Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rofolis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rofolis“ ieškinį atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl Viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės sprendimas atmesti jos pasiūlymą, pateiktą viešajame pirkime „Daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 aprūpinimo infrastruktūra projektavimo ir rangos darbai“ (toliau – Pirkimas), remiantis tuo, kad tiekėja neatitinka reikalavimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, yra neaiškus (abstraktus), nemotyvuotas bei nepagrįstas.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje. Ieškovė nurodė, kad ieškinys atitinka prima facie (preliminaraus) pagrįstumo reikalavimus. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų, kai dar net nėra paskelbtas Pirkimo laimėtojas, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl būtų nustatomas Pirkimo laimėtojas, su juo galėtų būti sudaryta Pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti, taigi, grėsmė dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo yra reali. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimus dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo. Visuomenės interesas dėl šaudyklų turėjimo jau dabar yra tenkinamas, todėl Pirkimo procedūrų sustabdymas, atsižvelgiant į trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, aptariamu atveju tikrai neturėtų sukelti akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su visuomenės saugumo užtikrinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

12. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė UAB „Rofolis“ pateikė naujus duomenis – viešai internetinėje erdvėje (https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025/03/19/paskelbtas-didziausio-karines-infrastrukturos-projekto-lietuvos-istorijoje-konkursas-565210) skelbiamą žiniasklaidos straipsnį „Paskelbtas didžiausio karinės infrastruktūros projekto Lietuvos istorijoje konkursas“.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Straipsnis iš komercinio internetinio puslapio negali būti vertintinas kaip CPK 197 straipsnyje pateiktą rašytinio įrodymo apibrėžimą atitinkantis dokumentas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1278-180/2017 13 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad kartu su skundu pateiktas žiniasklaidos straipsnis nelaikytinas įrodymu CPK 176, 177 ir 197 straipsnių prasme, apeliacinės instancijos teismas jį atsisako priimti.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

16. Pirmiau išdėstytas įstatyminis reglamentavimas nustato, kad laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma yra (1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, (2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, (3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

17. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo ginčija perkančiosios organizacijos jos atžvilgiu priimtus sprendimus viešajame pirkime. Ieškovė ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus, bet kartu nurodė ir teisinį pagrindą. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar jog ji savo interesus ėmėsi ginti aiškiai netinkamu būdu.

19. Nors konkrečiai nutartyje nenurodė, tačiau iš nutarties turinio galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismas neprieštaravo ieškovės argumentams, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau, atsižvelgdamas į Pirkimo objektą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo, proporcingumo principams. Su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ieškovė nesutinka, teigdama, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai yra trumpi, šiuo metu visuomenės interesas šio viešojo pirkimo objektu yra tenkinimas, be to, atsakovės delsimas, vykdant Pirkimą, patvirtina, jog jis nereikalauja skubaus vykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 39 punktas).

21. Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021 19 punktas).

22. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo viešojo pirkimo objektas yra daugiafunkcinės kovos mašinų šaudyklos komplekso Nr. 19 su aprūpinimo infrastruktūra projektavimo paslaugos ir statybos darbai (Pirkimo sąlygų 2.1 papunktis). Tiekėjai pagal Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus privalės suprojektuoti ir pastatyti daugiafunkcinės šaudyklos kompleksą Nr. 19 Rūdninkų karinio poligono teritorijoje (Pirkimo sąlygų 2.3–2.4 papunkčiai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymu Pirkimo objektas priskiriamas valstybinės svarbos projektui (Pirkimo sąlygų 2.7.1 papunktis). Pagal Pirkimo sąlygų 1.3 papunktį ginčo Pirkimas vykdomas, siekiant įgyvendinti NATO viršūnių susitikime Madride priimtą sprendimą stiprinti rytinį NATO flangą (užtikrinant kaip galima greitesnį sąjungininkų karinių vienetų dislokavimą Lietuvos teritorijoje, sukuriant tarptautiniams kariniams vienetams dislokuoti reikiamą infrastruktūrą).

23. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Pirkimas yra susijęs su viešuoju interesu bei šiuo atveju reikalauja operatyvių sprendimų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kiltų grėsmė numatytu laiku neįgyvendinti Pirkimo objektu siekiamų tikslų, tai tuo pačiu nulemtų viso Rūdninkų karinio poligono įkūrimo darbų sulėtėjimą, o greitesnis tokio poligono įkūrimas atitinka valstybės ir visuomenės interesus, kurie šiuo atveju laikytini svarbesniais nei privatus ieškovės interesas. Akivaizdu, kad, poligonui esant prioritetiniam ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektui, šį faktą įtvirtina ir LKRKPĮ 3 straipsnio 1 dalis, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones valstybės ir visuomenės galimi praradimai būtų didesni nei ieškovės nuostoliai – negautos pajamos. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje) neigiamos pasekmės gali viršyti jos teikiamą naudą, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma.

24. Ieškovės argumentai, kad atsakovė galbūt nepakankamai skubiai vykdė Pirkimo procedūras ir ginčo Pirkimu siekiamais įsigyti darbais yra vykdomas tik vieno iš daugybės Rūdninkuose statomų kompleksų įrengimas, visų pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste nepatvirtina, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, delsimas vykdyti viešojo pirkimo procedūras ir Pirkimo objekto įsigijimą, kuris prisideda prie ypatingos reikšmės objekto (karinio poligono) įkūrimo, neatitiktų viešojo intereso ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl skundas yra atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.