Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-38-278/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-12
Bylos Nr.: e2A-38-278/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05427-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Atsakovas: A. A.
Ieškovas: L. I.

Kategorijos

2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A- 38-278-2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05427-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.29.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1150-902/2020 pagal ieškovo L. I. ieškinį atsakovams A. A., A. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) ,,Klaista“ dėl negrąžintos paskolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. I. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. A. ir A. A. 5 112 Eur skolą, 1 075,39 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad žodiniais atsakovo A. A. prašymais 2016 m. rugpjūčio 8 d. - 2017 m. vasario 15 d. laikotarpiu paskolino ir į atsakovui A. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigines lėšas, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskola“, iš viso 5 112 Eur. Teigė, kad atsakovas A.A. naudojosi nurodyta banko sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, jo banko kortele taip pat naudojosi ir jo tėvas A.A., kuris pripažino, jog sūnaus banko sąskaita jis naudojosi bendru susitarimu su sūnumi. Nurodė, kad abu atsakovai savo bendrais veiksmais gavo ir naudojosi jo paskolintomis lėšomis. Tvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. registruotu laišku išsiuntė A. A. reikalavimą grąžinti paskolintas lėšas ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 10 d., lėšas pervedant į jo banko sąskaitą, tačiau atsakovai paskolos negrąžino, palūkanų nesumokėjo, reikalavimo neginčijo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinys patenkintas, ieškovo naudai iš atsakovų A.A. ir A. A. solidariai priteista 5 112,00 Eur skola, 1 075,39 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 320 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš atsakovų valstybės naudai teismas priteisė po 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei atmetė atsakovų prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrimo.

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. vasario 15 d. į atsakovo A. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi abu atsakovai, ieškovas pervedė 5 112 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskola“. Pažymėjo, kad atsakovai nesutinka ieškovui grąžinti 5 112 Eur skolos ir 1 075,39 Eur palūkanų, teigdami, kad jie iš ieškovo nesiskolino 5 112 Eur, nėra sudarę rašytinių paskolos sutarčių. Nustatė, kad rašytinės formos paskolos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau 2016 m. rugpjūčio 8 d. - 2017 m. vasario 15 d. laikotarpiu ieškovas, kaip fizinis asmuo, mokėjimo pavedimais į atsakovo A. A. banko sąskaitą iš viso pervedė 5 112 Eur, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodant – „paskola“, gavėjas – A. A.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas A. A. sudarė žodinę paskolos sutartį, kurios rašytinis įrodymas yra banko mokėjimo nurodymai, be to, atsakovo A. A. veiksmai, priimant ieškovo pervestus pinigus nurodant jų mokėjimo paskirtį („paskola“), taip pat suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus jis gavo kaip paskolą. Pripažino, kad atsakovai neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo.

6. Pažymėjo, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog ieškovą, kaip fizinį asmenį, ir atsakovą A. A. bei A. A. būtų sieję kokie tai tarpusavio teisiniai santykiai (pvz., darbo, kitokie), kad būtų pateisintas A. A. 5 112 Eur lėšų gavimas ir lėšų panaudojimas kokiu tai kitokiu pagrindu. Konstatavo, kad neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas A.A. dirbo UAB ,,Klaista“ jo nurodytu laikotarpiu, kai jis gavo ginčo sumą, nes nustatyta, kad atsakovas dirbo vadybininku nuo 2017 m. kovo 28 d., o A. A. nuo 2017 m. balandžio 3 d. apdailininku, t.y. vėliau nei ieškovo buvo pervesta ginčo objektu tapusi suma. Atmetė argumentą, kad A. A. iš pervestos jam sumos turėjo pareigą sumokėti 2 250 Eur už statybos darbus juos atlikusiems bendrovės darbuotojams bei sau išsimokėti darbo užmokestį, nes tuo laikotarpiu jis UAB ,,Klaista“ nedirbo.

7. Sutiko su ieškovo atstove, kad atsakovo A. A. teismui pateiktų kasos išlaidų orderių bei rašto apie pinigų išmokėjimą jo nurodytiems bendrovės darbuotojams negalima vertinti kaip teisiškai reikšmingų dokumentų, nes jie neatitinka finansiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nėra pilnai užpildyti, nepateiktos sutartys, kurios buvo sudarytos su UAB ,,Klaista“ ir atsakovo nurodytų, galimai darbus atlikusių fizinių asmenų R. T., R. Š., todėl nėra aišku, kokie teisiniai santykiai (rangos, kita) šiuos asmenis siejo su bendrove, ar pagrįstai šiems asmenims buvo išmokėtos nurodytos sumos. Be to, nurodė, kad atsakovo pateikti rašytiniai pakvitavimai nebuvo įtraukti į UAB ,,Klaista“ buhalterinę apskaitą. Konstatavo, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyta, jog už įmonės vadovą pasirašė A. A., tačiau jokie rašytiniai įrodymai apie tokių įgalinimų jam suteikimą teismui nepateikti. Teismas darė išvadą esant neįrodytu, kad atsakovas turėjo teisę veikti UAB ,,Klaista“ vardu ir bendrovės vardu išmokėti pinigines lėšas.

