- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- A15.-2129-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01552-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- R. G.
- Nukentėjusysis
- N. B.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jos atstovui advokatui M. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2019 m. rugsėjo 21 d., 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 126 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus atstumo iki kito automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį ir apgadino. Tokiu būdu ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Teismo posėdžio metu R. G. pripažino kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir kito automobilio apgadinimo, tačiau nepripažino kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, pažeidžiant KET. Ji paaiškino, kad tą dieną ji labai skubėjo, turėjo nuvažiuoti pas tėvuką į kaimą. Ji suko į kiemą ir užkliudė kitą automobilį (duomenys neskelbtini). Šio automobilio savininkei, kuri sėdėjo automobilyje, ji pasakė, kad patrauks automobilį ir ateis su deklaracija. Atsinešė deklaraciją, ją užpildė, davė ją pildyti (duomenys neskelbtini) automobilio savininkei. Tada atsirado trečia moteris, kuri pradėjo aiškintis su (duomenys neskelbtini) automobilio savininke, kas nubrėžė jos automobilį. Kadangi jos ginčijosi ir į ją dėmesio nekreipė, ji nuėjo namo. Ji užpildytos deklaracijos nepasiėmė. Trečioji moteris jai pretenzijų neturėjo. Policijai atėjus, jos nebuvo namie, nes ji ieškojo brolio, kuris serga psichikos liga, telefonas išsikrovė.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. parodė, kad ji važiavo į Debreceno gatvę. Važiuodama į kiemą, R. G. atsitrenkė į jos automobilį. Jos sustojo ir R. G. nuvažiavo į kiemą pastatyti automobilį. Jai parėjus, jos pradėjo pildyti deklaraciją. Deklaraciją pirmiausiai pildė R. G., o paskui ji pildė savo pusę. Su R. G. jokio ginčo dėl įvykio nebuvo. Tiek R. G., tiek ji pati buvo strese. Kai ji pildė deklaraciją, iš namų išėjo kito „(duomenys neskelbtini)“ automobilio savininkė, kuri pareiškė, kad ji nubrėžė jos automobilį. Kadangi ji nebuvo tikra, ar ji nubrėžė „Toyota“ automobilį, jos pradėjo ginčytis. Tada ta moteris pasakė, kad kvies policiją, o tuo tarpu R. G. nuėjo namo. Kada pastaroji nuėjo, ji nematė. R. G. ir jos užpildytą deklaraciją ji padavė kelių policijos pareigūnams, kurie pasakė, kad ši deklaracija užpildyta neteisingai, t.y. deklaracijoje neteisingai buvo pasirašyta, nebuvo užpildyta dėl įvykio vietos, nenurodyta, kur pažeisti automobiliai. Ji policijai nurodė, kad R. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl, jog deklaracija nebuvo pilnai ir teisingai užpildyta, be to, ji nepasiėmė savo deklaracijos dalies. Ji nekėlė ragelio ir policijai nedarė durų. Ji skambino R. G. deklaracijoje nurodytai draudimo bendrovei, taip pat nurodė poliso numerį. Ji telefonu gavo žalos numerį. Savo deklaracijos dalį ji pildė kol dar R. G. buvo. Po to R. G. deklaracijos papildomai nepildė. Deklaracijoje užpildytų duomenų pakako, kad draudimas duotų žalos numerį. Draudimo bendrovės deklaracijos nematė ir jos pateikti neprašė.
Iš byloje esančios įvykio suvestinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad apie įvykį pranešė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. R., nurodydama, kad jos automobilį galimai kliudė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris susidūrė ir pildosi deklaraciją su automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja. Nesutinka, kad dar kliudė ir jos automobilį (6 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad joje nurodyta vietovė, Klaipėda, (duomenys neskelbtini), užpildytos A ir B grafos, nurodytos transporto priemonės, jų valstybiniai numeriai, taip pat nurodytos draudimo bendrovės ir jų draudimo liudijimo numeriai, vairuotojų vardai, pavardės, gimimo metai bei telefono numeriai, 13.Eismo įvykio schema susidūrimo metu grafoje įrašyta „Sukant į kiemo pusę, nepamačiau mašinos ir įvažiavau į šoną (kliūties nepamačiau). Visą kaltę pripažįstu (šonas nubrėžtas)“, taip pat yra vairuotojų parašai (24 b. l.).
Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto kaina yra 3912,55 eurų (27 b. l.).
Teismas konstatuoja:
be R. G. prisipažinimo, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta 2019 m. rugsėjo 25 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-52570-2019, policijos pareigūno D. J. 2019 m. rugsėjo 23 d. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios N. B. paaiškinimu bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Taigi nekyla abejonių, jog R. G. 2019 m. rugsėjo 21 d., 14.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus atstumo iki kito automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį ir apgadino. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtį - kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Tuo tarpu administracinis kaltinimas R. G. pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Lietuvos A. T. savo praktikoje yra nurodęs, jog pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą ir priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir nori taip elgtis, siekia išvengti teisinių tokio pažeidimo padarinių. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos turi būti atskleistas ne tik kaltės dėl tokio pasitraukimo, bet ir motyvo bei tikslo turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-7-3/2013; 2AT-8-2013, 2AT-50-303/2018). Taigi pagal kasacinio teismo praktiką asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių R. G. versiją, kad ji nepasišalino iš eismo įvykio vietos.
Teismo posėdžio metu R. G. pripažino kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir kito automobilio automobilio „BMW X6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Iš R. G. bei nukentėjusiosios N. B. paaiškinimų matyti, kad po eismo įvykio jokio ginčo dėl eismo įvykio kaltininko nebuvo, R. G. pripažino kaltę ir jos abi užpildė eismo įvykio deklaraciją bei ją pasirašė. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad joje nurodyta vietovė, Klaipėda, (duomenys neskelbtini), užpildytos A ir B grafos, nurodytos transporto priemonės, jų valstybiniai numeriai, taip pat nurodytos draudimo bendrovės ir jų draudimo liudijimo numeriai, vairuotojų vardai, pavardės, gimimo metai bei telefono numeriai, 13.Eismo įvykio schema susidūrimo metu grafoje įrašyta „Sukant į kiemo pusę, nepamačiau mašinos ir įvažiavau į šoną (kliūties nepamačiau). Visą kaltę pripažįstu (šonas nubrėžtas)“, taip pat yra vairuotojų parašai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. patvirtino, kad deklaracijoje užpildytų duomenų pakako, jog draudimo bendrovė užvestų žalos bylą ir suteiktų žalos numerį, taip pat paaiškino, jog savo paaiškinime ji policijai nurodė, kad R. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos tik todėl, jog policijos pareigūnai jai pasakė, kad deklaracija nebuvo pilnai ir teisingai užpildyta. Iš byloje esančios įvykio suvestinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą buvo kviečiami ne dėl R. G. pasišalinimo iš įvykio vietos, o dėl to, kad N. B. ginčijosi dėl kito automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo su jos vairuotoja E. R. (kuri ir paskambino pagalbos telefonu). Esant tokiai situacijai, kai kitų automobilių vairuotojos ginčijasi dėl eismo įvykio, su kuriuo R. G. nesusijusi, ir nesutaria dėl kaltininko ir kviečia policijos pareigūnus, kas neabejotinai lemia laiko gaišimą, teismas neturi pagrindo R. G., užpildžiusios deklaraciją ir pripažinusios kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, išėjimą namo tvarkyti savo skubių reikalų, laikyti siekiu pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir išvengti administracinės atsakomybės.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, R. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
R. G. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. G. prisipažino padariusi nusižengimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra dirbanti. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad R. G. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus minimalią ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. G. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir jai paskirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
Išaiškinti R. G., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19106073182, įmokos kodą 1001.
Administracinio nusižengimo teiseną R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.