, ar teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka iš tikrųjų pažeidžia vaiko interesus ir yra keistina atsižvelgiant į faktinę situaciją, galės būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje, nenustačius nei akivaizdaus, nei preliminaraus vaiko interesų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo sprendimo privalomumo principu (CPK 18 str.).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.