Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus butų ūkis“, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininkės R. Ž. pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0133/03/00843, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/03/00843 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 19 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. 2-1407 dėl 198,37 Eur (684,94 Lt) skolos ir Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2888 dėl 258,29 Eur (891,83 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės R. Ž. išieškotojai UAB „Alytaus butų ūkis“. Skolininkė R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 17 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2709, kurio pagrindu R. Ž. turtas (butas/patalpa – kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Antstolė A. K., vadovaudamasi CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese pakeisti skolininkę R. Ž. jos palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis antstolės pareiškimas pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apylinkės teismo išvada.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja prašė vykdymo procese pakeisti skolininkę R. Ž., mirusią (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK normos teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas.

1964 m. CK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priėmusis palikimą įpėdinis atsako už palikėjo skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose; tokiais pat pagrindais atsako valstybė, kuriai atitenka turtas CK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal 1964 m. CK 595 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo pretenzijas priėmusiems palikimą įpėdiniams arba testamento vykdytojui ar palikimo atsiradimo vietos notarų biurui arba pareikšti teisme ieškinį paveldimam turtui. Nurodytoje teisės normoje buvo įtvirtintas šešių mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis buvo nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. 1964 m. CK 595 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali prailginti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą terminą, jeigu jis pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad išieškotoja UAB „Alytaus butų ūkis“ buvo pareiškusi savo pretenzijas 1964 m. CK 595 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties ši kreditorė neteko galimybės įgyvendinti savo teisę prieš palikimą priėmusią valstybę, o valstybė neturi pareigos atsakyti už palikėjos skolas, dėl kurių kreditorė nepareiškė pretenzijų įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas CK, įsigaliojusio nuo 2001 m liepos 1 d., 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, yra nurodęs, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Plėtodamas praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Spręstina, kad šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamu atveju, kadangi 1964 m. CK 595 straipsnio 1 dalyje, kaip ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis.

Nagrinėjamoje byloje iš Turto arešto aktų registro duomenų nustatyta, kad tik 2005 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams po skolininkės R. Ž. mirties, buvo įregistruotas jai priklausančio buto/patalpos – kambario, esančio (duomenys neskelbtini), areštas (turto arešto aktas Nr. 0605000997), nenurodant asmens, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, turto arešto pagrindu nurodant Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1864, turto arešto mastas – 3 272 Lt (947,64 Eur). Taigi apeliantė pagrįstai nurodo, kad turto arešto akto išviešinimas nesilaikant įstatymo nustatytų terminų ir jame nenurodant konkretaus kreditoriaus, kurio naudai vykdomas išieškojimas, sudaro pagrindą konstatuoti, jog įpėdinis nebuvo tinkamai informuotas apie palikėjos kreditorę UAB „Alytaus butų ūkis“.

Kaip minėta, 1964 m. CK 595 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šešių mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą Nr. 0605000997 įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu, praleidus įstatymo nustatytą terminą, buvo pareikštas nežinomo kreditoriaus 3 272 Lt (947,64 Eur) reikalavimas, kurio išieškojimas vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-1864 pagrindu.

Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „Alytaus butų ūkis“ 198,37 Eur ir 258,29 Eur reikalavimų, kurių išieškojimas vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 19 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. 2-1407 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-2888 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0133/03/00843, įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Alytaus butų ūkis“ kitokiu būdu būtų pareiškusi minėtus konkrečius reikalavimus per 1964 m. CK 595 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Taip pat nenustatyta, kad palikėjos kreditorė būtų pasinaudojusi 1964 m. CK 595 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu jis pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per 1964 m. CK 595 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Alytaus butų ūkis“ ir jos 198,37 Eur bei 258,29 Eur reikalavimus, kurių išieškojimas vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 19 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. 2-1407 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 5 d. išduoto teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-2888 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0133/03/00843.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0133/03/00843 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0133/03/00843.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.