- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- 1-177-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45674-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė, Vladimiras Buslovičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1997-04-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. BK 271 straipsnio 2 dalį (vagystė) – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;
2) 1998-10-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1964 m. BK 272 straipsnio 3 dalį (plėšimas), 42 straipsnį (subendrinus bausmes) – laisvės atėmimu 6 metams. 2002-02-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 1 m. 7 mėn. 12 d.;
3) 2009-10-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (trys veikos), subendrinus bausmes – bauda 12 MGL (1560 Lt), teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2020 m. lapkričio 17 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą savo galva trenkdamas A. P. į galvą taip sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad anksčiau taisė savo mašiną pas nukentėjusįjį, parodė, kaip pakeisti tepalus. Galvojo, kad kaip pas pažįstamą pigiau bus, bet iš jo paėmė 50 eurų. Kitą kartą lemputę keitė, kainavo 20 eurų. Sėdėjo ir žiūrėjo, kaip nukentėjusysis paėmė kažkokią „fliaškę“, nupoliravo truputį, ir kaina sukilo iki 40 eurų. Jis (A. D.) nekonfliktavo, atidavė pinigus ir išvažiavo, bet pats sau pasakė, kad pas šitą žmogų daugiau nevažiuos. Atėjus nakčiai įjungė šviesas, jos keistai švietė, tada kitą dieną nuvažiavo į kitą servisą ir paprašė pataisyti lemputes. Jie taisė ir pasakė, kad viskas sulaužyta, lizdas sulaužytas, todėl teko statyti naujas lempas. Lemputes keitė spalio mėnesį, tai buvo mėnuo prieš tai. Buvo nepatenkintas nukentėjusiojo darbu, todėl važiavo pas kitą meistrą, o ne pas nukentėjusįjį. Paskui vėl sugedo mašina ir tada kreipėsi į kitą meistrą I. Ž. Jis dirbo tame pačiame servise, kaip ir nukentėjusysis. Tame servise dirbo jie tik dviese.
I. Ž. pažinojo, nes jie kaimynai, tame pačiame name gyvena gal 20 metų. Nukentėjusįjį pažinojo gal porą metų, juos supažindino I. Ž. Įvykio dieną atvažiavo keisti žvakes, I. išsuko. Su nukentėjusiuoju nenorėjo susitikti, nes nukentėjusysis jį durnino, todėl su tokiu žmogumi nenorėjo bendrauti. I. sakė, kad nukentėjusysis turi nedarbingumą. Tačiau tą pačią dieną ir tą pačią valandą nukentėjusysis atvažiavo. Nukentėjusysis pasakė, kad turi savo reikalų, bet prisikabino prie jo (kaltinamojo) mašinos ir stovi, tik kokiu tikslu stovi. Kodėl nukentėjusysis priėjo prie jo mašinos ir stovėjo, nežino, jo reiktų ir klausti. Jis (A. D.) nenorėjo, kad stovėtų, nes juo nepasitikėjo, ir liepė nueiti nuo mašinos. Nukentėjusysis atsakė, kaltinamasis vėl liepė nueiti nuo mašinos, nukentėjusysis atsakė atgal, ir taip kelis kartus. Tada I. Ž. jau pasakė jiems apsiraminti ir liepė nueiti, atsisėst ir išgerti kavos. Tada ir išsiskyrė. Paskui jis (A. D.) išvažiavo pirkti detalės.
Konfliktavo su nukentėjusiuoju, liepė nueiti nuo mašinos, pasakė jam, kad ne pas jį atvažiavo taisyti mašiną. Nukentėjusysis teigė, kad buvo kažkokia degtinė, bet kur tas butelis, kodėl jis policijai neparodė. Po to vėl melavo, kad buvo dar vienas liudytojas, teisingai, tas draugas buvo, bet jis sėdėjo mašinoje. Tai melas ant melo. Kas dėl žaizdos, jeigu būtų suduota su galva, tai ta vieta turėjo ištinti, o ne per kelias valandas pažaliuoti ir pageltonuoti. Nukentėjusysis buvo visas subintuotas, sakė, kad buvo gipsas, nes nosis buvo operuota, akys buvo visos mėlynos, žalios, geltonos.
Į įvykio vietą kvietė policiją, tačiau jis (A. D.) tuo metu buvo išvažiavęs pirkti detalių. Vėliau su policija nebendravo. Įvykio dieną blaivumas nebuvo tikrintas. Žvakių pirkti važiavo su I. Ž. šio mašina, o J. P. liko servise. Tą dieną jam sutvarkė mašiną. Jie nuvažiavo žvakių, jis (A. D.) sumokėjo pinigus ir I. Ž. jį paleido prie Senukų, nes turėjo dar reikalų. Kurioje parduotuvėje pirko žvakes, nežino, jam padavė tik čekį. Mašiną atsiėmė J. P. tą pačią dieną. J. P. buvo tik vairuotojas, mašinos netaisė.
Pats buvo po baliaus, nenorėjo toks sėsti už vairo, todėl jį draugas J. P. atvežė į servisą, turėjo dar ir reikalų, tai draugas turėjo jo palaukti. Įvykio metu J. P. buvo servise, bet tas servisas nedidelis, gal 2 mašinoms, tai gal 5 metrų atstume jis stovėjo ir žiūrėjo, kaip jie pykosi. Nukentėjusysis buvo dar su vienu žmogumi, bet jis sėdėjo mašinoje ir nebuvo servise, nematė konflikto. Iš lauko nesimatė, kas vyksta viduje. Servise jie buvo keturiese, J. P., I. Ž., kaltinamasis ir nukentėjęs. Gali būti, kad būtent V. B. sėdėjo automobilyje, tačiau nėra tuo tikras, neįsižiūrėjo į veidą. V. B. yra nukentėjusiojo kaimynas, dėl to tokius parodymus ir davė. V. B. sakė, kad jis (A. D.) sudavė nukentėjusiajam po akim, o nukentėjęs sako, kad į kaktą. Kokie čia parodymai. Negali pasakyti, kada kažkoks žmogus užėjo į servisą ir kada išėjo, jau metai praėjo, neatsimena. Galėjo užeiti ir iki konflikto, ir po jo.
Akinius nešioja visada, jų nebuvo nusiėmęs, nes be akinių nieko nemato, tai smūgiuoti niekaip negalėtų. Tarp jo (kaltinamojo) ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, tiesiog apsižodžiavo. Fizinio kontakto su nukentėjusiuoju nebuvo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. P. parodė, kad apie porą metų pažįsta kaltinamąjį. 2020-11-17 jam ryte paskambino kaimynas V., padangas norėjo persimontuoti. Tada paskambino I. ir paklausė, ar darbe, atsakė darbe. Tada pasakė I., kad atvažiuoja kaimynas, reiks padangas permontuoti, bet atsakė, kad užsiėmęs. Tada jis (A. P.) atvažiavo, tas kaimynas jau buvo anksčiau atvažiavęs ir laukė mašinoje. Jis (A. P.) atvažiavęs užėjo į servisą, o kaimynas iš paskos. Servisas tunelinis, mašina viena paskui kitą įvažiuoja, o pačiame gale yra pasisėdėjimo zona, ten kur jie visi ir sėdėjo. Užėjęs į servisą pamatė, kad stovi kaltinamojo mašina, o I. Ž. po kapotu kažką tvarko. Paklausė, ką daro, atsakė, kad žvakes keičia. Kaltinamasis sėdėjo sėdėjimo zonoje, butelis šnapso stovėjo ir stikliuką laikė rankoje, buvo vos gyvas, o jo vairuotojas sėdėjo šalia ant kėdės, bet šis negėrė. Kaltinamasis rusiškai pasakė „atsitrauk nuo mano mašinos“, jam atsakė, kad apsiramintų, nes ne pas save namie. Tada kaltinamasis atsistojo sakydamas „aš tau jau seniai kažką tai“, tai sakydamas priėjo prie jo (nukentėjusiojo) ir iš galvos tiesiai į dešinės pusės antakį trenkė. Jis (nukentėjusysis) atsitraukė.
