Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 19 d., apie 17.27 val., iš maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 0,7 l talpos viskio butelį, kurio vertė 23,10 Eur, ir nesumokėjęs už prekes išėjo iš parduotuvės, t. y. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. Padaryta turtinė žala padaryta – prekė negrąžinta. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

Be to, G. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pavogė kvepalus „Diesel Brave Tattoo, 75 ml talpos, kurių vertė 62 Eur, t. y. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. Padaryta turtinė žala – prekė negrąžinta. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą. Mano, kad, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Už ATPK 50 straipsnio pažeidimą numatyta piniginė bauda arba administracinis areštas, t. y. sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Šiuo atveju buvo paskirta griežtesnė iš numatytų alternatyvių sankcijų – administracinis areštas ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos parinktos nuobaudos rūšimi. Be to, teismas sutinka ir su paskirtu arešto laiku.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. G. pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta nuobauda. Teismas tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). G. G. prisipažinimą padarius pažeidimą bei gailėjimąsi teismas, priešingai nei nurodė apeliantas, pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas šiuo atveju nesudaro pagrindo skirti švelnesnės nuobaudos.

Byloje yra pakankami duomenų, patvirtinančių, kad pažeidėjas piktybiškai nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio normų, nesiekia taisytis. G. G. daug kartų baustas administracine tvarka už analogiškus nusikaltimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Neigiamai apeliantą charakterizuoja tai, kad už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus G. G. buvo skirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, bet nė vienos iš jam skirtų baudų jis nėra sumokėjęs. Jam buvo skirtas ir administracinis areštas, tačiau jam skirto arešto jis taip pat nėra atlikęs. Šios aplinkybės patvirtina, kad paskirtų administracinių nuobaudų prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti, todėl teismas pagrįstai G. G. paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad G. G. daromi administraciniai teisės pažeidimai nėra atsitiktiniai, jie yra sistemingi, daromi kelis kartus per mėnesį, ir tai suponuoja išvadą, kad pažeidėjas piktybiškai nepaiso teisėto elgesio normų reikalavimų, yra socialiai pavojingas ir neketina taisytis (b. l. 36–44). Visų pažeidėjo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų visetas nesuteikia pagrindo, net ir esant vienai švelninančiai aplinkybei, mažinti paskirto arešto laiko. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutrumpinus arešto laiką, nebūtų įgyvendinti nuobaudos skyrimo tikslai (ATPK 20 str.).

Įvertinus visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. G. paskirta administracinė nuobauda negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytiems pažeidimams, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.