Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Renatai Anderson, vertėjaujant Olgai Vostrenkovai, dalyvaujant apeliantei I. I. (V.), jos atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, apelianto atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, apeliantui D. V. nesant, išnagrinėjo atsakovės I. I. ir ieškovo D. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei I. I. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir pagal atsakovės I. I. priešieškinį ieškovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucijos išvadai duoti byloje - Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir motyvus. Atsakovė ir jos atstovė nepalaikė prašymo dėl visiško uždraudimo ieškovui matytis su vaiku. Kitus skundo reikalavimus ir motyvus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.

Kaip jau minėta, teisme pradėta byla dėl šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Rusijos Federacijos Kalugos srities Obninsko miesto teismo 2010-06-10 sprendimu byloje Nr.2-553-2010 šalių santuoka buvo nutraukta, vaiko P. V. gyvenama vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas (alimentai) sūnui po 1/4 dalį visų jo uždarbio rūšių nuo 2010-03-15 d. (b.l. 20-24, 1 t.). Sprendime nurodyta, kad D. V. nedirba. Konkreti sąskaita į kurią turi būti pervedamas išlaikymas teismo sprendime nėra nurodyta.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Prigimtinis vaiko ir jo tėvų ryšys, pasireiškiantis tarpusavio bendravimu taip pat turi būti ginamas. Tėvų pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime neribojama vaiko gyvenamosios vietos skirtingumu nuo vieno iš tėvų faktu (CK 3.170 str. 1 d.), tėvas ar motina ar kitas asmuo, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.).

Dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Laikina vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tokios laikinosios apsaugos priemonės vidinė logika išplaukia iš CK 3.3 str. įtvirtintos nuostatos, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium ar kitų asmenų, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų paneigta prigimtinė vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (CK 3.170 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o būtent – laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo, teismas vertina koks sprendimo būdas šiuo atveju geriausiai atitiktų šalių sūnaus Petro interesus ir ar yra reali grėsmė vaiko interesams šioje byloje ar yra pagrindas ir poreikis teismų pritaikytas laikinąsias priemones keisti (CPK 148 str., 178 str.).

Kaip jau minėta, Visagino miesto apylinkės teismas ieškovo prašymu 2013-02-05 taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi P. V., gimusiu 2005-11-29 tvarką iki bus priimtas sprendimas (b.l. 11-14, 1 t.). Teismas nustatė, kad laikinai ieškovas D. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi P. V. 1) telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programa „Skype“ ar kitu internetiniu ryšiu – kiekvieną ketvirtadienį ir sekmadienį laikotarpiu tarp 18.00 val. -18.30 val. Lietuvos laiku, pokalbyje nedalyvaujant I. I.; 2) D. V. turi teisę 14 dienų (dvi savaites) per mėnesį- visą antrą kiekvieno mėnesio savaitę, o taip pat dar vieną savaitę pasirinktinai-atvykti į Lietuvos Respubliką ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. V. jo gyvenamojoje vietoje ir išvykstant iš jo gyvenamojo būsto trumpam laikotarpiui (nuo kelių valandų iki keleto dienų) Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, atsižvelgiant į normalų vaiko dienos režimą bei visuomenėje priimtas moralės normas, nedalyvaujant I. I.. Planuojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką laiką ir numatomo bendravimo su nepilnamečiu P. V. trukmę D. V. suderina su I. I. prieš savaitę informuodamas ją telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniu skambučiu, trumpąja SMS žinute arba elektroniniu paštu. D. V. ir I. I. susitarimu tėvas D. V. gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku.

2013-03-12 byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovės prašymu Visagino miesto apylinkės teismo 2013-02-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos (b.l. 60-61, 1 t) ir nustatyta tokia laikinoji ieškovo D. V. (D. V.) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi P. V. tvarka: 1) D. V. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi P. V. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programa „Skype“ ar kitu internetiniu ryšiu – kiekvieną antradienį laikotarpiu nuo 18:00 val. iki 18:45 val. 2) D. V. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi P. V. metų porinių savaičių savaitgaliais sekančia tvarką: a) šeštadieniais 11 val. D. V. pasiima savo nepilnametį sūnų P. V. iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 16:00 val. Susitikime dalyvauja vaiko motina I. I.; b) sekmadieniais 11 val. D. V. pasiima savo nepilnametį sūnų P. V. iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 16:00 val. Susitikime dalyvauja vaiko motina I. I.. Nepilnametis P. V. visais atvejais nakvoja savo ir jo motinos I. I. faktinėje gyvenamojoje vietoje. D. V. su nepilnamečiu sūnumi P. V. bendrauja išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nepilnamečiui P. V. susirgus, vaiko motina I. I. nedelsiant apie tai informuoja vaiko tėvą D. V.. Vaiko ligos atveju D. V. pasimatymas su sūnumi nukeliamas kitam numatytam kartui.

