Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei, nukentėjusiajam L. M., jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Gaudutienei, kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2024 m. spalio 26 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į pramogų centrą „Boulingas“ esančioje aikštelėje, nukentėjusiajam L. M. bandant išskirti po žodinio konflikto besimušančius įtariamąjį A. K. ir R. B., A. K. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam L. M., padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. spalio 25 d. su kolegomis vakarą leido „Boulinge“. Apie 2.00 val. išėjo iš pastato, lauke prie „Boulingo“ sukonfliktavo su iš anksčiau pažystamu B. ir tada prie jų priėjo L., kuriam jis sudavė ranka vieną smūgį, kur sudavė nežino. Sužalojimas L. galėjo atsirasti nuo jo suduoto smūgio. Neteisingai įvertino situaciją, manė, jog reikia gintis, todėl ir sudavė smūgį. Blogai vertina savo veiksmus. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat atlygino patirtą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Atlygino Ligonių kasoms padarytą žalą. Pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Patvirtino, jog santykiai su mama yra geri. Su mama bendrauja beveik kiekvieną dieną. Nurodė, jog mama visada daro teigiamą įtaką. Apie įvykusį konfliktą ir įvykį savo mamą informavo po kelių dienų ir mama jo elgesio nepateisino.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2024 m. spalio 26 d. 02.52 val. gautu informaciniu pranešimu ROIK 0124000668930, kuriame nurodyta, kad valandos eigoje prie boulingo vyko muštynės, tarp 3-4 asmenų, vyrai tarpusavyje pažįstami, po konflikto išsiskirstė, pranešėjas su draugu atvyko į ligoninę dėl veido sužalojimų. 2024 m. spalio 26 d. 03.05 val., iš Regioninės Mažeikių ligoninės gautu slaugytojos pranešimu, kad dėl lūpos muštos žaizdos 2.30 val. kreipėsi neblaivus L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sumuštas prie boulingo (t. 1, b. l. 10);

- 2024 m. spalio 28 d. L. M. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 26 d. apie 2 val. nakties, jis buvo sumuštas piliečio A. K. prie Mažeikių boulingo, ko pasėkoje teko kreiptis į medikus ir siūti lūpą. Prašo surasti ir nubausti mušeiką bei atlyginti žalą. Nurodo, kad veidas liks sužalotas visam gyvenimui (t. 1, b. l. 1);

- 2024 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas stovintis dviejų aukštų pastatas, kurio rytinėje pusėje yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Ant pastato matoma iškaba „Boulingas“. Tarp pastato ir stovėjimo aikštelės yra pakilusi aikštelė, kuri išklota betoninėmis grindinio trinkelėmis. Aikštelėje įrengti betoniniai atitvarai. Ant atitvarų viršaus įrengti suoliukai, kad būtu galima atsisėsti. Ties automobilių stovėjimo aikštelės viduriu, prie priestato, yra įrengti laiptai, kuriais palipus patenkama į aikštelę. Einant palei priestatą vakarų kryptimi, pastato sienoje matomos įrengtos dvigubos durys, per kurias galima patekti į pastato vidų. Einant palei pastatą įrengta aikštele pietų kryptimi, ties pastatytu atskiru priestatu prieinami įrengti laiptai, kuriais nusileidus patenkama į kitą aikštelę, kuri taip pat išklota betoninėmis trinkelėmis. Nusileidus laiptais ir pasisukus į dešinę, pastato sienoje matomos įrengtos dar vienos dvigubos durys, per kurias galima patekti į pastatą. Apžiūrėjus betonines aikšteles kraujo dėmių nepastebėta. Ant pastato įvairiose vietose pastebėtos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 11-12, 14-15);

- 2024 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikta dviejų Mažeikių Boulingas pateiktų įrašų apžiūra. Apžiūrint pirmą vaizdo įrašą „IP Camera1_Gerbona_Gerbona_20241026015954_20241026020619_1350321“, kurio trukmė yra 6 minutės ir 25 sekundės, vaizdo įraše matyti, kaip du asmenys stovi lauke, draugiškai kalbasi, kelis kartus apsikabina ir praėjus 25 įrašo sekundėms nueina link daugiabučių namų. Žiūrint įrašą, po 1 minutės ir 52 sekundžių įraše matosi iš Boulingo patalpų išeinantys dar du vyriškiai, kurie stovi ir kalbasi. Praėjus 2 minutėms ir 49 sekundėms iš Boulingo išeina moteris, kuri prisidegusi cigaretę atsisėda ant suoliuko. 