Jis (A. P.) buvo po nosies operacijos, todėl buvo galva sutvarstyta, ligoninėje po operacijos pragulėjo 5 dienas. Buvo sutvarstytas, nes teko tiesinti nosį, buvo gipsas uždėtas. Po operacijos buvo mėlynės. Pareigūnams pasakė, kad tinsta antakis, jie padarė nuotraukas, o abdukciją jis po kelių dienų pasidarė ir ten parašyta, kur senos mėlynės, o kur naujos.
Pats nebūtų keitęs padangų, I. būtų keitęs. Į servisą atvyko, nes nusibodo po operacijos būti namuose. Iki incidento su kaltinamuoju nebuvo konfliktų. Prieš mėnesį keitė lemputes, bet jas buvo kaltinamasis nusipirkęs Gariūnuose, tai buvo LED lemputės ir nupirktos ne pagal mašinas, neatitiko mašinos techninių reikalavimų. Kaltinamasis norėjo, kad tos lemputės gražiau šviestų, bet lemputės nekokybiškos, jų įstatyti nebuvo galima. Įstatė lemputes, nes kaltinamasis to norėjo, klientas visada teisus. Jeigu klientas reikalauja, visada išrašo čekį, o atliekamiems darbams suteikia garantiją, blogai atliktą darbą ištaiso nemokamai.
Kaltinamasis prieš smūgį akinius nusiėmė; ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes niekas apie tai neklausė. Nuo smūgio labai skaudėjo. Kai I. išgirdo, kas vyksta, šoko ir juos išskyrė. Nukentėjusysis išėjo į kiemą ir iškvietė policiją, po 15-20 min. atvyko, o per tą laiką I. Ž. su savo mašina kaltinamąjį išvežė į namus ar detalių pirkti. Kaltinamojo vairuotojas buvo pasilikęs patalpose. Grįžęs iš kiemo liepė vairuotojui eiti iš patalpos, palaukti kieme, nes nieko viduje nėra ir negalima būti. Atvažiavo policija, kol rašė pareiškimą, kaimyno duomenis užsirašė, matyt tada kaltinamojo vairuotojas paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad atvažiavusi policija ir į servisą negrįžti, nes būtų uždariusi policija, nes jis buvo visiškai neblaivus. I. Ž. grįžo vienas.
Butelis dingo, nes kaltinamojo vairuotojas paėmė, kai atvažiavo policija. Jis užsikišo butelį pas save, buvo su rankinuku. Jo (A. P.) draugas, kuriam keitė padangas, visą laiką dalyvavo, policija jo duomenis užsirašė, bet tyrėja jo nekvietė. Kaltinamojo vairuotojas matė, kaip kaltinamasis sudavė smūgį, nes stovėjo jam už nugaros. Matė ir kaimynas, kuris stovėjo už nukentėjusiojo nugaros už poros metrų. I. Ž. galėjo ir nematyti, nes jis buvo po kapotu pasilenkęs. Jie su A. D. stovėjo vienas į kitą pasisukę veidais, o už jų stovėjo tiek kaltinamojo vairuotojas, tiek nukentėjusiojo kaimynas ir jie matė smūgį, nes kai nukentėjusiajam trenkė, jis atšoko ir bandė atgal kirsti, bet tuo tarpu I. juos išskyrė. Jam trenkė į dešinės pusės antakį, pareigūnai nufotografavo, pareigūnai suklydo sakydami į kairę pusę. Važiuodamas į servisą žinojo, kad servise yra kaltinamasis, nes kai skambino I,, jis pasakė, kad remontuoja kaltinamojo mašiną. Patvirtina, kad kaltinamasis ne kartą pas jį (nukentėjusįjį) remontavo savo mašiną.
Prašo 2000 eurų atlyginti neturtinės žalos, nes sunkiai pernešė operaciją, dirbti negalėjo, o po smūgio bijojo pasekmių, bet jų neatsirado, tačiau buvo galvos skausmai, teko vėl važiuoti į ligoninę, kad patikrintų, buvo viskas gerai su nosim. Teko patirti skausmą, išgyvenimus, todėl ir prašo tokios sumos.
Teisiamajame posėdyje liudytojas I. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip kaimyną, viename name gyvena, santykiai normalūs. Su nukentėjusiuoju dirbo apie metus servise (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis remontavo mašiną ir pas jį (I. Ž.), ir pas nukentėjusįjį. Kaltinamasis nesiskundė remonto kokybe.
2020-11-17 taisė kaltinamojo mašiną – keitė žvakes, kaltinamasis ir jo draugas J. P. sėdėjo ir gėrė kavą, degtinės nebuvo. Tuo metu nukentėjusysis buvo Lazdynų ligoninėje, sakė operaciją darys, bet tą dieną atvyko. Jis buvo subintuota galva, buvo mėlynės po akimis. Kas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, liudytojas nematė, bet girdėjo, kad vyko pradžioje pokalbis, o paskui įvyko barnis, todėl jis (I. Ž.) tarp jų atsistojo ir juos išskyrė, pasakė, kad jeigu tai tęsis, mašinos jis netvarkys.
Jis (I. Ž.) buvo po kapotu ir taisė mašiną nuo jų 2-3 metrų atstume, girdėjo tik barnius, smūgių negirdėjo tikrai, fizinio kontakto nematė jokio. Negirdėjo smūgio garso, negirdėjo, kad kas aimanuotų, nematė, kad fiziškai konfliktuotų. Pradžioje kaltinamasis ir nukentėjusysis normaliai kalbėjosi, jie stovėjo prie kolonos, toje pačioje vietoje, o jis (I. Ž.) buvo po kapotu. Paskui jie pradėjo garsiau bartis, tada jis atsistojo tarp jų ir pasakė, kad baigtų, arba mašinos netaisys. Jie kalbėjosi lietuviškai. Ir vienas, ir kitas vartojo keiksmažodžius. Kai jis atsistojo tarp jų, kaltinamasis buvo arčiau staliuko, nukentėjusysis buvo arčiau išėjimo.
Kaip atvažiavo nukentėjusysis, nematė. Prieš tai buvo atvažiavęs jo kaimynas, kuris įvarė mašiną ir išėjo, kažką reikėjo tvarkyti. Nukentėjusysis dieną prieš tai skambino ir paprašė įleisti draugo mašiną. Kad bus kaltinamasis, nukentėjusysis žinojo iš anksto, nes dieną prieš tai pasakė, kad atvažiuos kaimynas, bet liudytojas jam atsakė, kad pirma padarys kaltinamojo mašiną, tada galės kaimyno tvarkyti. Kas turėjo taisyti kaimyno mašiną, nežino, nes paprašė tik įleisti jo mašiną, jis taip ir padarė. Jo (I. Ž.) akivaizdoje J. buvo prie staliuko, atstumas nuo liudytojo iki staliuko buvo 3-4 metrai, J. ten sėdėjo ir galėjo viską matyti. To žmogaus, kuris atvarė mašiną, servise tuo metu nebuvo. Jis (I. Ž.) pasakė, kad reikia pirkti žvakes. Tada kaltinamasis jo paprašė nuvežti iki Ukmergės g. Senukų. Į parduotuvę ėjo liudytojas, o pinigus davė kaltinamasis. Pirkti žvakių važiavo su savo mašina. Važiavo su kaltinamuoju, nes jis paprašė pavežti. Kaltinamąjį paleido prie Senukų Šeškinėje, tačiau prieš tai žvakes pirko (duomenys neskelbtini) g. ir tik paskui važiavo į Senukus, ten paleido kaltinamąjį, tada grįžo atgal. Kai važiavo iš serviso, jo akivaizdoje policijos niekas nekvietė, o kai grįžo, jau buvo policija. Dėl ko jie susipyko, neįsivaizduoja.
