- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-567-926/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- E. B.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. (toliau – E. B.) gynėjo advokato R. U. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo K. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500 (penkių šimtų) užstatu. Baudžiamoji byla E. B. atžvilgiu buvo nutraukta.
Tuo pačiu nuosprendžiu E. B. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Nuosprendžiui įsiteisėjus E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.
Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 638,79 (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų, 79 centų) žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį E. B., 2020 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir 128 punktą, nurodantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, artėdamas prie įkalnės viršūnės, kur matomumas dėl kelio išilginio profilio yra ribotas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, o atsiradus priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, nepasitraukė dešiniau, prireikus nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, tokiu būdu neužtikrino saugaus prasilenkimo ir susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. Ž., gimusio 2007 m., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW GOLF keleiviui M. L. buvo padaryta veido srities žaizda ir dėl to nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, automobilio VW GOLF keleivei R. S. buvo padaryta galvos srities žaizda ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio VW GOLF keleiviui S. S. buvo padaryta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje ir kaktos srityje ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio VW GOLF vairuotojui T. Ž. buvo padaryta paviršinė muštinė žaizda kaktos srityje ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir automobilio VW PASSAT keleiviui A. A. buvo padaryta paviršinė muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda ir dėl to buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. gynėjas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendį, panaikinti E. B. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, 1 (vieneriems) metams.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos E. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Be to, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, praeityje jis neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Nors praeityje jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau savo pobūdžiu jie nebuvo šiurkštūs, jokių pasekmių nesukėlė. Po nagrinėjamo eismo įvykio E. B. jokių nusižengimų ar nusikaltimų nepadarė ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs pažeidinėti teisės aktų, o jo atidavimas laiduotojui K. B. sudaro pagrindą manyti, kad tai padarys teigiamą poveikį tolesniam E. B. elgesiui ir neleis jam ateityje nusižengti.
2.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 67 ir 68 straipsnių nuostatas, neteisingai interpretavo baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskirtį ir taikymo sąlygas, nevertino prašymų ir nesivadovavo teismų praktika. Teismas netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinių pavojingumą, neįvertino to, kad kitą transporto priemonę vairavo nepilnametis asmuo, apskritai neturintis teisės vairuoti, įvykis įvyko ir dėl jo kaltės, tačiau byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, nes jis neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
2.3. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. gynėjo teigimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams E. B. sukelia ne prevencinį poveikį, o padarinius, užkertančius galimybę pasitaisyti, t. y. atima galimybę dirbti, dėl ko, jis praranda vienintelį pajamų šaltinį. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam trukdo atvykimą į darbo vietą, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbovietė yra už 25 kilometrų (duomenys neskelbtini) mieste UAB „A.“. Kiekvieną dieną jis negali rasti, kas jį pristatytų ir parvežtų iš darbo, viešasis transportas tokiu laiku ir maršrutu taip pat nevyksta. Dirbant suvirintoju tenka važiuoti ir į kitus UAB „Agrochemija“ objektus.
2.4. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu apeliantas pažymi ir tai, kad transporto priemonę E. B. vairavo blaivus, nebuvo apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų, o jo padarytas pažeidimas neprilyginamas įžūliam ar sąmoningam Kelių eismo taisyklių nesilaikymui, t. y. nelaikomas šiurkščiu, jo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, padaryta esant neatsargiai kaltės formai ir dėl nepalankiai susiklosčiusių įvykio aplinkybių, nukentėjusiųjų sveikata sutrikdyta nežymiai, didelės žalos padaryta nebuvo. Be to, nukentėjusiajam A. A. E. B. žalą atlygino, kiti nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškė.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. ir jo gynėjas advokatas R. U. pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. gynėjo advokato R. U. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio sprendimu taikyti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerių) metų terminui. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama E. B. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, pasisakant tik dėl skundžiamu nuosprendžiu E. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo ir teisėtumo.
5. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad nagrinėjamu atveju BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra perteklinis, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamu atveju E. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta net penkių asmenų – M. L., R. S., S. S., T. Ž. ir A. A., sveikata. E. B. inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Nors apeliaciniame skunde šiai aplinkybei skiriamas ypatingas dėmesys, teigiant, jog būtent dėl šios priežasties E. B. buvo nepagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė svarbi tik skiriant asmeniui bausmę, o šiuo atveju, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, akivaizdu, jog jo padarytas neatsargus nusikaltimas jau buvo įvertintas būtent E. B. palankia linkme. Šiame kontekste nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais įvertintina tai, kad E. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad 2020 m. sausio 11 d. jis vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo. Iki to laiko jis dar 3 kartus buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 21-24). Nors E. B. praeityje padaryti administraciniai nusižengimai nėra pagrindas išvadai, kad kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta net penkių asmenų sveikata, buvo sistemingo neteisėto E. B. elgesio pasekmė, tačiau padaryti nusižengimai liudija tai, kad nuo pat teisės vairuoti transporto priemones įgijimo (2017 metais), E. B. buvo linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju E. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, tačiau jie parodo didelį vairuotojo neatsargumą ir neatsakingumą. Svarbu ir tai, kad E. B. elgesys teigiama linkme nekito ir po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo – 2020 m. balandžio 21 d. jis padarė naują Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį vėlgi buvo nubaustas administracine tvarka.
7. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones. Priešingai nei tai tvirtinama pateiktame apeliaciniame skunde, įstatymas nesieja šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo su eismo įvykio sukėlimu vairuojant transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio ar narkotinių/psichotropinių medžiagų. Tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad teismas negali jos skirti kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus. Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-139/2016).
8. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su E. B. darbu. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesai šiuo atveju negali būti suabsoliutinami ir iškeliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Šiuo aspektu itin svarbu tai, kad eismo įvykio metu, kuris buvo padarytas dėl E. B. neatsargumo, buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta net penkių asmenų sveikata, todėl visuomenės sveikatos bei saugumo, kaip vienų iš svarbiausių Konstitucinių vertybių, užtikrinimas, bei neatsakingo tolimesnio E. B. vairavimo užkardymas nagrinėjamu atveju yra būtinas. Be to, įvertintina tai, kad E. B. yra jauno amžiaus, jokių sveikatos problemų, bylos duomenimis, neturi, todėl net ir praradęs darbą, be didesnių sunkumų galėtų susirasti naują darbo vietą arčiau namų.
9. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl E. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus tiek aukščiau išdėstytas, tiek ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas E. B. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, aptarto proporcingumo principo nepažeidžia.
10. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) įtvirtintą teisinį reguliavimą. ANK 423 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį, remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienų) iki 2 (dviejų) metų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus inter alia ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamu atveju E. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nesunkius bei nežymius penkių asmenų sveikatos sutrikdymus. Įvertinus šiuos E. B. veiksmus tiek aptarto ANK teisinio reguliavimo, tiek konstitucinės jurisprudencijos kontekste, manyti, jog šiuo atveju jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerių) metų laikotarpiui yra per griežta ir neproporcinga neteisėtiems E. B. veiksmams, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir apeliacinio skundo motyvai dėl kito vairuotojo kaltės. Nors ir sutiktina, jog šiuo atveju dėl eismo įvykio kalti abu asmenys, t. y. tiek E. B., tiek kitą transporto priemonę vairavęs nepilnametis asmuo, tačiau šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas būtent E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl vertinti ir kito vairuotojo veiksmus, sprendžiant E. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
12. Esant šių duomenų visumai spręstina, jog Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, E. B. gynėjo advokato R. U. apeliacinį skundą atmetant.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. B. gynėjo advokato R. U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.