4 minutės ir 11 sekundžių matyti, kaip į lauką išeina 4 moterys, dvi iš jų apsirengusios tamsiai, o kitos dvi - šiek tiek šviesiau. Su moterimis kartu išeina vienas vyriškis, kuris yra trumpai apsikirpęs (galimai viršugalvis praplikęs). Išėjus asmenims, lauke buvę du vyriškiai išsiskirsto. Viena iš išėjusių moterų prisėda šalia prie jau sėdinčios moters. Kiti asmenys stovi netoliese. Visi asmenys bendrauja tarpusavyje. Tuo pirmasis vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrint antrą vaizdo įrašą „IP Camera1_Gerbona_Gerbona_20241026020620_ 20241026025959_1369237“, kurio trukmė yra 53 minutės ir 39 sekundės, matoma, kad tai yra pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Praėjus vaizdo įrašo 15 sekundžių, į lauką išeina dvi moterys ir vienas vyras. Viena moteris šviesių plaukų, kurių ilgis šiek tiek žemiau pečių, o kita - truputi tamsesnių ir ilgis nesiekia pečių, kuri užsidėjusi akinius. Kartu išėjęs vyriškis yra tamsių plaukų ir su barzda bei ūsais. Moteris šviesiais plaukais ir vyriškis prieina prie lauke stovėjusių asmenų, kur visi bendrauja tarpusavyje. Kiek vėliau vyriškis ir moteris su tamsesniais plaukais nulipa laiptais ir atsistoja šiek tiek toliau nuo visų asmenų, o šviesiaplaukė moteris lieka bendrauti su lauke buvusiais asmenimis. Praėjus 1 minutei ir 19 sekundžių, vaizdo įraše pasimato kaip iš patalpų išeina dar vienas vaikinas, kuris yra tamsių plaukų, kuris nueina prie vyro ir moters, kurie stovi šiek tiek arčiau automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo tarpu į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis. Praėjus 2 minutėms matyti, kaip į atvykusį automobilį įsėda moteris, kuri buvo išėjusi į lauką pirmoji ir sėdėjo ant suoliuko. Vaizdo įraše matyti, kaip šviesiaplaukė moteris nuolat bendrauja su trumpai apsikirpusiu vyriškiu, kurie kartas nuo karto atsisuka į kiek atokiau stovinčius du tamsiaplaukius vyrus ir kartu su jais stovinčią moterį. Praėjus 4 minutėms, dvi tamsiai apsirengusios moterys, kurios išėjo kartu su dar dviem moterimis ir trumpaplaukiu vyriškiu, nueina link Gamyklos gatvės. Praėjus 4 minutėms ir 40 sekundžių, šviesiaplaukė moteris kažką pradeda demonstratyviai sakyti trumpai apsikirpusiam vyriškiui. Po to matyti, kaip moterys pradeda tarpusavyje konfliktuoti. 4 minutės 58 sekundės matyti, kaip vyriškis su barzda ir ūsais prieina prie trumpai apsikirpusio vyriškio, kuris 5 minutės ir 1 sekundė suduoda vieną smūgį dešine ranka vyrui su barzda į veido sritį. 5 minutės ir 4 sekundės vyras su barzda bando suduoti smūgį atgal, bet vaizdo įraše nesimato ar pataiko. Tuo tarpu šalia esančios moterys bando juos išskirti ir neleidžia muštis, bet įraše matyti kaip vyrai apsikeičia dar keliais smūgiais. Tuo tarpu 5 minutės ir 6 sekundės prie besimušančių vyrų prieina trečias tamsiaplaukis vyras, kuris, kiek iš įrašo matosi, bando besimušančius vyrus išskirti, bet jam į smakrą trenkia trumpai apsikirpęs vyras. Po smūgi šis nukrenta nuo laiptų. Trumpai apsikirpęs vyras ir vyras su barzda bando vienas kitam suduoti dar po kelis smūgius. Po to trumpai apsikirpęs vyras iš inercijos nusistumia vyrą su barzda, kuris nubėga laiptais, bet apsisukęs vėl sugrįžta. 5 minutės ir 19 sekundžių vyras su barzda grįžta prie laiptų, o trumpais plaukais vyras nusimauna striukę. Tada moterys bando raminti vyrus ir stovėdamos tarp vyrų neleidžia jiems vienas kitam priartėti, kad toliau vyrai negalėtų muštis. Vyras, kuris po suduoto smūgio nukrito nuo laiptų, atsistojęs pasitraukė nuo konfliktuojančių asmenų ir į konfliktą nebesikiša. Po to iš vaizdo įrašų matyti, kad tarp asmenų tęsiasi žodinis konfliktas. 6 minutės ir 33 sekundės trumpai apsikirpęs vyras dar karta bando suduoti smūgį dešine ranka vyrui su barzda į veido sritį. Konfliktuodami asmenys nueina link atvažiavusio automobilio, kuris suteikia pavežėjo paslaugas, žodinis konfliktas ir toliu tęsiasi, bet moterys ir toliu neleidžia vyrams priartėti. Susėdus moterims ir trumpai kirptam vyrui į automobilį, 7 minutės ir 54 sekundės prie jo prieina šviesiaplaukė moteris ir atidaro dešinės pusės galines dureles, kur dar kažką pasako gale sėdinčioms moterims. Tuo tarpu vyras su barzda eina link šviesiaplaukės moters. Einant link moters, šis pastebi, kad atsidaro dešinės pusės priekinės durelės, kur buvo įsėdęs trumpai apsikirpęs vyras. Vyras su barzda priėjęs prie priekinių durelių neleidžia automobilyje sėdinčiam vyrui jų atidaryti ir įsirėmęs bando jas uždaryti. 8 minutės ir 10 sekundžių šviesiaplaukei moteriai nueinant, iš automobilio išlipa abi moterys, o tuo tarpu 8 minutės ir 22 sekundės iš automobilio išlipa trumpai kirptas vyras, kuris bando suduoti kelis smūgius vyrui su barzda. Po grumtynių vyras su barzda nugriūva ant žemės, o trumpai apsikirpęs vyras dar kelis kartus iš kojos spiria gulinčiam vyrui. Po to atbėga viena iš moterų, kuri pribėga prie trumpai apkirpto vyro. Tuo tarpu gulėjęs vyras atsistoja. Asmenys daugiau nebekonfliktuoja. Trumpai kirptas vyras ir dvi moterys susėda atgal į automobilį, kuris išvažiuoja iš aikštelės, o du vyrai ir dvi moterys lieka laukti. 16 minučių 54 sekundės į aikštelę atvyksta taksi automobilis, į kurį sulipa visi keturi asmenys ir išvažiuoja iš aikštelės. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 79-81, 83-91);