8. Teismas nustatė, kad A. A. turėjo finansinių skolų kreditoriams ir savo vardu negalėjo atsidaryti banko sąskaitos, nes antstoliai vykdė priverstinį skolos išieškojimą, todėl iš ieškovo gautas lėšas naudojo skolų grąžinimui, pragyvenimui bei skolindavosi lėšas ir iš kitų asmenų. Įvertinęs lėšų judėjimą banko sąskaitoje, nuimtų pinigų dydžius (pinigai nuimti mažesnėmis sumomis nei atlikti ginčo mokėjimai), periodiškumą, teismas darė išvadą nesant pagrindo konstatuoti, kad 2016 m. gruodžio 23 d. - 2017 m. vasario 27 d. laikotarpiu atsakovas A. A. iš ieškovo paskolintų (ginčo) lėšų padarė mokėjimus R. T. bei R.Š. Pažymėjo, kad liudytojas S. D. parodė, jog už atliktus darbus grynais pinigais nebuvo atsiskaityta (mokėta pavedimu) ir A. A. iš asmeninių lėšų už darbus su juo neatsiskaitė.

9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo A. A. pozicija, jog jis nedalyvavo paskolos santykiuose, nėra gavęs ginčo sumos, todėl neturi pareigos ieškovui grąžinti prašomos priteisti sumos. Įvertinęs, kad ieškovas pinigus kaip paskolą pervedė į atsakovo A. A. banko sąskaitą, kurią šis atidarė būtent tuo tikslu, jog ten būtų pervestos ginčo objektu tapusios ieškovo paskolintos lėšos, teismas darė išvadą, jog abu atsakovai turėjo galimybę naudotis paskolintais pinigais: atsakovas A. A. pinigus nusiimdamas banko kortele bankomate, o atsakovas A.A. - nuo sąskaitos banko skyriuje, t.y. ginčo paskolos pinigai buvo ir atsakovo A. A. žinioje, tokiu būdu, ir jis turėjo galimybę spręsti, kaip juos panaudoti. Pažymėjo, kad neįrodyta, jog gautą paskolą A. A. panaudojo savo paties darbo užmokesčiui ir mokėjimams už trečiojo asmens naudai atliktus darbus, kas sustiprina ieškovo poziciją dėl A. A. solidarios atsakomybės taikymo. Vertino, kad kaip paskolą į banko sąskaitą gavęs pinigus A. A. ieškovui nepateikė jokios pretenzijos dėl gautų lėšų tikslingumo, paskirties ir neprieštaravo, jog 5 112 Eur pervesta suma būtų laikoma paskola. Pripažino, kad A. A. solidari atsakomybė kilo iš paskolos sutarties, sudarytos konkliudentiniais veiksmais. Konstatavo, kad atsakovo A. A. veiksmai (banko sąskaitos atidarymas ieškovo lėšoms gauti) buvo pakankamai reikšmingi, nes priešingu atveju, atsakovas A. A. ginčo objektu tapusių lėšų nebūtų gavęs dėl turėtų skolų.

10. Nesant ginčo dėl palūkanų dydžio, jų paskaičiavimo, vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatomis teismas darė išvadą esant pagrindui iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

11. Nurodė, kad nors atsakovai atsiliepimuose prašė skirti ieškovui baudą, darė išvadą nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovas ieškinį padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas konstatavo, kad ieškinį patenkinus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą gražinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naujus įrodymus - liudytojų apklausas bei duomenis apie A. A. sveikatos būklę.

14. Nurodo, kad teismas nurodė byloje nenustatytas aplinkybes, nes banko sąskaita naudojosi tik A. A., jis Klaipėdos apskrityje esančiuose banko padaliniuose nuėmė minimas sumas, ką patvirtina banko sąskaitos išrašai ir to neginčijo ieškovas. Teigia, jog teismas negalėjo priteisti piniginės sumos iš A. A., kurios jis nėra gavęs.

15. Tvirtina, kad teismas nesudarė galimybės jiems įrodinėti aplinkybių, jog A.A. niekada nurodytu laikotarpiu nėra buvęs Klaipėdos mieste, kad jis nedirbo ir nebuvo darbo santykiais susijęs su UAB „Klaista“, todėl teismas pažeidė rungimosi principą. Be to, nurodo, kad teismas nesudarė galimybės jiems įrodinėti aplinkybių dėl A. A. darbo UAB „Klaista“, jo nurodytu laikotarpiu, iš to sekusių darbo santykių ir gaunamo atlygio už atliktą darbą, mokėjimų darbuotojams bei ginčyti ieškovo nurodomas melagingas aplinkybes, dėl ko nenustatyti tikrieji šalių ketinimai.