Grįžo į servisą gal po pusvalandžio, policija jau buvo. Jo paklausė, kur klientas, jis atsakė, kad išvežė, paleido prie Senukų. Jo neapklausinėjo. J. P. atsiėmė kaltinamojo automobilį. Jis laukė ir lauke, ir viduje buvo. Kol jo (I. Ž.) nebuvo, J. P. lauke stovėjo ir jo laukė. Atidavė mašiną gal po pietų, policija jau buvo išvažiavus. J. P. jo akivaizdoje policija neapklausinėjo. Pakeitė žvakes ir išėjo namo, servisą uždarė turbūt nukentėjusysis. Jis (I. Ž.) paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad buvo atvažiavusi policija ir klausinėjo apie jį. Kaltinamasis buvo vieną kartą sakęs, kad nukentėjusysis per brangiai už remontą ima. Liudytojui atrodo, kad tepalą keitė. Nukentėjusysis apie porą dienų nebuvo darbe, ruošėsi operacijai, kurią turėjo daryti Lazdynų ligoninėje, apie gydymą stacionare nežino. Nukentėjusysis paprastai darbe būna kiekvieną dieną.
Šiuo metu liudytojas su nukentėjusiuoju nedirba. Jam (I. Ž.) nukentėjusysis pasakė ieškotis kito darbo, dėl ko, nežino. Nepyksta ant nukentėjusiojo, kad buvo priverstas išeiti, neapkalba jo. Po šio įvykio nukentėjusysis nesiskundė, kad buvo sumuštas. Alkoholio servise niekas nevartoja. Nukentėjusysis jam nedarė jokio spaudimo dėl parodymų davimo. Apie sumušimą sužinojo, kai buvo pakviestas į komisariatą. Kaltinamajam už pakeistas žvakes čekio neišrašė.
Teisiamajame posėdyje liudytojas J. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta neseniai, susipažino prie ežero žvejyboje. Su nukentėjusiuoju susipažino servise, (duomenys neskelbtini) g. Kaltinamasis iš vakaro paskambino ir paprašė nuvaryti jo mašiną į servisą, kodėl, nesidomėjo. Kitą dieną ryte važiavo, bet dar servisas buvo uždarytas. Nežinojo, kad tame servise dirba nukentėjusysis. Liudytoją Ž. matė servise. Kai atvarė automobilį, kaltinamasis užėjo į servisą, paskui jie abu pakėlė vartus. Įvarė automobilį, jiems pagamino kavos, o Ž. pradėjo taisyti automobilį. Servise jie negėrė alkoholio. Nukentėjusysis atėjo paskui. Jis atrodė baisiai, buvo subintuotas, mėlynės po akim. Buvo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo dėl nekokybiškai atliktų remontų. Kai vyko konfliktas, jis (J. P.) stovėjo nuo jų kažkur 2-3 metrų atstume, todėl viską matė. Ž. bandė juos išskirti ir prašė, kad jie nesibartų. Liudytojo akivaizdoje jie smurto vienas kito atžvilgiu nevartojo, nebuvo muštynių. Kaltinamasis išvažiavo kartu su Ž. pirkti detalių, o jis (J. P.) liko prie automobilio servise. Tada nukentėjusysis reiškė jam pretenzijas, kažkodėl iš jo reikalavo teisių, apmokėjimo už automobilį, bet tai jau vėliau po policijos, gyrėsi, kad pusę metų be teisių važinėjo, kažkokius kvailus klausimus uždavinėjo. Jam (J. P.) nukentėjusysis nesiskundė, kad kaltinamasis jį sumušė, tik pasakė, kad iškvietė policiją, liudytojas paklausė kodėl. Pareigūnai jo klausė, kas įvyko, ir jis papasakojo tą patį, ką ir tyrėjui, tiesą. Ž. sugrįžo gal praėjus apie valandai, policija dar buvo.
I. Ž. taisė ilgai mašiną, jis (J. P.) dar paklausė kaip apmokėti, nes nukentėjusysis nenorėjo atiduoti. Kai išėjo parūkyti, tada nukentėjusysis uždarė servisą, tiesiog liudytoją išvarė. Liudytojas paklausė, ar viskas gerai, jam pasakė, kad viskas apmokėta. Tada jis parvarė mašiną pas save į namus. Paskui kaltinamasis paskambino jam ir jis nuvarė mašiną kaltinamajam. Sakė kaltinamajam, kad buvo atvykusi policija ir klausinėjo.
Kai įvažiuoja mašina į servisą, toliau yra sofa, staliukas su kėdėm, rūbinė, ten jie ir sėdėjo, gėrė kavą, o už kažkur 3 metrų stovėjo mašina ir I. taisė ją. Liudytojas sėdėjo už staliuko ir viską matė. Atidarytas kapotas stovėjo prieš jį, mašina stovėjo priekiu į jį ir jis viską matė.
Pateikus liudytojui nuotraukas Nr. 3, Nr. 5 (b. l. 6), liudytojas pakomentavo, kad matosi nuotraukoje mašina, staliukas, I. Ž. iš kairės pusės, nuotraukoje matosi gale staliukas ir jam (liudytojui) viskas gerai buvo matoma. Į kaltinamąjį ir nukentėjusįjį žiūrėjo visą laiką, todėl jeigu būtų suduotas smūgis galva, tai tikrai matytų, nes sėdėjo priešais. Kaltinamasis jam nedarė jokio spaudimo dėl parodymų davimo, papasakojo tiesą. Vėliau buvo atvykusi mašina ir keitė jai ratus, bet tai buvo vėliau. Tos mašinos savininkas nematė konflikto, nes jo tenai nebuvo, servisas buvo tuščias. Tos mašinos ratus keitė I.
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad A. P. pažįsta, nes jis kaimynas ir taiso jo mašiną. Liudytojas nėra nukentėjusiojo draugas, bet kaimynystėje gyvena gal apie metus. Kaltinamojo nepažįsta. 2020-11-17 jis (V. B.) atvažiavo keisti padangų į servisą (duomenys neskelbtini) g. A. P. tuo metu dar nebuvo. Liudytojas su nukentėjusiuoju buvo sutarę, kad liudytojas atvažiuos ir keis padangas. Tai buvo ryte apie 10 val. - 11 val., buvo darbo diena. Kai liudytojas atvažiavo į servisą, jame buvo du žmonės, jie sėdėjo ir gėrė, prie mašinų niekas nedirbo. Servise buvo vienas automobilis ir dar liudytojo automobilis. Servise telpa du automobiliai ir yra du automobilio pakėlėjai, viena mašina buvo pakelta. Jis laukė, kol pakeis padangas, jas keitė serviso viduje. Padangas pakeitė jau po visko.
Atvažiavo, jam vartai buvo atidaryti ir jis įvažiavo. Nukentėjusiojo laukė serviso viduje ir jis atvažiavo gal po 5-10 min. Su tais žmonėmis, kurie buvo patalpoje, nebendravo. Kokius alkoholinius gėrimus jie vartojo, nepasakys, nes pats nevartoja. Tenai buvo skardinė nuo alaus, nuo alkoholinio gėrimo, ir kažkoks butelis. Butelis buvo stiklinis, rudos spalvos, bet kas per alkoholinis gėrimas, nežino, o ir sunku pamatyti, nes buvo tamsu. Tas stambus žmogus paskui išvažiavo. Po grumtynių jį pasiėmė kažkoks pažįstamas, galbūt net 5 min. bėgyje. Kokiu automobiliu išvažiavo, nematė. Smūgiavęs asmuo negrįžo į servisą. Servise liudytojas išbuvo gal valandą laiko. Jo automobiliui padangas keitė mechanikas.