- 2025 m. vasario 6 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo L. M. L. M. veide, tiksliau burnos srityje, viršutinėje lūpoje dešinėje pusėje matosi sugijusi žaizda-randas. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 67-68, 70, 73-75);

- 2025 m. vasario 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG152/2025(04), kurioje nurodyta, kad remiantis objektyvaus tyrimo duomenimis ir L. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, nustatytas sužalojimas - muštinė žaizda viršutinėje lūpoje. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas vieno tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus viršutinę lūpą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 65-66);

- 2024 m. lapkričio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. M. iš pateiktų foto nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, kurioje yra A. K., kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Nurodė, kad asmenį pažįsta iš bendrų veido bruožų, viršugalvio praplikimo ir suformuotų ūsų su barzda. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 93-95, 96-97);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo L. M. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2024 m. spalio 25 d. jis su savo žmona S. M. ir kaimynais R. B. bei jo žmona A. B. leido vakarą Mažeikių Boulinge. 2024 m. spalio 26 d. apie 02.00 val., jie su žmona ir kaimynais B. pasibaigus vakaro programai, išėjo iš Boulingo važiuoti namo ir lauke laukė taksi. Taip pat lauke stovėjo dar keli asmenys, kurie, kaip suprato, taip pat laukė taksi. Kiek tiksliai asmenų buvo, negali pasakyti, gal trise ar keturiese, tarp jų – vienas vyras. Kaip tą vakarą atrodė vyriškis, jis neatkreipė dėmesio. Netoliese buvęs nepažįstamas vyriškis pradėjo konfliktuoti su R. Nepažįstamasis, stovėdamas netoliese, nuolat bandė kažką pasakyti, pasiųsti juos sakydamas „pūsk <...>“ ir visaip kitaip, dabar tiksliai nepamena. Nei vardo, nei pavardės to asmens jis nežinojo. Tik po įvykio išsiaiškino, kad tai A. K., kuris gali būti panašaus amžiaus. Asmens vardą, pavardę sužinojo iš kaimyno R. B.. Dėl ko įvyko konfliktas, jis nežino. R. su nepažįstamu vyru pradėjo konfliktuoti žodžiu, kas galimai peraugo į fizinį kontaktą, nes, kiek vėliau matė, R. su A. pradėjo muštis. Pamatęs, kad asmenys mušasi, nuėjo jų išskirti, bet staiga A. puolė ant jo bei jam trenkė, dėl ko neišlaikė pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų. Atsistojęs suprato, kad po suduoto smūgio jam yra prakirsta viršutinė lūpa. Tąkart galvojo, kad gali būti išmuštas dantis ar net keli. Iš prakirstos lūpos bėgo kraujas. Po suduoto smūgio patyrė fizinį skausmą, kurį nuo 1 iki 10 balų sistemoje įvertintų 8 balais. Kiek pamena, R. ir A. ir toliau konfliktavo, bet po suduoto smūgio jis prie jų nebėjo ir į jų konfliktą nesikišo. Beraminant atvyko vienas taksi, į kurį įsėdo konfliktavę asmenys ir išvažiavo. Netrukus atvyko jų taksi ir visi nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jam apžiūros metu susiuvo lūpą ir išleido namo gydytis ambulatoriškai. Po to dar kurį laiką jam susiūta lūpa kėlė diskomfortą, sunku būdavo pavalgyti. Sunkiai gijo (t. 1, b. l. 18-20);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. M. parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. spalio 25 d. ji su savo vyru L. M. ir kaimynais R. B. bei jo žmona A. B. leido vakarą Mažeikių Boulinge. 2024 m. spalio 26 d. apie 02.00 val., ji su vyru ir kaimynais B. išėjo iš Boulingo važiuoti namo ir lauke laukė taksi. Taip pat lauke stovėjo dar keli asmenys, kurie, kaip suprato, taip pat laukė taksi. Kiek tiksliai asmenų buvo, negali pasakyti, gal trise ar keturiese. R. B. pradėjo konfliktuoti su netoliese buvusiu asmeniu, kurį pažįsta tik iš matymo. Nei vardų nei pavardžių tų asmenų ji nežino, yra tik mačiusi mieste. Dėl ko įvyko konfliktas, ji nežino. R. su nepažįstamu vyru pradėjo konfliktuoti žodžiu, kas galimai peraugo į fizinį kontaktą, nes, kiek vėliau matė, R. gulėjo ant žemės. Ar jam sudavė, ji nematė. Jos vyras, pamatęs, kad R. guli ant žemės, nuėjo link R., kuris gulėjo netoli konfliktavusio asmens. Einant link R., šiek tiek prisiartinus, nepažįstamas vyriškis trenkė vieną smūgį L. į veido sritį, ko pasėkoje vyrui buvo praskelta lūpa bei pradėjo bėgti kraujas. Po to moterys pradėjo juos raminti. Raminant atvyko vienas taksi, į kurį įsėdo konfliktavę asmenys ir išvažiavo. Netrukus atvyko jų taksi ir visi nuvyko į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jos vyrui susiuvo lūpą ir išleido namo gydytis ambulatoriškai. Ar R. pažinojo konflikte dalyvavusį asmenį, kuris trenkė jos vyrui, ji nežino (t. 1, b. l. 45-47);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo R. B. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. spalio 25 d. jis su žmona A. B. ir kaimynais L. M. ir jo žmona S. M. leido vakarą Mažeikių Boulinge. 2024 m. spalio 26 d. apie 02.00 val., susiruošė važiuoti namo ir išėję į lauką išsikvietė taksi. Lauke buvo ir daugiau žmonių. Lauke ant laiptų, tarp Boulingo pastato ir IT centro, jiems kalbantis tarpusavyje, vis įsiterpdavo ir bandydavo jų pokalbį komentuoti netoliese buvęs iš matymo pažįstamas A. K. Asmenį pažįsta iš bendrų pažįstamų. Po to prasidėjo provokacijos, įžeidinėjimai jų atžvilgiu, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir A. Kilus konfliktui, pradėjo su A. stumdytis, ko pasėkoje A. jam trenkė į veidą. Po smūgio jis pargriuvo. Pargriuvęs dar pajuto smūgį į nugarą, galimai A. spyrė iš kojos. Dėl suduotų smūgių jis fizinio skausmo nepatyrė. Po to jam neskaudėjo. Dėl suduotų smūgių jis niekam pretenzijų neturi. Pareiškimo rašyti nepageidauja. Kai buvo parvirtęs, prie jo norėjo prieiti kaimynas L. tam, kad padėtų jam atsistoti ir nebeleistų mušti. Priėjus L. arti, kiek žino, pastarajam trenkė A., bet jis pats to momento nematė. Po to atvyko taksi automobilis, su kuriuo Ar. ir kartu buvę asmenys pasišalino. Su A. buvo dar dvi moterys, kurias pažįsta tik iš matymo. Netrukus atvažiavo ir jų taksi automobilis, ir jie nuvažiavo į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur L. susiuvo lūpą. Po apžiūros išvyko namo (t. 1, b. l. 27-29). Papildomos apklausos metu liudytojas R. B. parodė, kad 2024 m. spalio 25 d. vakare su žmona A. B. ir kaimynais L. ir S. M. buvo koncerte, kuris vyko pramogų centre Boulingas. Koncerto metu jie gėrė alkoholį. Su kaimynu išgėrė, kiek pamena, apie 0,7 litro talpos butelį degtinės. Pasibaigus koncertui ir atšventus kaimynės S. M. gimtadienį, jie susiruošė į namus. Galėjo jau būti ir 2 val. nakties. Išsikvietė taksi ir išėjo į lauką, kad sulauktų iškviesto automobilio. Išėjus į lauką, čia buvo būrelis žmonių. Einant pro juos, tiksliau, lipant laiptukais, jis žmonai pasakė, ar prisimeni tą žmogų (tai buvo asmuo, kai prieš 10-12 metų įvykio eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo žmona ir to vyro sūnus), jis yra A. K.. Kaip suprato, šis išgirdo, ką jis pasakė žmonai, kažką pradėjo replikuoti: „Ar nuoskaudas jaučiat, kas jums yra“. Žmona jam pasakė, kad, ar nesupranta, kad jie kalbėjosi tarpusavyje. Taip žodis po žodžio ir prasidėjo didesnis žodinis konfliktas. Jis tuo metu nulipęs laiptukais rūkė. A. pradėjo negražiai sakyti jo žmonai. Jis supyko. Šis pasiūlė prieiti arčiau. Jis priėjo ir jam A. trenkė į veidą rankos kumščiu, tiksliau į kaktą kairėje pusėje. Jam atrodo, kad jis tada trenkė A. atgal, jie dar apsistumdė, po to jis pasitraukė, buvo apačioje, o A. viršuje palipęs laiptukais. Jie dar konfliktavo žodžiu. Šalia buvusios moterys juos ramino, bandė išskirti. Tada atvažiavo taksi automobilis, kiek pamena jis nuėjo prie kaimyno L., kuris lygtai sėdėjo ant cementinio paaukštinimo, ir pamatė, kad jam yra praskelta lūpa. L. pasakė, kad jam sudavė A. ir praskėlė lūpą. Kokiu momentu tai įvyko, jis nepamatė, ar tuo pat metu, kai A. sudavė ir jam smūgį į veidą, viskas vyko labai greitai. Pamatęs, ką padarė A. L., jis tada jau nuėjo prie taksi automobilio, kurio priekyje sėdėjo A. Jis tuoj atidarė dureles ir jam sakė: „Ką tu žmogui padarei?“. Tada A. išlipo, tik nebepamena, ar šis jam trenkė durelėmis, ar išlipęs ranka. Po šio smūgio jis griuvo, juto lygtai jam dar įspyrė į nugarą. Ką tuo metu veikė žmona, jis pasakyti negali, nes nematė. Po to, kai jis nugriuvo ir A. jam dar įspyrė, jis atsitraukė nuo jo, vėl įsėdo į taksi ir jie išvažiavo. Tuoj atvažiavo jų taksi ir jie visi keturi nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, kur kaimynui L. M. buvo suteikta medicininė pagalba. Dėl jam suduotų smūgių, jis A. K. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, buvo išgėrę alkoholio ir, matyt, sukilo emocijos, todėl taip ir įvyko (t. 1, b. l. 31-33);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. B. parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. spalio 25 d. ji su vyru R. B., kaimynais L. M. ir jo žmona S. M. leido vakarą Mažeikių Boulinge. 2024 m. spalio 26 d. apie 02.00 val., susiruošė važiuoti namo ir išėję į lauką išsikvietė taksi. Lauke buvo ir daugiau žmonių. Lauke ant laiptų, tarp Boulingo pastato ir IT centro, joms kalbant tarpusavyje, vis įsiterpdavo ir bandydavo jų pokalbį komentuoti netoliese buvęs iš matymo pažįstamas asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Po to prasidėjo provokacijos, įžeidinėjimai jų atžvilgiu, dėl ko kilo konfliktas. Konfliktas kilo tarp jos vyro ir iš matymo pažįstamo vyriškio. Kilus konfliktui, jos vyras pradėjo stumdytis su vyriškiu, ko pasėkoje A. trenkė jos vyrui į veidą. Po smūgio R. pargriuvo. Pargriuvus vyrui, iš matymo pažįstamas vyriškis dar du kartus spyrė iš kojos. Kai buvo parvirtęs jos vyras, prie jo norėjo prieiti kaimynas L. tam, kad padėtų R. atsistoti ir nebeleistų jo mušti. Priėjus L. arti, iš matymo pažįstamas vyriškis jam vieną kartą trenkė į veido sritį, ko pasėkoje prakirto lūpą. Po to moterys pradėjo ginti L., bet atvyko taksi automobilis, su kuriuo iš matymo pažįstamas vyriškis ir kartu buvę asmenys pasišalino. Su vyriškiu kartu buvo dar dvi moterys, kurias pažįsta tik iš matymo. Netrukus atvažiavo ir jų taksi automobilis, ir jie nuvažiavo į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur L. susiuvo lūpą (t. 1, b. l. 36-38). Papildomos apklausos metu liudytoja A. B. parodė, kad 2024 m. spalio 25 d. vakare ji kartu su savo vyru R. B. bei kaimynais L. ir S. M. buvo pramogų centre Boulingas, kur klausėsi koncerto. Koncerto metu jie vartojo alkoholį. Ji per vakarą buvo išgėrusi kokius du kokteilius. Tiek vyras, tiek kaimynas gėrė alų. Apie kokią 2 valandą nakties (jau buvo 2024 m. spalio 26 d.) išsikvietė taksi važiuoti namo. Iš pastato su vyru išėjo keliais žingsniais pirmesni nei kaimynai. Lauke buvo keletas asmenų. Jai su vyru praeinant pro juos, kalbėjosi, ir ten buvęs vyras kažką pakomentavo iš jų nugirsto pokalbio. Ji jam pasakė, kad jūs „kažką perpratote“ (turėjo omenyje, kad jis nesuprato, ką jie kalbėjosi). Jis tada pradėjo agresyvėti ir piktai kalbėti. Ji stovėjo šalia ir vis kartojo, kad jis ne taip kažką suprato. Jos vyras nuėjo truputį toliau, kaimynai taip pat. Vyrą, kuris pradėjo replikuoti išgirdęs jų pokalbį, ji pažįsta iš matymo, jo vardo ir pavardės ji nežino, prieš daug metų buvo eismo įvykis, kuriame dalyvavo ji ir to vyro sūnus. Kiek praėjus laiko tas vyras pradėjo ją įžeidinėti, kokius tiksliai žodžius pasakė, ji dabar nepamena. Kažką sakė ir jos vyrui. Tada jos vyras priėjo prie jo ir jie, kiek pamena, susistumdė. Jis sudavė smūgį vyrui. Tada priėjo ir kaimynas L., kuriam tas vyras irgi sudavė smūgį. Ar L. griuvo, pasakyti negali, nes nespėjo pamatyti. Viskas vyko labai greitai. Jos vyras ir tas vyriškis dar, kiek matė, stumdėsi. Jos, moterys, buvusios šalia, bandė juos skirti. Tada atvažiavo taksi. Ji ėjo link to automobilio. Tada, kaip suprato, to vyriškio žmona pradėjo šaukti garsiai, kad tai yra „mūsų taksas“. Ji pasakė, kad gerai, gerai. Grįžo truputį atgal. Tas vyras su savo žmona ir dar viena moterimi ėjo prie taksi automobilio, sėdosi į jį. Tada to vyro žmona garsiai pasakė: „Ta blondinė <...> dar šypsosi“. Ji tada supyko, įsižeidė ir nuėjo iki taksi, atidarė galines dureles ir tai moteriai pasakė: „Jūs neturite teisės taip įžeidinėti“. Tada iš taksi automobilio išlipo ta kita moteris. Jos vardas, kiek pamena, yra L. Su ja truputį pakalbėjo. Ši sakė, kad nesipykime. Ką tuo metu darė jos vyras, ji pasakyti negali, nes nematė, kabėjo su ta moterimi. Kiek persimetus keliais žodžiai su ta L., ji įlipo į taksi ir jie visi išvažiavo. Neužilgo atvažiavo jų kviestas taksi ir jie visi keturi išvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, nes pasirodo L. buvo prakirsta lūpa. Tyrėja priminė jos pirmąją apklausą darytą 2024 m. lapkričio 14 d. Joje yra parašyta, kad ji matė, kad jos vyras po pirmojo smūgio į veidą nugriuvo, kodėl taip ji pasakė, nežino. Jai pasirodė, kad vyras griuvo. Dar vyro vėliau klausė, kaip jis griuvo, sakė, gal jis paslydo. Jis sakė, kad nežino. Kaip minėjo, kai ji kalbėjosi su L. prie taksi automobilio, kas dėjosi priekyje prie automobilio ji nematė, nors gal kokį momentą ir matė, nes jai akyse stovi vaizdas, kad jos vyras nugriuvęs, o tas vyriškis jam lygtai spiria. Jai kažkodėl atrodo, kad čia viskas vyko po pirmojo jos vyrui suduoto smūgio. Nežino, kodėl jai taip atrodo, ir išgėrusi tebuvo tik du kokteilius. Suprastų, kad būtų gėrusi kažką daugiau ir maišytųsi vaizdai. Mano, gal dar iš streso jai taip viskas atrodė. Viskas vyko ten taip greitai, kad buvo sunku viską gerai įsidėmėti ir suprasti, kas ką daro (t. 1, b. l. 40-42);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. K. parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. spalio 25 d. vakare su vyru A. bei draugais šventė Boulinge, kur buvo koncertas. Per vakarą draugai išsivažinėjo, liko ji su vyru bei kolegė (jos įvardinti nenori, kad jai vėliau nereiktų vaikščioti į policiją ar teismą). Namo nusprendė važiuoti, kai jau buvo po dvyliktos valandos nakties, galėjo būti jau ir apie 2 valandą. Išėjus į lauką iš Boulingo, lauke matėsi, kad yra žmonių. Kolegė iškvietė taksi. Bebūnant lauke ir laukiant taksi automobilio, prie jų kompanijos priėjo iš matymo pažįstama moteris. Tą moterį pažįsta iš to, kad prieš 10 metų panašiai buvo eismo įvykis, kurio dalyviais buvo ta moteris ir jų sūnus. Jos nei vardo, nei pavardės ji nežino. Priėjusi moteris pradėjo kažką aiškinti jos vyrui, kiek nugirdo, kažką kalbėjo apie tą senai įvykusį įvykį. Tuoj atėjo ir jos vyras. Jie pradėjo garsiai kalbėtis, ginčytis, matė, kad tas vyras puolė prie S. K. vyro ir suėmęs už striukės patempė, vyrui suplyšo striukė ir marškiniai. Tada jos vyras gynėsi ir sudavė smūgį tam vyrui. Tuoj priėjo dar vienas vyras, kuris stovėjo nuošaliau, šis irgi puolė prie jos vyro. Kiek ir kuris kam sudavė smūgių, ji gerai nematė. Jos su kolege puolė vyrus skirti, ar kas nugriuvo, ji nematė. Viskas vyko greitai, neužilgo atvažiavo jų kviestas taksi. Ji su kolege atsisėdo į automobilio galą, vyras atsisėdo į priekį. Kol sėdosi į automobilį, dar su ta moterimi apsižodžiavo, ką konkrečiai pasakė, nepamena. Tada ta moteris priėjo prie taksi automobilio, atidarė dureles ir jai nuo veido nuėmė akinius. Vėl vyko žodinis konfliktas, liepė grąžinti akinius. Vėliau ji tuos akinius atidavė, nes jos su kolege irgi išlipo iš automobilio. Matė, kad jos vyras irgi išlipo iš automobilio, nes prie jo buvo priėjęs tos moters vyras. Ar jos vyras su tuo žmogumi mušėsi, pasakyti negali, nes nematė. Ji konfliktavo su ta moterimi, prašė grąžinti akinius. Kai moteris grąžino akinius, ji atsisėdo vėl į taksi automobilį, atsisėdo ir jos vyras. Dar sakė taksistui, kad kviestų policiją, bet jis nieko nekvietė. Po ko jie išvažiavo namo. Per vakarą Boulinge ji buvo išgėrusi kokius tris bokalus alaus, vyras irgi gėrė alų, gal jis buvo išgėręs to alaus daugiau. Kompanija, su kuria įvyko konfliktas, mano, jog irgi buvo neblaivūs, nes juk jie pirmieji pradėjo kabinėtis. Jei jie nebūtų ką sakę ir priėję prie jų, nemano, kad vyras būtų ką nors sakęs ar daręs. Jos vyras nėra konfliktiškas žmogus. Jei tie vyrai nebūtų prie jo pripuolę ir rankomis mosikavę, tikrai jis nebūtų jiems sudavęs, jis paprasčiausiai gynėsi (t. 1, b. l. 51-53);

- mokėjimo nurodymais, iš kurių matyti, jog A. K. 2025 m. balandžio 22 d. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 64,78 Eur ir 2025 m. balandžio 28 d. sumokėjo L. M. – 1939,31 Eur (t. 2, b. l. 94, 95).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Informaciniu pranešimu, pareiškimu; įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėtomis foto lentelėmis, kuriose užfiksuota įvykio vieta; nukentėjusiojo L. M. asmens apžiūros protokolu bei foto lentelėmis, kur užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai; specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo sužalojimai, jų lokalizacija, sužalojimų padarymo laikas, mechanizmas bei sunkumas; ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo L. M. bei liudytojų S. M., R. B., A. B. ir S. K. duotais parodymais; kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūra vaizdo įrašo, kurį pateikė UAB „Gerbona“, kuriame užfiksuotos aplinkybės, kaip kaltinamasis A. K. suduoda L. M. į smakrą, byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis smurtiniais veiksmais, t. y. suduodamas rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam L. M., padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. K. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu ir būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-180-719/2020 ir kt.). Aukščiau išvardintos aplinkybės, požymiai leidžia teismui spręsti, jog kaltinamojo A. K. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tinkamai, nes jis, savo smurtiniais veiksmais padarė L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas priimdamas nuosprendį patikslino kaltinamajam pateiktą kaltinimą, t. y. ištaiso rašymo apsirikimo klaidą, nes kaltinime nurodytas klaidingas B. vardas „R.“, o turėjo būti „R.“. Prie bylos pridėti asmens duomenys patvirtina, jog B. vardas yra R., o ne R., todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, nes teismo kaltinime patikslinti duomenys nekeičia kaltinimo esmės.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. V. prašė perduoti jos sūnų A. K. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Konkrečiu atveju kaltinamojo atžvilgiu taikoma BK 40 straipsnio redakcija, kadangi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos yra atsakomybę sunkinančios, nes įstatymo redakcijoje galiojančioje nuo 2025 m. vasario 1 d. yra sąlyga bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (t. 1, b. l. 165-166), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 168-172). A. K. baudžiamojoje byloje kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį ir taip jį sužalojo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to, taip pat savo noru atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos 64,78 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 94) bei iš dalies atlygino nukentėjusiojo patirtą turtinę, neturtinę žalą bei patirtas išlaidas, t. y. sumokėjo 1939,31 Eur (t. 2, b. l. 95). Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistą žalą.

Kaltinamasis yra vedęs (t. 2, b. l. 90) bei turinis du sūnus, iš kurių vienas nepilnametis (t. 2, b. l. 91, 92), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis (t. 1, b. l. 174-175) bei teigiamai charakterizuojamas savo darbovietės (t. 2, b. l. 93), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 1, b. l. 179). Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis, įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 80-81) pateikusi E. V. (t. 2, b. l. 82) yra kaltinamojo A. K. mama (t. 2, b. l. 83, 84, 85). E. V. neteista (t. 2, b. l. 97), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 96), pensininkė (t. 2, b. l. 87), gaunanti senatvės pensiją bei vienišo asmens išmokas (t. 2, b. l. 88). E. V. teismo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad E. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui kaltinamajam A. K.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jo mamos E. V. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos E. V. minėtas asmenines savybes, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 2 d.)), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, A. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo teigiamą asmenybę, jog veika padaryta spontaniškai, tinkamai neįvertinus konflikto sprendimo teisinėmis priemonėmis, laiduotojos E. V. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu E. V. ir yra būtent tas asmuo.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), todėl kaltinamajam A. K. skirtina 10 MGL įmoka (500 Eur) (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamasis turi galimybę tokią įmoką sumokėti per 2 mėnesių terminą.

A. K. išaiškintina baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109 – 117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2025 m. sausio 17 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį Nr. 39316, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. K. 64,78 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiajam suteiktas būtinąsias gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 105-106). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo A. K. veiksmų. Kaltinamasis teismui pateikė 2025 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog A. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo 64,78 Eur „Žalos atlyginimas už L. M. gydymą“ (t. 2, b. l. 94), t. y. atlygino visą padarytą žalą. Šiaulių teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kadangi kaltinamasis atlygino visą 64,78 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 2, b. l. 68), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 64,78 Eur dydžio žalos priteisimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. M. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė iš A. K. priteisti 4000,00 Eur neturtinę žalą, 40,00 Eur turtinę žalą bei 700,00 Eur patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 140-146). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3500,00 Eur neturtinę žalą bei 450,00 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 115-122).

Iš byloje esančių kaltinamojo gynėjos pateikto mokėjimo nurodymo matyti, jog 2025 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymu kaltinamasis A. K. sumokėjo nukentėjusiajam L. M. 1939,31 Eur, t. y. atlygino turtinę žalą, dalį neturtinės žalos (t. 2, b. l. 95). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog sumokėtą sumą sudaro: 139,31 Eur turtinė žala, 500,00 Eur neturtinė žala bei 1300,00 Eur patirtos atstovavimo išlaidos.

Iš pateikto patikslinto civilinio ieškinio bei prie jo pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusysis L. M. 2025 m. kovo 5 d. kreipėsi į UAB SG konsultacinę kliniką dėl sužalojimo metu prakirstos lūpos rando gydymo. Iš E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog nukentėjusiajam atliktas rando gydymas CO2 frakciniu lazeriu bei numatyta pakartotinė procedūra po 4-6 sav. (reikalingos 4-6 procedūros gydymosi metu), vėliau planuojama injekcijos į randą kas 1 mėn. viso 3-4 proc. (t. 2, b. l. 76). Nukentėjusiajam atliktos vienos procedūros išlaidos, viso 99,31 Eur, kaltinamojo atlygintos. Liko neatlygintos planuojamų procedūrų bei vykimo į procedūras išlaidos, viso 450,00 Eur, kurias sudaro 250,00 Eur frakcinio lazerio procedūros (5 procedūros po 50,00 Eur) bei 200,00 Eur kelionės išlaidos (5 išvykos po 40,00 Eur). Iš pateikto E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog nukentėjusiajam po 2025 m. kovo 5 d. suteiktos procedūros pakartotinė frakcinio lazerio procedūra turėjo vykti po 4-6 savaičių, tai yra nuo 2025 m. balandžio 2 d. iki 2025 m. balandžio 16 d., tačiau 2025 m. gegužės 13 d. patikslinto civilinio ieškinio pateikimo metu, nukentėjusysis nepateikė duomenų apie realiai atliktas papildomas procedūras bei patirtas išlaidas, kas realiai sudaro pagrindo teismui manyti, jog prašomos priteisti būsimos gydymo bei kelionės išlaidos realiai net nevyks, nes pagal suplanuotą gydymo planą jos realiai neįvyko. Taip pat kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu pagrįstai nurodė, jog UAB SG konsultacinė klinika veiklą vykdo ir Mažeikių mieste, taikydama analogiškas paslaugas, kaip ir Klaipėdos mieste, todėl nurodytos būsimos kelionių išlaidos, t. y. 200,00 Eur, yra perteklinės ir nepagrįstos, kaip realiai būsimos. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nukentėjusysis bei civilinis ieškovas neįrodė teismui, jog realiai patirs 450,00 Eur išlaidas rando gydymui, nes pats nesilaiko dar 2025 m. vasario 11 d. sudaryto gydymo plano (t. 2, b. l. 123) bei nurodyto rando gydymo periodiškumo kas 4-6 sav. (t. 2, b. l. 124), todėl šioje dalyje civilinis ieškinys bei patikslintas civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dėl kaltinamojo A. K. veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimus, nežymų sveikatos sutrikdymas, t. y. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje. Nukentėjusiojo L. M. civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 140-146) akcentuojama, kad L. M. dėl patirto sužalojimo patyrė ne tik skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau atsirado baimė vaikščioti į kavines ar kitas pasilinksminimo vietas, pasikeitė jo bendravimo įpročiai, jis tapo uždaresnis, bijo vakarais išeiti į miestą. Patirtas sužalojimas tebeįtakoja jo psichologinę bei fizinę savijautą, nes sumušimo vietoje yra randas, rando vieta skausminga, o šypsantis bei artimai bendraujant su sutuoktine, jaučiasi diskomfortas.

Teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad L. M. priteistinas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo A. K. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo iniciatyva nukentėjusiajam jau yra atlyginęs 500,00 Eur dydžio neturinę žalą, tai iš kaltinamojo A. K. priteistina nukentėjusiajam L. M. 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinis ieškinys bei patikslintas civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisiamojo posėdžio metu pateikti duomenys patvirtina, jog 1300,00 Eur nukentėjusiojo patirtas už suteiktą teisinę pagalbą kaltinamasis A. K. jau yra atlyginęs, todėl esant tokioms aplinkybėms procesas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena DVD laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Išaiškinti A. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL (500,00 Eur (penkių šimtų eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti A. K., kad Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390.

Išaiškinti A. K., kad sumokėjus įmoką ar jos dalį, reikalinga pateikti banko kvitą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A), arba elektroniniu paštu mazeikiu.rumai@teismas.lt.

Išaiškinti A. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. kardomosios priemonės neskirti.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. prašymo išieškoti išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti L. M. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Procesą, dėl 2025 m. sausio 17 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nr. 39316, nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) DVD laikmeną su vaizdo įrašu, kuri yra voke prisegtame prie bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-228-853/2025 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.