16. Teigia, kad A. A. 2016-08-01 - 2018-02-28 laikotarpiu dirbo UAB „Klaista“, į kurią jį pakvietė dirbti ieškovas, tuo metu buvęs bendrovės direktoriumi. Nurodo, kad 2016 metų vasarą ieškovas A. A. pasiūlė dirbti jo vadovaujamojo bendrovėje pavaduotoju. Su pasiūlymu sutikta, pasirašyta darbo sutartis, kiti dokumentai, pradėti vykdyti ieškovo nurodymai, dirbta keliuose objektuose ir kaip vėliau suprato, darbuotojai buvo samdomi nelegalūs, nes ieškovas prašė banko sąskaitos numerio, į kurį galėtų pervesti pinigus. Teigia, kad A. A. bendru susitarimu su sūnumi A. naudojosi jo banko sąskaita ir sutiko su direktoriaus prašymu, o pervestus pinigus išmokėjo darbininkams už darbus - R. T. 1 450 Eur, R. Š. 800 Eur, o ši suma (2 250 Eur) buvo pervesta į sūnaus sąskaitą. Nurodo, kad reikšmingas aplinkybes žinojo prašomi apklausti darbuotojai, tačiau jie į teismą negalėjo atvykti, o jų rašytinių parodymų teismas nepriėmė. Tvirtina, kad per 2016-2018 metus į A. A. banko sąskaitą buvo pervesta 12 207 Eur, dalis šios sumos buvo pervesta iš UAB „Klaista“ sąskaitos, dalis - iš ieškovo banko sąskaitos. Nurodo, kad turėjo uždirbti 14400 Eur, tačiau iš 12 207 Eur sumos atsakovas A. A. 2 650 Eur ieškovo nurodymu sumokėjo statybos objektuose dirbusiems darbininkams. Bendrovė jam liko skolinga 4 843 Eur, nes paprašius, kad ieškovas pateiktų duomenis, kiek konkrečiai jis yra uždirbęs, ieškovas pasiūlė rašyti pareiškimą, nes paslaugos jam, kaip įmonės vadovui nebereikalingos, žadėjo, kad su juo bus atsiskaityta, vėliau prašant atsiskaitymo, teigė, kad A. A. pas jį nedirbo, liepė grąžinti pervestus pinigus.

17. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog ieškovas iš pradžių nurodė skolinęs pinigus A. A., be to, nepasisakė, kodėl atmeta detalius paaiškinimus dėl darbo laikotarpio, UAB „Klaista“ atliktų darbų, projektų, apie kuriuos nedirbusiam asmeniui nebūtų žinoma. Teigia, kad ieškovas nepateikė prašomų dokumentų - darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei kitų dokumentų, iš kurių būtų buvę galima spręsti apie A. A. bei A. A. darbo laikotarpį bendrovėje, o teismas jų prašymų įpareigoti pateikti šiuos dokumentus netenkino. Teismas nepriėmė A. A. pateiktų rašytinių įrodymų, kurie būtų leidę teismui atskleisti bylos esmę ir nustatyti tikrąsias aplinkybes dėl darbo laiko, atliktų darbų apimties, mokėjimų darbuotojams. Nurodo, kad ieškovas pripažino, jog jis skolino pinigus A. A. ir jie buvo pervedinėjami į A. A. sąskaitą, ką pastebėjo tik pervedus pinigus. Nurodo, kad liudytojas S. D. paaiškino, kad 2017 metų rugpjūčio-liepos mėnesiais būtent A. A. bendrovėje UAB „Klaista“ rūpinosi objekto technine priežiūra, medžiagų tiekimu, tačiau dėl to teismas nepasisakė, o šis A. A. darbo bendrovėje laikotarpis nesutampa su laikotarpiu, kurį nurodė ieškovas. Teigia, jog teismas nevertino klaidinančių ieškovo paaiškinimų, iš kur A. A. gali tiksliai žinoti statybos objektų vietas, darbų kainas, medžiagų gavimo vietas, darbuotojus, be pagrindo nepriėmė teikiamų rašytinių paaiškinimų apie A. A., kaip vadovo pareigas bendrovėje tuo metu, kai jis, pasak ieškovo, bendrovėje nedirbo.

18. Tvirtina, kad teismas nesudarė galimybės įrodinėti A. A. darbo teisinius santykius su UAB „Klaista“, jo nurodytu laikotarpiu, nors liudytojai S. D., D. J. bei Ž. G. šias aplinkybes patvirtino žodžiu ir raštu. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus - 2016-12-23, 2016-12-27 kasos išlaidų orderius, rašytinius įrodymus. Teigia, kad, gavęs ieškovo ieškinį ir jų atsiliepimą, teismas turėjo kitaip paskirstyti šalių įrodinėjimo naštą ir įpareigoti ieškovą pateikti jų atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, o ieškovui nevykdant - atitinkamai tai įvertinti.