Nutartis įsiteisėjo 2013-12-06, Vilniaus apygardos teismui patikrinus jos teisėtumą apeliacine tvarka ir palikus laikiną bendravimo tvarką nepakeistą (b.l. 140-145, 1 t.). Kaip matyti iš bylos, taikydami laikinąsias teismai įvertino byloje esančius duomenis, jog jau 2010 m. – 2012 m. vaikui buvo diagnozuota logoneurozė ir kad vaiko būklė įtempta, vaikas pats įvardija tėvų konfliktinį santykį (Oginsko miesto Vaikų poliklinikos psichologinis tyrimas 2010-01-21 motinos ir 2010-05-14 tėvo prašymu, b.l. 28-32, 1 t.). Teismai įvertino ir 2012-11-28 Visagino VTAS pateiktą informaciją, o būtent tai, kad VTAS darbuotojams bendraujant su vaiku, vaikas sakė, kad laukia tėvelio, nori su juo susitikti. Tuo metu 2012-11-28 vykusio susitikimo metu į tėvą vaikas reagavo normaliai, bendravo noriai, rodė savo daiktus, vaiko baimės tėvo atžvilgiu buvo pastebėtos. Taip pat pateikta nuomonė, jog vaikas stebėdamas nenatūralius konfliktiškus tėvų santykius ir pats elgiasi nevisai laisvai. Taip pat buvo duota tikėtina išvada, kad mamos dalyvavimas neleidžia vaikui visiškai atsipalaiduoti, pabūti tik su tėčiu (b.l. 109, 1 t.). Visagino VTAS skyriaus 2012-11-30 d. nuomone vaiko mama visais būdais vengia leisti tėvui bendrauti su vaiku (visuose susitikimuose vaiko motina dalyvauja su įjungtu diktofonu, filmavimo kamera, ji iškelia vis naujas baimes tėvo atžvilgiu, atsiveda svetimus asmenis, pažeisdama vaiko teisę betarpiškai bendrauti su tėvu), todėl manoma, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir nesivadovauja vaiko interesu (b.l. 110-111, 1 t.). Byloje taip pat yra duomenys, jog ieškovui 2013 m. kovo, balandžio mėnesiais keletą kartų nepavyko susisiekti ar susitikti su vaiku (b.l. 45-47, 68-69, 1 t.), 2013-05-21 ieškovui pranešta, kad jo skundo pagrindu atsakovei surašytas ATPK protokolas dėl 181 str. 1 d. pažeidimo, išsiųstas į teismą (b.l. 70, 1 t.), tačiau LITEKO duomenimis byla buvo nutraukta. Vėliau Vilniaus VTAS darbuotojai 2013-04-15 kalbantis su vaiku, jis sakė, kad nenori su tėvu kalbėtis ir bendrauti nenori visai (b.l. 50-52, 1 t.). Byloje yra duomenų, jog toks vaiko nuomonės pokytis galimai įvyko dėl ieškovo ir atsakovės konfliktiško elgesio. Byloje taip pat yra duomenų, jog tam tikru metu atsakovė vengė bendradarbiauti su VTAS darbuotojais (nors vaikui buvo rekomenduojamos VUVL VRC psichologų konsultacijos, ilgą laiką dėl jų nesikreipė, susisiekus telefonu melavo, kad yra ligoninėje (b.l. 53, 1 t.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-16 nutartimi atsakovei byloje Nr. 2-22602-235/2013 už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą antstolio pareiškimu buvo paskirta 295 Lt bauda, Vilniaus apygardos teismo 2014-02-18 d. nutartimi buvo sumažinta iki 100 Lt (b.l. 131-134, 1 t.). 2014-07-29 byloje Nr. 2-23205-127/2014 paskirta 200 Lt bauda (b.l. 185-186, 2 t.), LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2014-12-12 nutartimi palikta nepakeista. Nors ieškovė nurodo, kad jos pateikta filmuota medžiaga patvirtina tėvo nejautrų ar netinkamą elgesį (epizodas prie laiptinės, epizodas prekybos centre), teismo vertinimui neadekvačiai ir destruktyviai elgėsi abu tėvai. Byloje esančiame 2014-04-02 – 07-11 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (b.l. 88-146, 173-174 2 t.) nurodyta, kad vaikas nėra pakankamai brandus, dar negali susiformuoti savo nuomonės, vadinasi vaiką veikia tiek jo mamos neigiama nuomonė apie tėvą, tiek tėvų tarpusavio konfliktai. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad ekspertai padarė išvadą, jog bendravimas su abiem tėvais vaiką veikia teigiamai, tačiau svarbiausias neigiamas vaiką veikiantis veiksnys – tėvų tarpusavio konfliktai, kurie kelia vaikui baimę. Ekspertai taip pat nurodė, kad vaiko ryšys su tėvu nėra nutrūkęs ir atsiskleidžia vaiko poreikis būti svarbiam savo tėvui, tėvo dėmesio, pagyrimų aktualumas vaikui, todėl būtina sudaryti sąlygas jiems toliau bendrauti ir kurti artimesnį santykį. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti ekspertų išvada, jog vaiko psichiką traumuos jo atribojimas nuo tėvo, o gerins – jų tarpusavio ryšio kūrimas. Labiausiai vaiko interesus atitiktų jo pasimatymai su tėvu nedalyvaujant pašaliniams asmenims, tačiau laiko trukmė turėtų būti didinama palaipsniui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Jei vaikas dėl vienų ar kitų priežasčių nurodo, kad jis nenori bendrauti su tėčiu, nesant pakankamai objektyvių duomenų, kurie rodytų, jog ieškovas gali pakenkti, tokia vaiko nuomonė neturi būti lemianti, nes privalo būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės pateiktus argumentus, o jos pateikta privačiai užsakyta L. K. 2014-10-17 išvada (b.l. 169-172, 2 t.) kitų įrodymų kontekste nėra lemianti. Pažymėtina ir tai, kad minimos psichologės išvadoje taip pat rekomenduojama, kad tėčiui bendraujant su vaiku, mama būtų tokiu atstumu, jog nebūtų galima kalbėtis, o apie vaiko poreikius esant reikalui ji informuotų tėvą, pvz., SMS žinute.

Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais ir atsižvelgiant į žodiniame teismo posėdyje išsakytus apeliantų ir jų atstovų argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės skundo ir keisti nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku telekomunikacijų priemonėmis būdo, nurodant jog motina privalo užtikrinti vieną kurią nors priemonę, kadangi kiekviena iš jų savotiškai svarbi, ypač bendravimas kompiuteriu Skype programa, kuri sudaro galimybę skirtingose valstybėse esantiems tėvui ir sūnui vienam kitą ne tik girdėti, bet ir matyti. Tačiau įvertinęs apeliantės išdėstytus argumentus ir jos darbo laiko grafiką bei atsižvelgdamas į VAT išvadą Nr. A104-389614(2.13.2.6-AD) (b.l. 12, 2 t.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis motinos ir vaiko interesais gali būti pavėlintas jos prašomu būdu, todėl atskirąjį skundą šioje dalyje tenkina ir pakeičia Vilniaus apylinkės teismo 2015-01-23 ir 2013-05-20 nutartis dalyse dėl tėvo ir sūnaus bendravimo laiko telekomunikacinių priemonių pagalba kiekvieną antradienį laikotarpiu ne nuo 18.00 val. -18.45 val., o kaip prašo apeliantė - nuo 19:15 val. iki 20:00 val.

Tais pačiais išsakytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįstas apelianto skundas dalyje dėl papildomo bendravimo nedalyvaujant vaiko motinai nustatymo kartu su psichologu, kadangi tai stiprintų atskirai gyvenančių tėvo ir sūnaus ryšį bei bent iš dalies sumažintų vaiko tėvų konfliktų apimtis, bei atitiktų vaiko interesus. Priešingu atveju esama padėtis reikštų, kad esant tėvų konfliktams ir emocijų nesuvaldymui ir toliau neapibrėžtą laiką (kol byla bus nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o galimai ir apeliacinės instancijos teisme) būtų gilinama tėvo ir sūnaus santykių krizė. Į bylą buvo pateiktas Vilniaus VTAS 2015-02-18 raštas – kreipimasis Nr. A732-1331/15(2.13.2.45-AD15) į NO „Paramos vaikams centras“ vadovę, su prašymu nemokamai konsultuoti D. V., I. I. (V.) bei jų sūnų P. V., gimusį 2005-12-16, ir suteikti nemokamas konsultacijas, dalyvaujant projekte „Tėvų – vaikų susvetimėjimo ankstyvas atpažinimas, prevencija ir intervencija: kompleksinės pagalbos modelis šeimoms, išgyvenančioms konfliktiškas skyrybas ir/ar atskyrimą“. Apeliantų posėdyje nurodytais duomenimis jiems pasiteiravus buvo suteikta informacija, jog tokia pagalba šeimai gali būti teikiama. Kadangi žodinio teismo posėdžio metu šalys iš principo sutarė dėl tokio bendravimo, tik negalėjo susitarti dėl laiko, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, remdamasis CPK 376 str., nustatė, jog atsižvelgiant į psichologų užimtumą šalių pageidaujamu laiku realios psichologo konsultacijos apelianto bendravimo su vaiku ir jo atvykimo į Lietuvą metu (porinių savaičių metu) gali įvykti 2015-06-26 d. 17:00 val. ir 29 d. 18 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkina apelianto skundą iš dalies ir nustato papildomą bendravimo tvarką, pagal kurią nurodytu laiku atsakovė įpareigotina kartu su sūnumi atvykti į NO „Paramos vaikams centras“ ir sudaryti sąlygas su psichologo pagalba bendrauti tėvui ir sūnui jai pačiai nedalyvaujant. Dėl tolesnių konsultacijų šalys turėtų derintis pagal centro darbuotojų darbo laiką ir nurodytą grafiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartyje nustatytu laiku tėvo bendravimas su vaiku dalyvaujant motinai nėra keičiamas, galioja ir turi būti vykdomas, tačiau apeliantė turėtų paisyti vaiko interesų ir psichologo rekomendacijų ir būti nuo apelianto ir vaiko tokiu atstumu, kad negalėtų kalbėtis ir pyktis. Kadangi teismui nebuvo suteikta informacija apie tolesnes galimybes konsultuoti šalis NO „Paramos vaikams centre“ dėl planuojamų darbuotojų vasaros atostogų, o apeliantas žodinio teismo posėdžio metu apmokėti privatų psichologą atsisakė (savo prašymo nepalaikė), teismas atskirąjį skundą likusioje dalyje atmeta. Apeliantas D. V. 2 (du) kartus per mėnesį porinių savaičių penktadieni ir pirmadienį bendraudamas su sūnumi galėtų suderinti tolesnį konsultacijų grafiką NO „Paramos vaikams centre“, suderindamas su atsakovės galimybėmis atvykti darbo dienos pabaigoje 17 – 18 valandomis, o šalims nesutarus, kreiptis į teismą. D. V. įpareigotinas SMS žinute ir/ar elektroniniu laišku pranešti I. I. (Vaičiuvienei) prieš dvi dienas jei jis pats į NO „Paramos vaikams centrą“ neatvyks.

Dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo

Kaip jau buvo minėta nutartyje, Rusijos Federacijos Kalugos srities Obninsko miesto teismo 2010-06-10 sprendimu byloje Nr. 2-553-2010 buvo nutraukta ne tik šalių santuoka, bet ir nustatyta vaiko P. V. gyvenama vieta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas (alimentai) sūnui išlaikyti po 1/4 dalį nuo visų jo uždarbio rūšių nuo 2010-03-15 d. (b.l. 20-24, 1 t.). Atsakovė prašė priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovo iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl Rusijos Federacijos Kalugos srities Obninsko miesto teismo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio apeliantės prašymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar laikinai užtikrinti išlaikymą, jei kitas iš tėvų jo nepagrįstai neteikia. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė siekia pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį fiksuotomis sumomis bei prašo nustatyti laikinuosius išlaikymo dydžius iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant laikinas periodines išmokas vaikui po 1687,00 Lt per mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, kad išlaikymas ieškovo nepilnamečiui vaikui priteistas teismo sprendimu. Atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, ką ji ir padarė pateikdama priešieškinį (CK 3.201 str.). Tačiau atsakovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė, kuria iš esmės būtų įtvirtinta konkreti pinigų suma galimai nebūtų adekvati. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, tame tarpe ir šalių galimybes teikti vaikams išlaikymą, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos priteisimo. Apeliantė nurodė, jog ji yra pradėjusi vykdymo procesą, tačiau ieškovas moka ne į tą sąskaitą. Pažymėtina, kad minėtame Rusijos Federacijos Kalugos srities Obninsko miesto teismo sprendime nėra nurodyta konkreti sąskaita į kurią turi būti pervedamos sumos vaikui išlaikyti, todėl apeliantė turi naudotis procesinėmis teisėmis vykdymo procese ir pateikti sprendimą vykdančiai institucijai ar pareigūnui reikiamos banko sąskaitos rekvizitus.

Dėl informacijos apie vaiką teikimo

Apeliantas taip pat prašė įpareigoti atsakovę informuoti jį (D. V.) apie sūnaus P. V. sveikatą, ligas, tame tarpe ir visus klausimus susijusius su P. V. sveikata, jam teikiama medicinos pagalba ir gydymu, spręsti kartu su juo, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir konstatuoja, jog ieškovo prašymas nustatyti minėtas papildomas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas ir motyvuotas, o taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad nesiėmus minėtų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, arba kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia ieškovo ir/ar atsakovės arba jų nepilnamečio sūnaus teises ir interesus, todėl atskirasis skundas šioje dalyje netenkintinas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, todėl šią nutartį panaikinti remiantis atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo jam suteikta teise savarankiškai rinkti įrodymus, jei tai būtina vaiko interesams apsaugoti, todėl nutartis nurodytu būdu keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 337 straipsnio 3 punktu, 300 str., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Apeliantės skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį ir 2013 m. gegužės 20 d. nutartį dalyje dėl bendravimo telekomunikacinių priemonių pagalba laiko nustatymo ir nustatyti taip: D. V. bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi P. V. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programa „Skype“ ar kitu internetiniu ryšiu – kiekvieną antradienį laikotarpiu nuo 19:15 val. iki 20:00 val.

Likusioje dalyje apeliantės skundą atmesti.

Apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Papildomai nustatyti apelianto D. V. ir jo sūnaus P. V. bendravimą NO „Paramos vaikams centre“:

Apeliantas D. V. bendrauja su sūnumi P. V. NO „Paramos vaikams centre“ su psichologo pagalba 2015 metų birželio 26 d. (penktadienį) 17:00 valandą ir 2015 metų birželio 29 d. (pirmadienį) 18:00 valandą.I. I. (V.) įpareigojama atvykti ir pristatyti vaiką P. V. į NO „Paramos vaikams centrą“ adresu Sėlių g. 18, 08145 Vilnius, Lietuva (telefonai informacijai: (8 5) 255 93 03, 8 611 22612) konsultacijai ir bendravimui su tėvu D. V. 2015 metų birželio 26 d. (penktadienį) 17:00 valandą ir 2015 metų birželio 29 d. (pirmadienį) 18:00 valandą.Vėliau apeliantas D. V. 2 (du) kartus per mėnesį porinių savaičių penktadienį ir pirmadienį bendrauja su sūnumi P. V. NO „Paramos vaikams centre“ su psichologo pagalba nedalyvaujant vaiko motinai suderinęs vizito laiką su minimo centro psichologais, kad vizito laikas būtų nuo 17 valandos.Vaiko ir tėvo bendravimas kartu su NO „Paramos vaikams centro“ psichologe vyksta nedalyvaujant I. I. (V.). D. V. įpareigojamas SMS žinute ir/ar elektroniniu laišku pranešti I. I. (V.) prieš dvi dienas jei jis pats į NO „Paramos vaikams centrą“ neatvyks.

Likusioje dalyje apelianto atskirąjį skundą atmesti.