Servise sėdėjo žmogus ir išgėrinėjo su draugu. Po to atvažiavo A. ir paprašė žmogaus, kuris išgėrinėjo, palikti patalpas. Ar tas žmogus šiuo metu yra salėje, negali atsakyti. Tas žmogus stambesnis už kaltinamąjį. Kaltinamasis nėra panašus į tą žmogų, liudytojas nėra tikras. Tas žmogus sėdėjo poilsio kambaryje ir išgėrinėjo su kolega. Nukentėjusysis paprašė palikti patalpas ir prasidėjo skandalas. Tas stambus žmogus atsistojo ir pradėjo smarkiai šūkauti, rėkti, paskui trinktelėjo su galva nukentėjusiajam į kaktą. Po to prasidėjo prie mašinų susistumdymas; išeidamas dar iš peties trenkė. Pagal kaltinamojo ūgį atitinka tas stambus žmogus. Neatsimena, ar tas žmogus, kuris sudavė smūgį, buvo su akiniais. Kai sudavė nukentėjusiajam, liudytojas buvo 5 - 6 metrų atstumu. Servise, be liudytojo, nukentėjusiojo, stambaus žmogaus, buvo dar nukentėjusiojo kolega, sugėrovas, daugiau nieko nebuvo. Buvo, kad užeidavo žmonių, bet jie nieko nematė.
Buvo kviečiama policija, ji atvažiavo, bet to stambaus žmogaus jau nebuvo. Pas nukentėjusįjį kaktoje buvo patinimas. Liudytojas su nukentėjusiuoju nekalbėjo apie tai, kas čia įvyko, kas toks jam sudavė. Prieš smūgį nukentėjusiajam buvo su nosim kažkas padaryta, nes buvo užbintuota nosis. Iki smūgio sudavimo nukentėjusiajam galvoje nebuvo sužalojimų. Policija kažką fotografavo, bet ką, nežino. Liudytojas sulaukė atvykstančių pareigūnų, jie užsirašė tik jo duomenis, tačiau į policijos komisariatą jo niekas nekvietė.
Atvykęs nukentėjusysis iš karto paprašė tų asmenų išsiskirstyti ir nutraukti gėrimą. Ten tikrai buvo du žmonės: stambus vyras, o kitas vyras mechanikas. Per tą laiką užeidavo tik pašaliniai žmonės. Stambus žmogus smūgiavo kakta. Buvo paprašyta nuraukti išgertuves ir pasišalinti iš serviso patalpų, tai ir buvo skandalo priežastis. Liudytojas negirdėjo, kad kas reikštų pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų darbų. Kai išvyko policijos pareigūnai, nukentėjusysis buvo servise. Kai liudytojas išvažiavo, nukentėjusysis dar buvo. Prieš posėdį su liudytoju niekas nesikalbėjo ir nebandė priminti įvykio aplinkybes, nepasakojo, ką reikia pasakoti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. D. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad įvykio aplinkybes papasakos vėliau, kadangi planuoja samdytis advokatą. Su juo atvyks 2020-12-10 13.30 val., tuomet duos parodymus (b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020-11-17 apie 10.00 val. jis atvyko į savo servisą adresu (duomenys neskelbtini), priėjo pasisveikinti prie darbuotojo I. Ž., kuris remontavo VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Poilsio nustatytoje vietoje sėdėjo pareiškėjui iš matymo pažįstamas A. D., kuris vartojo alkoholinius gėrimus, kuris įžeisdamas necenzūriniais žodžiais pareiškėją pastarajam pasakė, kad šis dingtų ir pasitrauktų nuo jo remontuojamo automobilio. Pareiškėjas pasakė A. D., kad šis negertų alkoholinių gėrimų servise, kad taip kalbėti gali pas save namuose. Tarp pareiškėjo ir A. D. įvyko konfliktas. Prie pareiškėjo priėjęs A. D. su galva trenkė vieną kartą į kairės pusės antakį, taip sukeldamas fizinį skausmą. I. Ž. suprato, kad tarp pareiškėjo ir jo draugo A. D. įvyko konfliktas. I. Ž. išvežė A. D. namo. Pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotas A. P. ir įvykio vieta (Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, b. l. 1-6, 7-10).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Ž. parodė, kad jis kartu su A. P. kartu dirba apie vienerius metus (duomenys neskelbtini) garaže, nuomoja automobilių pakėlėjus, remontuoja automobilius. 2020-11-17 apie 09.00 val. iš anksto buvo užsirašęs jam pažįstamas, kaimynas (jis gyvena to pačio namo 5-ame aukšte, o jis pirmame) A. D. dėl automobilio remonto. Minėtą 17-liktą dieną A. atvežė draugas su jo automobiliu Volkswagen Passat pas jį, jis pastebėjo, kad A. D. buvo išgėręs. Atliekant remonto darbus, atvyko A., pasisveikino, pažiūrėjo, ką dirba. Po kiek laiko, taisydamas automobilį, išgirdo, kad konfliktuoja A. P. ir A. D., kai pradėjo garsiau šūkauti, jis išlindo iš po kapoto, nematė pačio konflikto vizualiai, kadangi automobilio dangtis buvo atidarytas, o jie stovėjo automobilio dešinėje pusėje toliau nuo jo. Pamatęs, kad gali blogai baigtis, priėjo ir atsistojo tarp A. ir A., pasakė, kad A. nueitų atsisėsti, kitu atveju automobilio neremontuos. A. nuėjo atsisėsti, jis atsisėdo, I. Ž. nuėjo toliau dirbti, išėmė iš A. automobilio pakaitinimo žvakes, pasiėmęs kartu A. nuvažiavo pirkti naujų pakaitinimo žvakių, jas nupirkus, A. D. paprašė jo, kad jį paleistų Šeškinėje prie Senukų prekybos centro, adreso tikslaus nežino. Ten paleidęs grįžo iki automobilio pabaigti remontuoti jį. Suremontuotą automobilį perdavė A. D. draugui, kurio nepažįsta, kuris ir atvarė automobilį kartu su A. A. gerai nepažįsta, yra tik kaimynai. Nieko daug apie jį pasakyti negali (b. l. 39-41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė, kad 2020-11-17 ryte A. paprašė jo, kad liudytojas nuvarytų jo automobilį iki automobilių serviso. Su A. liudytojas susipažino žvejodamas, kartais iki šiol susiskambina, kartu pažvejoja. Liudytojui nebuvo žinoma, kur reikės varyti automobilį A. Atvykus iki serviso pasitiko serviso darbuotojas I., atidarė serviso vartus, padarė jiems kavos, o pats nuėjo remontuoti automobilį. Liudytojas su A. sėdėjo, gėrė kavą, I. remontavo automobilį. Kai I. išėmė detales iš automobilio, tuo laiku atėjo kažkoks jaunuolis, kurio veidas buvo visas apibintuotas ir su pošalmiu. Liudytojas negalvojo, kad čia serviso darbuotojas, pagalvojo, kad čia tiesiog klientas. A. priėjo prie automobilio, prie I., iš vairuotojo pusės. Prie A. priėjo asmuo subintuotu veidu ir jie pradėjo konfliktuoti pakeltu tonu. Liudytojas girdėjo, kad konfliktavo dėl ankstesnių remonto atliktų darbų. Liudytojas ne visada stebėjo, ką ir kaip jie kalbasi, konfliktuoja. Liudytojas taip pat stebėjo ir serviso darbuotojo darbą. I. turėjo matyti konfliktą, nes stovėjo prie pat. Pats konfliktas vyko apie 5 minutes, gal mažiau. Po konflikto subintuotas asmuo išėjo į lauką, o A. pakalbėjo su serviso darbuotoju I. ir kartu išvažiavo pirkti detalių automobiliui, o liudytojas pasiliko servise. Kai A. išvažiavo, liudytojas išėjo į lauką ir prie liudytojo priėjęs subintuotas asmuo klausė liudytojo, ar šis turi teises. Liudytojas jam atsakė, kad turi, nes jis (liudytojas) atvažiavo. Bintuotu veidu asmuo pasakė liudytojui, kad jis iškvietė policiją. Liudytojas nusistebėjo ir paklausė kodėl, o jis nieko neatsakė konkretaus. Liudytojas pamatė, kad subintuotu veidu asmuo neadekvačiai elgiasi, tai ir paėjo į šalį. Liudytojas teigia likęs servise, nes jis laukė, kol bus suremontuotas automobilis, kad galėtų jį parvaryti iki A. namų. Tačiau liudytojas grįžo pas save, nes turėjo prižiūrėti motiną. Uždavus klausimą, ar A. D. buvo išgėręs 2020-11-17, ir kodėl A. D. paprašė jo, kad automobilį vairuotų būtent jis, liudytojas atsakė nežinąs, ar tą dieną A. D. buvo; gali būti, kad buvo išgėręs iš vakaro; tuo momentu, kai liudytojas pasiėmė A., šis buvo blaivas, nes liudytojas laikosi principo, jog nevežioja neblaivių asmenų. Uždavus klausimą, ar poilsio zonoje buvo alkoholinių gėrimų ar tuščių butelių, liudytojas atsakė, kad nebuvo. Liudytojas papildomai nurodė, kad fizinio tarp A. ir subintuoto asmens nebuvo (b. l. 44).
Akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą suvesti nukentėjusysis A. P. ir įtariamasis A. D., dalyvaujant advokatams Loretai Guižauskienei ir Vladimirui Buslovičiui. Įtariamasis A. D. atsakė, kad jis buvo atvykęs pas I. Ž. Nukentėjusysis A. P. parodė 2020-11-17 apie 10.00 val., buvęs (duomenys neskelbtini) esančiame servise. Paklaustas, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus servise, poilsio zonoje, įtariamasis A. D. atsakė, kad jis alkoholinių gėrimų nevartojo servise. Nematė, ar A. D. gėrė alkoholį, tačiau matė poilsio zonoje ant stalo stovinį alkoholio butelį, taip pat A. vienintelis buvo girtas servise. Paklaustas, ar jis atsimena visas aplinkybes, vykusias 2020-11-17 dieną, kai buvo servise, įtariamasis atsakė, kad atsimena visas aplinkybes, buvusias minėtą dieną, buvo alkoholio vartojęs iš vakaro. Paklaustas, ar jis vartojo necenzūrinius žodžius A. P. atžvilgiu, kokius, kuriuo momentu, įtariamasis atsakė, kad taip gali būti, kad vartojo. Paklaustas, ar A. D. vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, kokius, kuriuo momentu, ar jis pats vartojo necenzūrinius žodžius A. D. atžvilgiu, nukentėjusysis atsakė, kad kai A. D. užėjo į servisą, priėjo prie I., pasiteiravo ką remontuoja, ir poilsio zonoje sėdintis A. jam pasakė rusiškai „pasitrauk (necenzūrinis žodis, nurodytas akistatos protokole) nuo jo mašinos“, o pats nukentėjusysis necenzūrinių žodžių teigia nevartojęs. Paklaustas, ar jis buvo priėjęs prie A. P., įtariamasis atsakė, kad jis prie A. nebuvo priėjęs; jeigu ir buvo priėjęs, tai buvo priėjęs prie remontuojamo automobilio. Paklaustas, ar prie jo buvo priėjęs A. D., nukentėjusysis atsakė, kad taip, po anksčiau minėtų necenzūrinių žodžių A. pasakė, kad jis ne namuose randasi; keleto minučių bėgyje prie jo priėjo A. ir iš galvos trenkė į veido sritį, į akį, iš savo galvos. Paklaustas, ar jis kalbėjosi su A. P. 2020-11-17 dieną, įtariamasis atsakė, kad kalbėjo, pasakė jam „nueik nuo jo mašinos“. Paklaustas, kur stovėjo A., kai įtariamasis pasakė „nueik nuo jo mašinos“, įtariamasis atsakė, kad prie mašinos, žiūrint prieš jį iš vairuotojo pusės. Paklaustas, kur jis stovėjo konflikto metu, nukentėjusysis atsakė, kad iš vairuotojo pusės. Paklaustas, kas pradėjo konfliktą, dėl ko jis įvyko, įtariamasis atsakė, kad žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad jis (nukentėjusysis) vaikščiojo po servisą, jam (įtariamajam) tai nepatiko, konfliktą pradėjo A., ir jam (nukentėjusiajam) nepatiko, kad jis (įtariamasis) atvažiavo remontuotis automobilį ne pas jį (nukentėjusįjį). Paklaustas, kas pradėjo konfliktą, dėl ko jis įvyko, nukentėjusysis atsakė, kad jam užėjus priėjus prie I., pasiteiravus, ką jis veikia, jam iš poilsio zonos A. pasakė „nueik nuo jo mašinos“, nuo to ir prasidėjo konfliktas. Paklaustas, ar jis atliko kokius nors veiksmus A. P. atžvilgiu, įtariamasis atsakė, kad ne. Paklaustas, kokie veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu, nukentėjusysis atsakė, kad iš galvos trenkė į akies sritį, visa tai įvyko po žodžių „aš tau senai kažką“ ne viską suprato ir smūgiavo jam. Paklaustas, kokie asmenys buvo ir matė jo konfliktą tarp A. P., įtariamasis atsakė, kad Ž. ir J. Paklaustas, kokie asmenys buvo ir matė jo konfliktą tarp A. D., nukentėjusysis atsakė, kad A. vairuotojas, kur ir atvežė A., I. ir jo kaimynas V. B. Paklaustas, kaip ir kada ir su kuo išvyko iš serviso, įtariamasis atsakė, kad iš serviso išvyko su I. pirkti automobilio detalės. Paklaustas, ar matė, kaip ir su kuo išvyko A. D. iš serviso, nukentėjusysis atsakė, kad A. išvyko su I., praeidamas pastūmė ir spyrė su koja. Paklaustas, ar 2020-11-17 buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, įtariamasis atsakė, kad taip, 6-7 val. ryto buvo išgėręs taurę šampano, kadangi buvo po gimtadienio. Advokato Vladimiro Buslovičiaus paklaustas, kas atvežė jį iki serviso, kas servise konflikto metu dar buvo, įtariamasis atsakė, kad J. P. atvežė; konflikto meta buvo jis, A., J., I. Advokato V. Buslovičiaus paklaustas, kiek laiko truko žodinis konfliktas, įtariamasis atsakė, kad keletą minučių. Advokato V. Buslovičiaus paklaustas, ar galėjo matyti konflikto aplinkybes įtariamojo automobilį tvarkęs Ž., įtariamasis atsakė, kad jo manymu negalėjo, nes buvo po kapotu dirbo. Advokato V. Buslovičiaus paklaustas, kur buvo J. P. konflikto metu, įtariamasis atsakė, kad priešais tvarkomą automobilį, poilsio zonoje. Advokatės Loretos Guižauskienės paklaustas, kiek laiko jis buvo servise, kol atvyko A., įtariamasis atsakė, kad apie 30 min. Advokatės L. Guižauskenės paklaustas, kiek laiko vyko žodinis konfliktas, įtariamasis atsakė, kad porą minučių. Advokatės L. Guižauskenės paklaustas, ar A. atvyko į servisą sveikas, įtariamasis atsakė, kad ne, A. buvo užbintuotas; kiek jam buvo žinoma iš anksčiau asmens veidas buvo patinęs. Advokatės L. Guižauskenės paklaustas, ar jis girdėjo atsakymą dėl sužalojimų, ar matėsi vizualiai kokie nors sužalojimai, ar jis turėjo nedarbingumą, ar jis dirba be darbingumo, ko jis atvyko į servisą, nukentėjusysis atsakė, kad sužalojimų nebuvo, buvo po nosies pertvaros ir nosies lyginimo operacijos buvo savaitę laiko, buvo uždėtas gipsas ant veido, sutvarstytas, nedarbingumo neturėjo; atvyko į savo serviso patalpas, apžiūrėti aplinkos, kaip kas vyksta. Advokatės L. Guižauskenės paklaustas, ar jam buvo žinoma, kad A. atvažiuos į servisą, nukentėjusysis atsakė, kad A. yra servise, jam buvo žinoma iš I. Advokatės L. Guižauskenės paklaustas, ar jis anksčiau remontavo A. automobilį, ar žino, kokios priežastys nulėmė, kad A. kreipėsi į I., o ne į jį (A. P.), nukentėjusysis atsakė, kad taip, anksčiau remontavo, nežino, kodėl A. neremontuoja pas jį. Advokatės L. Guižauskenės paklaustas, ar jam teko po šio įvykio apie konfliktą, įvykusio 2020-11-17, kalbėtis su I., nukentėjusysis atsakė, kad teko. Advokato V. Buslovičiaus paklaustas, ar buvo ant stalo degtinės butelis, įtariamasis atsakė, jis alkoholio nematė. Akistatoje nukentėjusysis A. P. papildomai pasisakė, jog alkoholis nėra vartojamas jų servise, nes jau kuris laikas nevartoja alkoholio nei jis, nei kolega I. Akistatoje įtariamasis A. D. papildomai pasisakė, jog servisas yra ne A. (P.), kad nukentėjusysis meluoja ir spaudžia I. dėl to, kad neduoda tinkamų parodymų jo atžvilgiu (b. l. 66-69).
Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2020-11-17 10.08 val. policijoje registruotas A. P. pranešimas telefonu, kad konflikto metu 2020-11-17 apie 10.00 val. A. D. trenkė pranešėjui, sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 17-19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020-11-19 išvada Nr. G 3389/2020 (01) konstatuota, kad A. P. be medicininių manipuliacijų požymių nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies antakio išoriniame trečdalyje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymo metu A. P. turėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu tyčia vieną kartą savo galva trenkė A. P. į galvą, sukėlė nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje neginčijama, kad tarp A. D. ir A. P. kilo žodinis konfliktas. Tai patvirtino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad turėjo nuoskaudą dėl ankstesnio jo automobilio taisymo, kuomet, kaltinamojo įsitikinimu, automobilis buvo sutaisytas nekokybiškai ir per brangiai. Pasak kaltinamojo, jis buvo davęs sau žodį daugiau su nukentėjusiuoju neturėti reikalų. Todėl, kai nukentėjusysis atėjo į servisą ir atsistojo prie jo automobilio, kurį remontavo I. Ž., kaltinamasis įvertino, kad nukentėjusysis tokiu elgesiu, t. y. priėjimu prie jo automobilio, „prisikabino“. Kaltinamasis nesuprato, kokiu tikslu jis čia stovi, to ir paklausė. Liepė eiti nuo mašinos, nes juo nepasitikėjo, pasakė nukentėjusiajam, kad ne pas jį atvažiavo taisyti mašiną. Taip ir kilo žodinis konfliktas, kurį nugesino I. Ž., atsistojęs tarp jų, ir tuo viskas pasibaigė, jis išvažiavo su I. Ž. žvakių pirkti ir kitais reikalais. Liudytojas I. Ž. teigė smūgio nematęs, nes remontavo automobilį, kurio kapotas buvo pakeltas, taip pat smūgio ir negirdėjo. Girdėjo barnį, abu vartojo keiksmažodžius, tada jis atsistojo tarp jų ir pasakė, kad baigtų, arba netaisys mašinos. Patvirtino, kad A. D. buvo anksčiau minėjęs, jog A. P. blogai pataisė jo automobilį. Liudytojas J. P. patvirtino, kad konfliktas kilo dėl ankstesnio nekokybiškai atlikto remonto. I. Ž. bandė juos išskirti ir prašė, kad jie nesibartų. J. P. akivaizdoje jie smurto vienas kito atžvilgiu nevartojo, muštynių nebuvo.
Tačiau šias aplinkybes paneigė nukentėjusysis A. P. ir liudytojas V. B. A. P. nurodė, kad jam užėjus, kaltinamasis jam liepė atsitraukti nuo mašinos, į ką kaltinamajam atsakė, kad apsiramintų, nes ne pas save namie. Jie apsižodžiavo, kaltinamasis atsistojo, priėjo ir trenkė galva jam į kaktą, bet tada įsikišo I. Ž., ir viskas baigėsi. Taipogi ir liudytojas V. B. tvirtino matęs, kaip nukentėjusysis paprašė palikti patalpas ir prasidėjo skandalas. Servise prie stalo sėdėjęs ir išgėrinėjęs stambus žmogus atsistojo ir pradėjo smarkiai šūkauti, rėkti, paskui trinktelėjo su galva nukentėjusiajam į kaktą. Po to prasidėjo prie mašinų susistumdymas; išeidamas dar trenkė iš peties. Čia pažymėtina, kad pagal bylos duomenis jokio kito konflikto, A. P. su kitu žmogumi, servise tądien nebuvo, todėl darytina išvada, kad liudytojas matė būtent A. D. veiksmus.
Taigi, kaip matyti, kaltinamojo versiją palaiko liudytojas J. P. ir iš dalies – liudytojas I. Ž., kuris teigia remontavęs mašiną ir dėl pakelto kapoto nematęs, kas vyksta, bet jokių smūgių negirdėjęs; o nukentėjusiojo versiją – liudytojas V. B. Kaltinamojo teigimu, liudytojo V. B. parodymai yra tendencingi, nes jis nukentėjusiojo kaimynas. Tačiau pažymėtina, kad tą patį galima būtų pasakyti apie liudytoją J. P., kuris yra kaltinamojo kaimynas. Taip pat kilo ginčas, ar liudytojas V. B. buvo užėjęs į serviso patalpas, kai vyko konfliktas. Įvertinus tai, kad tiek iš byloje esančių nuotraukų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad servisas yra nedidelio ploto, teismo nuomone, nėra svarbi aplinkybė, ar V. B. stovėjo patalpos viduje, ar tarpduryje. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas nei nukentėjusysis (jo pirminis paaiškinimas užfiksuotas tik pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole), nei įtariamasis, kuris 2020-12-04 apklausoje pareiškė, kad parodymus duos 2020-12-10, kai atvyks su advokatu (b. l. 63), tačiau nėra jokių duomenų, kad jam 2020-12-10 ar kitu metu buvo pasiūlyta duoti parodymus. Taigi teismas neturi galimybės įvertinti nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymų nuoseklumo: pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką policijos pareigūnas pažymėjo, kad nėra asmenų, galinčių suteikti reikšmingos informacijos (nors, nukentėjusiojo teigimu, jis nurodė V. B.; be to, kaip nustatyta, įvykio vietoje atvykus pareigūnams dar buvo ir J. P., po to atvyko ir I. Ž. – kaip nurodė I. Ž., grįžęs iš Senukų, automobilį perdavė J. P.), kaltinamojo parodymų nėra. Akistatos metu, atsakydamas į klausimus, A. P. taip pat nurodė, kad konfliktą matė V. B. Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad buvo kažkoks nukentėjusiojo draugas, bet jis sėdėjo mašinoje. Kaip minėta, byloje nėra ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo ir kaltinamojo (įtariamojo) parodymų, išskyrus akistatą, tačiau yra liudytojų I. Ž. ir J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos lyginant su teismui duotais parodymais, yra prieštaravimų. Pavyzdžiui, I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad buvo pasilenkęs po kapotu ir nematė bei negirdėjo smūgių. Todėl teismas vertina, kad I. Ž. ne visą laiką matė, kas vyksta aplinkui, ir jo teiginiai, kad daugiau servise nieko nebuvo, nesudaro pagrindo pritarti, kad daugiau niekas konflikto nematė ir negalėjo matyti. Dėl liudytojo J. P. parodymų pažymėtina, kad jie apskritai laikytini dar labiau prieštaringais, nes ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. P. parodė ne visada stebėjęs, ką ir kaip jie (A. D. ir A. P.) kalbasi, konfliktuoja, nes jis stebėjo ir serviso darbuotojo darbą; taip pat nurodė, kad tai I. turėjo matyti konfliktą, kadangi stovėjo prie pat (nors pats I. teigia, kad nematė, nes viską užstojo kapotas). Apklausiamas teisme, liudytojas J. P. jau nurodė stovėjęs prie pat kaltinamojo (už šio nugaros) ir teigė matęs, kad jokio smūgio nebuvo. Esant tokiems prieštaravimams, teismas neturi pagrindo laikyti liudytojo V. B. parodymų nepatikimais, o liudytojų J. P. ir I. Ž. – patikimais, suteikti šiems pirmenybę. Jų parodymai vertintini ne pagal parodymus duodančių asmenų skaičių, o pagal tai, kiek juos patvirtina ar paneigia objektyvūs byloje nustatyti duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors kaltinamasis teigė, kad V. B. sėdėjo automobilyje lauke ir nieko negalėjo matyti, nes iš lauko nesimato, tačiau liudytojas I. Ž. teismui nurodė, kad prieš atvykstant nukentėjusiajam, atvažiavo jo kaimynas, kuris įvarė mašiną ir išėjo, kažką reikėjo tvarkyti. Tokiu atveju, jei V. B. mašina buvo įvaryta į servisą, neaišku, kaip jis galėjo joje sėdėti lauke. Todėl teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kritiškai.
Toliau, vertinant visų apklaustų asmenų parodymus, pažymėtina, kad V. B. (priešingai nei kritikavo A. D.) nenurodė, kad A. D. galva trenkė A. P. į akį, o nurodė, kad trenkė į kaktą; taip pat jo parodymus apie tai, kad išeinant kaltinamajam dar vyko susistumdymas, iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis akistatos metu (kad pastūmė ir dar spyrė). Kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros metu, servise nerasta alkoholio butelių ar kitų girtavimo pėdsakų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti V. B. parodymus kritiškai, juolab, kad iki policijos atvykimo servise jau nebuvo ir kaltinamojo, nors niekas neginčija, kad jis buvo tądien servise ir būtent tarp jo ir A. P. įvyko konfliktas.
Byloje nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: kairiojo antakio sumušimas – neabejotinai laikytini objektyviais duomenimis ir įrodymu. Bylos nagrinėjimo metu gynyba nukentėjusiojo parodymus kvestionavo vadovaudamasi tuo, kad nukentėjusysis pats nežino, į kurią pusę jam trenkė: ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam trenkė į kairę pusę, o teisme – kad į dešinę. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, sudarytame įvykio dieną, A. P. nurodė, jog A. D. trenkė jam su galva į kairės pusės antakį; būtent kairįjį antakį nukentėjusysis rodo ir nuotraukoje, padarytoje policijos pareigūnų jiems atvykus į vietą. Todėl tai, kad vienu metu teisme A. P. nurodė, kad jam trenkė į dešinį antakį, nesudaro pagrindo manyti, kad jis nežino, į kurią pusę jam trenkė. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. P. dešinės akies vokuose yra 1,5x3,5 cm blyškiai gelsva poodinė kraujosruva, nežymiai išreikšta violetiniu centru, analogiška poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, specialisto įvertintos kaip būklė po nosies operacijos. Tuo tarpu kairės akies antakio išoriniame trečdalyje esanti kraujosruva, kaip nurodoma išvadoje, yra tamsiai melsvai violetinė, nežymiai žalsvais kraštais. Taigi, kairės akies antakio išoriniame trečdalyje esanti kraujosruva akivaizdžiai skiriasi savo spalva nuo akių vokuose esančių kraujosruvų, ji tamsesnė, todėl akivaizdu, kad ši kraujosruva susidarė ne po nosies operacijos, o vėliau. Ypač sužalojimo šviežumas matyti teisiamojo posėdžio metu prokuroro pademonstruotoje skaitmeninėje spalvotoje nuotraukoje, kurios nespalvotas variantas yra byloje (b. l. 5). Taip pat ir 2020-11-18 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad kairės pusės antakis kiek patinęs, liečiant skausmingas (b. l. 136). Nors šiame išraše skiltyje „Traumos aplinkybės“ nurodyta, kad buvo sumuštas pažįstamo asmens 2020-11-18, tačiau tame pačiame dokumente, skiltyje „Traumos data, laikas“ nurodyta kita data, t. y. 2020-11-17, todėl, ypač atsižvelgus į policijos pareigūnų įvykio dieną padarytas nuotraukas, kuriose užfiksuotas būtent kairiojo antakio sumušimas, darytina išvada, kad medicinos išrašo skiltyje „Traumos aplinkybės“ suklysta nurodant datą. Be to, iki policijos atvykimo nukentėjusysis buvo servise ar jo teritorijoje, ką patvirtino ir liudytojas J. P., todėl nėra pagrindo manyti, kad jis po kaltinamojo išvykimo galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ar susižaloti pats. Nors J. P. nurodė, kad nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, tačiau, teismo nuomone, policijos iškvietimas gavus smūgį ar reikalavimas pašaliniam asmeniui pasišalinti iš serviso nepatvirtina nukentėjusiojo veiksmų neadekvatumo. Pats J. P., manydamas, kad nukentėjusiojo reakcija neadekvati, žinodamas, kad šis iškvietė policiją, nepaskambino A. D., nepakvietė jo sugrįžti, kad policija galėtų įvykio vietoje išklausyti visų konflikto šalių paaiškinimų, juos užfiksuoti, nustatyti, ar A. D. buvo su akiniais, ar buvo blaivus. Taipogi, teismo vertinimu, aplinkybė, kad asmuo nešioja akinius, savaime neeliminuoja galimybės trenkti galva kitam žmogui.
Bylos nagrinėjimo metu gynyba akcentavo ir tai, kad nukentėjusysis buvo priešiškai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu, nes pastarasis netaisė pas jį savo automobilio, nukentėjusysis žinojo, kad servise yra kaltinamasis, todėl ir atvyko su tikslu išprovokuoti konfliktą. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis būtų priėjęs prie kaltinamojo, o ne atvirkščiai. A. P. ir liudytojas V. B. nurodė, kad nukentėjusysis padarė pastabą dėl alkoholio vartojimo. Tačiau pats kaltinamasis A. D., neigdamas, kad vartojo servise alkoholį, tvirtino, kad tai jis pirmas liepė A. P. pasitraukti nuo jo automobilio, nes A. P. nepasitikėjo ir aplinkybę, kad šis priėjo prie jo automobilio, vertino kaip kabinėjimąsi. Vis tik abiem atvejais, t. y. ar pirmas pastabą padarė A. P., ar A. D., – nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjusysis atvyko iš anksto suplanavęs konfliktą ir jo galimas pasekmes, nes jis negalėjo numatyti A. D. veiksmų, kad jie konfliktuos stovėdami vienas prieš kitą ir po to galės nepagrįstai apkaltinti, kad A. D. sudavė jam galva į antakį, kuriame kaip tik yra šviežias sumušimas. Todėl minėta versija vertintina kritiškai, juolab, kad ir pats A. D. pabrėžė turėjęs nuoskaudą.
Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios galėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai, sudarančių pagrindą priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl darytina išvada, kad jo kaltė visiškai įrodyta. A. D. sudavė galva A. P. į kaktą abipusio konflikto metu, todėl įrodyta, kad jis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad sukels nukentėjusiajam skausmą ar kūno sužalojimą, ir to siekdamas, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai. Taip pat teismas pažymi, kad sutvarstytas po operacijos veidas konflikto eigoje nebūtinai turėjo paskatinti kitą pusę susilaikyti nuo smūgio į galvą, o be to nėra ir objektyvios galimybės nustatyti, ką asmuo galvoja konflikto metu.
Nukentėjusysis byloje buvo pateikęs prašymą dėl kaltinimo papildymo aplinkybe, kad jam kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės apibrėžia, kad sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas, o sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020-11-19 išvadą Nr. G 3389/2020 (01), kad A. P. be medicininių manipuliacijų požymių nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies antakio išoriniame trečdalyje, ir šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaltinimas patikslintas, kad A. D. savo veiksmais ne tik sukėlė A. P. fizinį skausmą, bet ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai nekeičia jo veiksmų kvalifikavimo.
Dėl bausmės
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo A. D. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Jis anksčiau teistas – daugiau kaip prieš 20 metų, tačiau teistumas išnykęs, 2009 metais teistas už baudžiamuosius nusižengimus, todėl laikytinas neteistu (b. l. 54), per trejus metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka, už žvejybos taisyklių pažeidimą (b. l. 55), dirba (b. l. 56). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors pats A. D. nurodė išvakarėse vartojęs alkoholio, dėl to net pats nevairavo automobilio, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog galimas kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas konflikto išdavoje, į jo intensyvumą – suduotas vienas smūgis, nukentėjusysis neneigė, kad būtų smogęs atgal, jei nebūtų įsikišęs I. Ž., po šio įsikišimo konfliktas baigėsi, todėl spręstina, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai. Šios aplinkybės, kaltinamojo asmenybė, tai, kad jis dirba, sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas). BK 75 straipsnio 6 dalis nustato, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, teismo manymu, yra pagrindas vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi paskirti kaltinamajam įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą.
Kadangi pagal bylos aplinkybes nusikalstama veika padaryta spontaniškai, nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis į servisą atvyko siekdamas išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju, priešingai, kaip nustatyta, jis manė, kad nukentėjusiojo nebus, jo atvykimas kaltinamajam buvo netikėtas, – manytina, įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo būtų perteklinis. BK 48 straipsnis nustato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nepaisant to, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, vis tik jam, kaip neteistam asmeniui, skiriama ne pati švelniausia bausmės rūšis, todėl, atsižvelgus į nusikalstamos veikos aplinkybes, jos trukmę, tai, kad konfliktas buvo abipusis, kaltinamojo asmenybę, manytina, jis nėra toks pavojingas, kad bausmė būtų skiriama artima vidurkiui, todėl nustatytina mažesnė.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų
Byloje pareikštas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai 18,80 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 30). Pateiktas 2020-12-01 Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad 2020-11-18 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nukentėjusiajam A. P. buvo suteiktos otorinolaringologo paslaugos, kurių kaina 18,80 Eur (b. l. 31). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Byloje nustatyta, kad A. P. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo kaltais veiksmais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi nustatyta, kad nukentėjusiajam fizinis skausmas sukeltas ir nežymiai sutrikdyta sveikata kaltinamojo neteisėtais veiksmais, dėl kurių nukentėjusysis ir kreipėsi medikų pagalbos, darytina išvada, kad ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, tenkintinas visiškai. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Įvertinus tai, kad konkretų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį nustato teismas, pritartina pozicijai, kad deliktinės atsakomybės atveju proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principus labiau atitinka civilinio ieškovo teisė reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įsiteisėjimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-352-976/2018). Esant šioms aplinkybėms, pagrįstu laikytinas ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl tenkintinas.
Taip pat byloje pateiktas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 120-122). Ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusiajam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, didelę gėdą, bet ir pažeminimą, nes buvo be jokios suprantamos priežasties sužalotas viešoje vietoje – savo darbovietėje – autoserviso darbuotojų akivaizdoje. Po įvykio nerimas, nepatogumai kilo ir dėl kitų aspektų – išgyvenimų dėl komplikacijų, kurios galėjo atsirasti kaip pasekmė po kaltinamojo suduoto smūgio į galvą (nukentėjusiajam 2020-11-12 buvo atlikta nosies pertvaros operacija), kaltinamojo kaltės nepripažinimo, jo neprognozuojamumo, impulsyvaus elgesio, taip pat dėl jo nenoro atsiprašyti, kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs pripažinti savo kaltę ir atsakyti už savo veiksmus.
Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, jog sunkiai pernešė operaciją, dirbti negalėjo, o po smūgio bijojo pasekmių, jų neatsirado, tačiau buvo galvos skausmai, teko vėl važiuoti į ligoninę, kad patikrintų, buvo viskas gerai su nosim. Teko patirti skausmą, išgyvenimus, todėl ir prašo tokios sumos.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą. Tokie veiksmai buvo atlikti stebint pašaliniams asmenims, o dėl patirto sužalojimo jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad kaltinamojo veiksmais galėjo būti padaryta tokio dydžio neturtinė žala. Iš tiesų A. P. buvo po nosies operacijos, todėl pritartina, kad po smūgio jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir bijojo dėl galimų pasekmių. Tačiau, kita vertus, jokių pasekmių neatsirado; suduota jam buvo nors ir į galvą, tačiau ne į operuotą nosį; po smūgio jis ne tik nenukrito, bet ir pats norėjo atsilyginti tuo pačiu; kraujosruva itin nedidelė, sveikatos sutrikdymas buvo nežymus ir padarytas tik vienu veiksmu, jis neįtakojo nukentėjusiojo nedarbingumo, galimų pajamų praradimo ar pan., bent jau tokių įrodymų byloje nepateikta. Ieškinyje nurodytoje teismų praktikoje, pažymėtina, buvo sprendžiami neturtinės žalos klausimai, kurie buvo padaryti ne abipusių konfliktų, o plėšimų metu, kuomet nukentėję asmenys buvo puolami iš pasalų, padaroma ne tik neturtinė, bet ir turtinė žala. Todėl teismas neturi pagrindo vadovautis šia praktika. Be to kaltinamasis turi teisę nepripažinti kaltės, todėl grįsti neturtinės žalos dydį vien kaltės neigimu pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. nebuvo padaryta tokio dydžio neturtinė žala, kokia nurodyta ieškinyje, jo ieškinys tenkintinas iš dalies. Įvertinus tai, kad smūgis buvo suduotas į galvą, kuri yra gyvybiškai svarbus organas, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas jau pasisakė dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrįstumo, todėl motyvų nekartoja, iš kaltinamojo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
Taip pat byloje pateiktas A. P. prašymas dėl 400 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo, kurias jis sumokėjo už advokato dalyvavimą ir teisinę pagalbą. Pridėjo 2020-11-20 sąskaitą-faktūrą serija VB Nr. 007/2020, kurioje konsultacija, atstovavimas, civilinio ieškinio parengimas įvertintas 400 Eur suma (b. l. 124), bei pinigų priėmimo kvitus, kurie patvirtina, kad A. P. 2020-11-20 sumokėjo 300 Eur ir 2021-03-31 – 100 Eur (b. l. 125).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis, advokatas V. Buslovičius dalyvavo akistatoje ikiteisminio tyrimo metu, parengė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo (papildymo) teisme, taip pat parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekį, sudėtingumą, bylos trukmę, kaltinamojo turtinę padėtį (dirba), daro išvadą, kad prašoma 400 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A.D. (A.D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant jam įpareigojimą:
- per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą (18,80 Eur) Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir per du mėnesius – neturtinę žalą (300 Eur) A. P.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos (įmonės kodas 188783796, buveinės adresas Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. D. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. P. iš kaltinamojo A. D. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti A. P. iš kaltinamojo A. D. 400 Eur proceso išlaidų už teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.