19. Mano, kad dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimų buvo netinkamai taikytos ir materialinės teisės normos ginčijamoje dalyje, priimtas neteisingas sprendimas, neatskleista bylos esmė.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad apeliacinį skundą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Teigia, kad A. A. pripažintas pinigų nuėmimo iš A. A. banko sąskaitos faktas nepaneigia paskolinių santykių tarp šalių buvimo, nes apeliantai gauta paskola disponavo savo nuožiūra. Nurodo, kad A. A. jam priklausančią banko sąskaitą, į kurią buvo pervestos paskolintos lėšos, atidarė (duomenys neskelbtini) skyriuje ir būtent minėtame banko skyriuje 2016-09-02, tą pačią dieną, kai buvo pervesta 520 Eur paskola, buvo nuimta 500 Eur. Į tą pačią sąskaitą UAB „Klaista“ mokėjo A.A. priklausantį atlyginimą pagal darbo sutartį, todėl tiek A. A., tiek A. A.buvo žinoma ir turėjo būti žinoma, kad į banko sąskaitą gaunami tiek paskolintos lėšos, tiek A. A.priklausantis darbo užmokestis ir abu atsakovai pagal tarpusavio susitarimą gautais pinigais naudojosi. Teigia, kad banko kortelės kaip mokėjimo priemonės perdavimas kitiems asmenims, yra neteisėtas, todėl neteisėto kito asmens vardu išduotos banko kortelės naudojimo faktas negali būti pripažintas aplinkybe, šalinančia A. A. atsakomybę dėl negrąžintos paskolos. Nurodo, kad pinigai buvo ir atsakovo A. A. žinioje ir jis turėjo galimybę spręsti, kaip juos panaudoti. Aplinkybės, kad A. A. niekada nurodytu laikotarpiu nėra buvęs Klaipėdos mieste, nedirbo ir nebuvo darbo santykiais susijęs su UAB „Klaista“, nėra niekaip susiję su suteikta paskola bei neįrodo jokio kito pinigų gavimo pagrindo. Atsakovų darbo santykių su UAB „Klaista“ (ne)buvimo faktinės aplinkybės neturi jokio ryšio su juo, kaip fiziniu asmeniu ir susiklosčiusiais paskoliniais santykiais.

22. Teigia, kad teismas sudarė visas galimybes atsakovams įrodinėti jų nurodytas aplinkybes apie darbo santykius su UAB „Klaista“. Nurodo, kad pateikė rašytinius dokumentus apie atsakovų darbą UAB „Klaista“: sudarytas darbo sutartis, prašymus priimti į darbą ir atleisti iš darbo, pranešimus Sodrai apie atsakovų darbo pradžią ir pabaigą. Be to, jo prašymu į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta UAB „Klaista“, kuri atsiliepime patvirtino, jog įmonė nebuvo išdavusi A. A. piniginių lėšų dėl atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis įmonės vardu, nebuvo suteikusi įgaliojimų atlikti tokio pobūdžio veiksmus, atsakovai su įmone nebuvo sudarę materialinės atsakomybės sutarčių, o A. A. pateikti kasos išlaidų orderiai nėra UAB „Klaista“ buhalterinės apskaitos dokumentai. UAB „Klaista“ nedalyvavo paskoliniuose santykiuose tarp šalių.

23. Nurodo, kad nors A. A. įrodinėjo, kad pinigus jis gavo kaip atlygį už darbą UAB „Klaista“ bei sumokėjo atlygį už darbus UAB „Klaista“ darbuotojams, tačiau nebuvo nustatyti ir įrodyti kokie nors tarpusavio santykiai (pvz., darbo ar kitokie), kurie siejo jį, kaip fizinį asmenį ir A. A., kad būtų pateisintas 5 112 Eur lėšų gavimas iš jo kitokiu teisiniu pagrindu. Nustatyta, kad paskolos gavimo laikotarpiu atsakovai UAB „Klaista“ nedirbo, o atsakovo pateikti kasos išlaidų orderiai bei raštas apie pinigų išmokėjimą negali būti vertinami kaip teisiškai reikšmingi, nes jie neatitinka finansiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Tvirtina, kad A. A. trumpą laiką buvo įdarbintas UAB „Klaista“ vadybininku, todėl informacija apie statybos objektus jam buvo prieinama, tačiau iki 2017-03-27 A. A. nedirbo UAB „Klaista“, o su juo nesiejo nei darbo, nei jokia kita civilinė sutartis, iš kurios jis, ieškovas, būtų turėjęs prievolę atsiskaityti su atsakovu.

24. Nurodo, kad į bylą yra pateikta UAB „Klaista“ kasos knyga už atsakovų nurodytą laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-02-20, tačiau kasos knygoje nėra įtrauktos atsakovo A. A. nurodytos pinigų išmokėjimo operacijos, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo suteikta teisė surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti UAB „Klaista“ kasos dokumentus - kasos išlaidų orderius, pateikti dokumentai nėra pilnai užpildyti. A. A. patvirtino, kad pakvitavimų nėra teikęs nei jam, nei UAB „Klaista“. Teismo padaryta išvada, kad atsakovas neturėjo teisės veikti UAB „Klaista“ vardu ir bendrovės vardu išmokėti pinigus, yra teisinga.

25. Tvirtina, kad apeliantai nenurodo konkrečių rašytinių įrodymų, kurių teismas nepriėmė, o su apeliaciniu skundu pateikti D. J. ir Ž. G. parodymai, rašytiniai įrodymai apie A. A. sveikatos būklę, darbingumo lygio pažyma nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui, be to, dokumentų dėl sveikatos būklės sudarymo laikas nesusijęs su ginčo paskolos suteikimo ar naudojimo laikotarpiu. Ž. G. parodymus atsakovai teikė teismui 2020-08-28 teismo posėdyje, kurio metu teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, nurodytų CPK 192 straipsnio 8 dalyje, priimti rašytinius liudytojo parodymus ir sudarė galimybes atsakovams pateikti papildomus dokumentus dėl šio liudytojo apklausos. Tačiau atsakovai papildomų dokumentų nepateikė ir neprašė teismo kviesti šį liudytoją į apklausą teisme. 2020-09-21 teismo posėdyje atsakovai neteikė prašymų apklausti liudytojais Ž. G. ir D. J. Liudytojų parodymai buvo parengti prieš 2020-08-28 teismo posėdį, kuriame atsakovai nurodė, kad yra paruošę notarinius parodymus, tačiau jų teismui neteikė.

26. Teigia, kad teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas tenkino ieškinio reikalavimus dėl to, jog atsakovai nepaneigė paskolos santykių tarp šalių buvimo, neįrodė, kad paskolą grąžino ar kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo nekonkretizuoja. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 326 straipsnio 1 dalyje, apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisinį reguliavimą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018; kt.).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliantų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, nes apeliaciniame skunde apeliantai savo poziciją suformulavo pakankamai aiškiai, be to, dalyvavo pirmosios instancijos teisme, turėjo atstovus, teikė paaiškinimus, savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, todėl apeliacinės instancijos teismas gali kilusį šalių ginčą išspręsti ir bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

30. Apeliantai su skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – liudytojų rašytinius parodymus, duomenis apie apelianto A. A. sveikatos būklę ir prašo juos priimti. Nustatyta, kad liudytojų D.J. 2020-08-26 rašytiniai parodymai ir Ž. G. 2020-08-21 parodymai, teikti pas notarą, pirmosios instancijos teismo nebuvo priimti, o įrodymai apie A. A. sveikatos būklę teismui nebuvo teikti.

31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

32. Nustatyta, kad 2020-08-28 parengiamajame posėdyje teismas nutarė neprijungti liudytojo Ž. G. parodymų, duotų per notarą, nes nėra pateikti papildomi duomenys, patvirtinantys, kad liudytojas yra išvykęs, negali atvykti į Lietuvą, į vėlesnius posėdžius. 2020-09-24 teismo posėdyje buvo pateiktas prašymas priimti liudytojo D. J. 2020-08-26 rašytinius parodymus, tačiau teismas jų nepriėmė, nurodęs, jog nesudaryta galimybė priešingai pusei užduoti klausimus liudytojui, be to, duodamas parodymus notarui, liudytojas savo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodė Lietuvoje, o ne užsienyje.

33. CPK 192 straipsnis, reglamentuojantis liudytojo apklausos tvarką, numato, kad asmuo kaip liudytojas gali būti apklausiamas betarpiškai teisme, kur jis prisiekia ir yra įspėjamas už savo pareigų nevykdymą įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pas notarą pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti liudytojų rašytinius parodymus leistinais įrodymais, t.y., atitinkančiais įrodymų leistinumo kriterijus, CPK 14, 192 straipsnių prasme. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nenustatytos aplinkybės, trukdančios apklausti liudytojus teisme, todėl rašytinių liudytojų parodymų nepriėmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti minėtus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nauji rašytiniai įrodymai turėtų būti esminiai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, tuo tarpu rašytiniuose parodymuose nėra pasisakoma dėl piniginių sumų mokėjimų laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. vasario 15 d., Ž.G. nurodo pradėjęs dirbti tik nuo 2017 m. sausio 15 d. (pagal byloje esančius duomenis jo draudiminis laikotarpis bendrovėje truko nuo 2017-04-26 iki 2017-06-30), todėl akivaizdu, kad apeliantų nurodomos lėšų pervedimo, atsiskaitymo aplinkybės ir kt. jam negali būti žinomos. Kaip minėta, duomenys apie apelianto A. A. sveikatos būklę (nuo 2018 metų) pirmosios instancijos teismui nebuvo teikti, be to, jie neturi esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Dėl nurodyto, priimti teikiamus įrodymus atsisakoma.

35. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. vasario 15 d. ieškovas L. I. į A. A. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 5 112 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskola“, gavėjas A. A., t.y. 2016 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08080916 pervedė 160 Eur, 2016 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09140850 pervedė 100 Eur, 2016 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 10132222 pervedė 150 Eur, 2016 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11081226 pervedė 300 Eur, 2016 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12221603 pervedė 2 000 Eur, 2016 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12221131 pervedė 1 000 Eur, 2017 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 01060832 pervedė 500 Eur, 2017 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 01180734 pervedė 700 Eur, 2017 m. vasario 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02150907 pervedė 202 Eur. Ieškovas L. I. prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų A. A. bei A. A. 5 112 Eur paskolos sumą ir 1 075,39 Eur palūkanas, kurias paskaičiavo už 2016 m. rugpjūčio 8 d. - 2019 m. lapkričio 22 d. laikotarpį.

37. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, buvo pažeistas šalių rungimosi principas bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir tvirtina, kad ieškovo pervesta 5 112 Eur suma buvo išmokėta A.A., kaip jo darbo užmokestis UAB „Klaista“.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantai teigia, kad jiems nebuvo sudarytos galimybės įrodinėti aplinkybių, kad A. A. nebuvo darbo santykiais susijęs su UAB „Klaista“, kad A. A. dirbo jo nurodytu laikotarpiu (nuo 2016-08-01 iki 2018-02-28) minėtoje bendrovėje. Tačiau pažymėtina, kad 2020-07-02 parengiamajame posėdyje teismas įpareigojo ieškovą L. I. pateikti teismui duomenis, ar atsakovų pateikti kasos išlaidų orderiai apskaityti buhalterinėje apskaitoje, duomenis, pagrindžiančius atsakovų darbo teisinius santykius su UAB „Klaista“, t.y., kokiose pareigose jie dirbo, kokias funkcijas atliko, už ką buvo atsakingi; įpareigojo ieškovą pateikti teismui išrašus apie pinigų išėmimą iš kasos knygos nurodytomis datomis. 2020-08-28 parengiamajame posėdyje teismas nutarė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Klaista“. Nustatyta, kad teismui ieškovas pateikė duomenis apie atsakovų darbą UAB „Klaista“: sudarytas darbo sutartis, prašymus priimti į darbą ir atleisti iš darbo, pranešimus Sodrai apie atsakovų darbo pradžią ir pabaigą. Trečiasis asmuo byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nebuvo išdavusi A. A. piniginių lėšų atsiskaitymui su trečiasiais asmenimis UAB „Klaista“ vardu, nebuvo suteikusi įgaliojimų atlikti tokio pobūdžio veiksmus, su bendrove atsakovai nebuvo sudarę materialinės atsakomybės sutarčių, o A. A. pateikti kasos išlaidų orderiai nėra UAB „Klaista“ buhalterinės apskaitos dokumentai; be to, bendrovė nurodė, kad nedalyvavo paskoliniuose santykiuose tarp ieškovo ir atsakovų. Pirmosios instancijos teisme, atsakovų prašymu buvo apklaustas liudytoju S. D. Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti liudytojų Ž. G., D. J. rašytinius parodymus, o atsakovai nereiškė prašymo apklausti šių liudytojų teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teisme atsakovai, kurie buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, turėjo galimybę įrodinėti, jų nuomone, reikšmingas bylai aplinkybes, teikė byloje prašymus dėl įrodymų pateikimo, kurie iš dalies buvo patenkinti. Byloje nenustatyta, kad teismas būtų netinkamai sprendęs pateiktus jų prašymus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad buvo pažeistas šalių rungimosi principas.

39. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu apeliantai teigia, kad į A. A. valdomą jo sūnaus sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti kaip atlygis už jo darbą UAB „Klaista“ bei kaip mokėtinas atlygis už darbą įmonės darbuotojams, ką esą patvirtino A. A. išsamūs paaiškinimai apie UAB „Klaista“ atliktus darbus, projektus, darbų kainas, darbuotojus. Mano, kad tokių jo paaiškinimų negalėjo paneigti ieškovas vien tik teigdamas, kad minėtas aplinkybes jam yra pasakojęs. Nurodo, kad aplinkybę, jog A. A. dirbo bendrovėje laikotarpiu, kuris nesutampa su ieškovo nurodytu, patvirtino liudytojas S. D.

40. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t.. Dėl paminėto, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš jos daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Apeliantai, teigdami, kad pinigai ieškovo buvo pervesti kaip A. A. darbo užmokestis ir dėl nurodytos priežasties neturi būti ieškovui priteisti, turėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Sutiktina, kad šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau įvertinus šalių suinteresuotumą bylos baigtimi, jie nėra pakankami apeliantų nurodomų aplinkybių konstatavimui. Nors A. A. nurodė objektus, kuriuose jis dirbo, jų adresus, darbų vertes, darbuotojus, tačiau, įvertinus, kad jis buvo daug metų pažįstamas su ieškovu, be to, kurį laiką dirbo UAB „Klaista“, neatmestina, kad jis turėjo objektyvią galimybę apie tai sužinoti net ir neatlikdamas darbo funkcijų minėtoje bendrovėje, todėl minėtų aplinkybių nurodymas neįrodo lėšų gavimo, kaip darbo užmokestis, pagrįstumą.

41. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad nors liudytojas S. D. parodė, jog A. A. 2017 metų liepą-rugpjūtį atliko techninę priežiūrą objekte, UAB „Klaista“ vardu teikė statybines medžiagas, tačiau byloje buvo sprendžiama dėl atliktų mokėjimų laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. vasario 15 d., todėl liudytojui negalėjo būti žinomos aplinkybės dėl A. A. įsidarbinimo UAB „Klaista“ laikotarpio ir kaip su juo buvo atsiskaitoma už atliekamus darbus.

42. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovą kaip fizinį asmenį ir atsakovus A. A. bei A. A. būtų sieję kokie tai tarpusavio teisiniai santykiai (pvz., darbo, kitokie), kad būtų pateisintas 5 112 Eur lėšų gavimas. Be to, A. A. teigia, kad jis UAB „Klaista“ direktoriaus pavaduotoju dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d., tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantas A. A. dirbo vadybininku (ne direktoriaus pavaduotoju) bendrovėje nuo 2017 m. kovo 28 d., t.y., vėliau nei ieškovo buvo pervesta ginčo objektu tapusi suma. Minėti duomenys apie darbo laikotarpį UAB „Klaista“ nėra nuginčyti, todėl nepaneigti ieškovo L. I. teiginiai, kad A. A. žodiniu prašymu buvo jam suteikta paskola (CK 6.870 straipsnis).

43. Apeliantas A. A. teigia, kad iš 5 112 Eur sumos ieškovo nurodymu jis 1 450 Eur išmokėjo R. T. bei 800 Eur R. Š. už statybos darbus ir teismui pateikė 2016 m. gruodžio 23 d., gruodžio 27 d. kasos išlaidų orderius, raštelį, jog 2017 m. vasario 14 d., vasario 20 d. R. T. išmokėta 250 Eur, 200 Eur. Tačiau nustačius, kad pagal nenuginčytus duomenis A. A. UAB „Klaista“ dirbo tik nuo 2017 m. kovo 28 d., teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog tuo laikotarpiu, kai atsakovas bendrovėje nedirbo, jis turėjo pareigą sumokėti 2 250 Eur už statybos darbus aukščiau nurodytiems asmenims.

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai tik deklaratyviai skunde nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus - 2016-12-23, 2016-12-27 kasos išlaidų orderius, rašytinius įrodymus, kad 2017-02-14 R. T. buvo išmokėta 250 Eur, 2014-02-20 išmokėta 200 Eur, nes dėl jų vertinimo pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė.

45. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kasos išlaidų orderių bei rašto apie pinigų išmokėjimą darbuotojams negalima vertinti kaip teisiškai reikšmingų dokumentų, nes jie neatitinka finansiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nėra pilnai užpildyti, nepateiktos sutartys, kurios buvo sudarytos su UAB ,,Klaista“ ir nurodytų, galimai darbus atlikusių fizinių asmenų R. T., R. Š., dėl darbų atlikimo, nėra aišku, kokie teisiniai santykiai (rangos, kita) šiuos asmenis siejo su bendrove, nes jie UAB ,,Klaista“ nedirbo; ar pagrįstai šiems asmenims buvo išmokėtos nurodytos sumos, be to, atsakovo A. A. pateikti rašytiniai pakvitavimai nebuvo įtraukti į UAB ,,Klaista“ buhalterinę apskaitą. Teismas pagrįstai vertino ir tą aplinkybę, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyta, jog už įmonės vadovą pasirašė A. A., tačiau jokie rašytiniai įrodymai apie tokių įgalinimų jam suteikimą teismui nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į lėšų judėjimą banko sąskaitoje, nuimtų pinigų dydžius ir periodiškumą bei sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog 2016 m. gruodžio 23 d. - 2017 m. vasario 27 d. laikotarpiu atsakovas A. A. iš ieškovo paskolintų (ginčo) lėšų padarė mokėjimus R. T. (1 450 Eur) bei R. Š. (800 Eur). Pažymėtina, kad dėl minėtų teismo išvadų apeliantai nepasisako, nenurodo, kodėl atitinkamos išvados yra neteisingos.

46. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pervestų lėšų paskirties, apeliantai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau neginčijamų įrodymų tam nepateikia (CPK 178 straipsnis).

47. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl paskolos suteikimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog A. A. pervesti pinigai turėjo būti vertinami kaip gauti iš darbo teisinių santykių, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas atsakovo A. A. atžvilgiu, spręsdamas, jog ginčo pavedimai nėra susiję su A. A. ir trečiojo asmens UAB „Klaista“ darbiniais santykiais.

48. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog tarp ieškovo L. I. ir atsakovo A. A. būtų susiklostę paskoliniai santykiai, ar kad pinigai būtų buvę pervesti jam asmeniškai. Priešingai, byloje iš šalių paaiškinimų, teiktų 2020-09-24 teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovas L. I. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. vasario 15 d. į A. A. priklausančią banko sąskaitą pervedė 5 112 Eur skirtą būtent atsakovui A. A. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pinigus pervedinėjo A. A., senam savo pažįstamam, jam skolino pinigus. Be to, atsakovas A. A. nurodė vienas naudojęsis sūnaus banko kortele, gautus iš ieškovo pinigus naudojęs pragyvenimui, skolų grąžinimui ir atsiskaitymui su UAB ,,Klaista“ darbuotojais, o sūnaus banko sąskaitą nurodęs, nes turėjo skolų, buvo vykdomi išieškojimai. Atsakovas A. A. nurodė banko kortelę išėmęs tėvui, nes tėvas turėjo skolų ir dėl antstolių vykdomų išieškojimų nebūtų galėjęs naudotis pinigais. Teigė, kad pats šia kortele niekada nesinaudojo ir ji buvo A. A. žinioje.

49. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nesant sudarytos rašytinės paskolos sutarties bei ieškovui neįrodžius atsakovo A. A. įsipareigojimo paskolą grąžinti, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti buvus tarp ieškovo ir atsakovo A. A. paskolos teisiniams santykiams. Vertinant įrodymus, labiau tikėtina, ir tai nebuvo iš esmės ginčijama, kad atsakovas A. A. leido naudotis savo sąskaita tėvui A. A, kad šiam būtų pervesti pinigai, taip pat leido disponuoji savo mokėjimo kortele, naudotis į ją pervedamomis lėšomis. Nustatyta, kad dėl piniginių lėšų pervedimo į sąskaitą jis su ieškovu nesitarė, sąskaitą, į kurią turi būti pervedamos ieškovui L. I. priklausiusios piniginės lėšos, ieškovui nurodė būtent pats atsakovas A. A. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo A. A. veiksmai (banko sąskaitos atidarymas ieškovo lėšoms gauti) šiuo atveju, buvo reikšmingi, nes, priešingu atveju, A. A. ginčo objektu tapusių lėšų nebūtų gavęs dėl turėtų skolų, tačiau ši aplinkybė bei faktas, kad atsakovas A. A. ieškovui nepateikė jokios pretenzijos dėl gautų lėšų tikslingumo, paskirties ir neprieštaravo, jog 5 112 Eur pervesta suma būtų laikoma paskola, neleidžia spręsti, kad jo solidari atsakomybė kilo iš paskolos sutarties, sudarytos konkliudentiniais veiksmais, kaip tai nepagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas.

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad ieškovo pervestos piniginės sumos buvo skirtos atsakovui A. A.o atsakovas A. A. neatliko jokių savarankiškų veiksmų dėl pinigų gavimo ir byloje nėra neginčijamų duomenų, kad jis disponavo į jo sąskaitą pervestomis lėšomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog A. A. yra solidariai atsakingas ieškovui. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad šalims buvo žinoma, jog A. A. tik suteikė savo sąskaitą pinigams pervesti, o ieškovas per jo sąskaitą paskolą suteikė A. A.(CK 1.87 straipsnio 1 dalis), todėl tikrosios paskolos teisinių santykių šalys buvo ieškovas ir atsakovas A. A., kuris siekė gauti paskolą ir ją gavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo A. A. veiksmų, vertinant nustatytų byloje aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti, kaip atsakovo patvirtinimo dėl paskolos teisinių santykių su ieškovu buvimo.

51. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys atsakovo A. A. atžvilgiu bei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atsakovo A. A. atžvilgiu atmestinas, iš ieškovo priteistinos A. A. patirtos 250 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei dalis pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi apeliacinį skundą žyminiu mokesčiu apmokėjo apeliantas A. A., šios išlaidos apeliantui nepriteistinos, nes jo atžvilgiu sprendimas lieka nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo L. I. ieškinys atsakovo A. A. atžvilgiu bei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį A. A. atžvilgiu atmesti ir ginčo sprendimą išdėstyti sekančiai:

Ieškovo L. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo L. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 5 112,00 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto dvylikos eurų) skolą, 1 075,39 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų 39 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo L. I. (asmens kodas(duomenys neskelbtini)) ir atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Atsakovų prašymą dėl baudos ieškovui L. I. skyrimo atmesti.

Teisėjai Dalia PranckienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė