Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Topolis 1“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7832-364/2010 pagal ieškovės UAB „Topolis 1“ ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo (tretieji asmenys: UAB „Vita Activa“ ir R. K.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-08-06 teisme gautas ieškovės 2010-08-04 prašymas (t. 2, b. l. 124-125) nustatyti žyminio mokesčio dydį bei žyminį mokestį teismui ex officio. Prašyme nurodoma, kad CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis - proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 str. 1 d.), t. y. proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji - proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 str. 1 dalies 1 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Taigi pagal formuojamą teismų praktiką turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Objektyviai nustatyti, kokius turtinius praradimus patirs atsakovė, jeigu teismas patenkins ieškovės ieškinį, ieškovė neturi jokių galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinį, jos pareiga grąžinti pasiskolintą pinigų sumą bei sumokėti palūkanas nesibaigia. Tai reiškia, kad modifikavus teisinius santykius teoriškai jokių turtinių praradimų atsakovei neatsiranda, nes paskolos bus mokamos palūkanos, o paskolos grąžinimo terminas bus nukeltas vėlesniam laikui. Patikslindama ieškinį ieškovė nurodė, kokią realiai turtinę naudą, jeigu teismas patenkintų ieškovės ieškinį, gautų ieškovė, o atsakovė patirtų atitinkamus praradimus. Abipusiu susitarimu keičiant sutarties sąlygas ieškovė atsakovei mokėdavo nustatytą sutarties keitimo mokestį - tuo atveju, jeigu sutartis bus pakeista teismo sprendimu, ieškovė gaus atitinkamą turtinę naudą, nes išvengs atsakovės nustatyto privalomo 1 000 Lt sutarties keitimo mokesčio sumokėjimo, atsakovė patirs praradimą - ieškovė jai nesumokės to mokesčio. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nurodė, kad ieškinio kaina yra 1 000 Lt, o mokamas žyminis mokestis sudaro 66 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-07-13 nutartyje nurodė, kad, jo manymu, ieškinio suma galimai yra 692 771 EUR. CPK 85 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio sumą ieškinyje privalo nurodyti ieškovė. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 str. 1 d. nustatyta, kad jei ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokesti pagal ieškinio sumą, kuria nustato teismas. Teismas CPK 86 str. privalo taikyti ex officio. Tokios paminėtų teisės normų taikymo praktikos laikosi ir LAT (LAT 2009-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Ginčas byloje kilo dėl CPK 86 str. 1 d. numatytos normos taikymo. CPK 86 str. 1 d. numatyta, jog jeigu ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantei 2010-07-13 nutartimi (t. 2, b. l. 117-118) buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nurodant ieškinio sumą bei atitinkamai sumokant žyminį mokestį, nes, teismo nuomone, apeliantės nurodyta 1 000 Lt ieškinio suma netiksli, be to, iš ieškinio spręstina, kad ieškinio suma galimai yra 692 771 EUR. Ieškovė, susipažinusi su 2010-07-13 nutartimi, 2010-08-06, vadovaudamasi CPK 85 bei 86 str., pateikė teismui prašymą nustatyti ieškinio sumą bei mokamo žyminio mokesčio dydį. Ieškovė pateikė savo argumentus, kodėl, jos nuomone, sudėtinga nurodyti savo reikalavimų apimtį pinigine išraiška. Tačiau teismas skundžiama 2010-10-04 nutartimi (b. l. 127), laikydamas, jog nagrinėjamu atveju CPK 86 str. taikymas yra netikslingas, nes juo reglamentuojami santykiai, kai ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį ieškovei. Su tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmai apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai netaikė CPK 86 str. 1 d., tuo labiau, kad teismas privalo šią normą taikyti ex officio, o nagrinėjamu atveju ieškovė netgi nurodė būtinumą taikyti šią normą (LAT 2009-10-15 nutartis Nr. 3K-3-443/2009). Kolegijos vertinimu, teismas 2010-07-13 nutartimi nustatęs trūkumus ir tuo pačiu pats nutartyje nurodęs galimą ieškinio kainą, po to gavęs šalies prašymą pačiam teismui nustatyti ieškinio kainą bei žyminio mokesčio dydį, aiškiai matydamas, jog ieškovės nurodyta suma yra netiksli, jog, kaip pati šalis nurodė, jai yra sunku tai padaryti, vadovaudamasis CPK 86 str. 1 d., žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka turėjo nustatyti pats ex officio bei, reikalui esant, pareikalauti papildomai sumokėti žyminį mokestį pagal teismo nustatytą ieškinio sumą, ir tik ieškovei per teismo nustatytą terminą neprimokėjus teismo nurodytos žyminio mokesčio dalies (kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė jau yra sumokėjusi 130 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 11)), ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 86 str. 3 d., CPK 296 str. 1 d. 11 p., 297 str. 1 d.), o ne, atkreiptinas dėmesys, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Tokiu atveju būtų neužkirstas kelias ieškovei pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą ir, nesutinkant su teismo nustatytu žyminio mokesčio dydžiu, realizuoti savo teises, skundžiant nutartį dėl teismo nustatyto žyminio mokesčio dydžio apeliacine tvarka, ar realizuoti kitas CPK 83 str., 84 str. numatytas teises. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę patikslinti ieškinio sumą bei ją apmokėti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nenurodydamas ieškinio sumos apskaičiavimo tvarkos, nepagrįstai CPK 86 str. 1 d. nustatytą teismo pareigą perkėlė ieškovei ir be pagrindo ginčijama nutartimi ieškovei pritaikė procesinę sankciją.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti 2005-09-12 Kredito sutarties Nr. 05-059951-IN/05-059958-AK specialios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014-09-30, t. y. ieškovė prašo teismo nustatyti atitinkamas sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo termino (pratęsimo) ir sutarties pasibaigimo (CK 6.35 str., 6.204 str. nuostatos). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo pobūdžio vertinimu ir įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinio pobūdžio ieškinį. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (LAT 2008-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl kredito sutarties sąlygos pakeitimo. Ieškinio patenkinimo atveju sutartiniai turtiniai šalių santykiai gali iš dalies pasikeisti – atidėjus kredito mokėjimo terminą atitinkamai pasikeistų palūkanų, delspinigių sumos ir kt., tačiau pagrindinė piniginė prievolė – grąžinti paskolą išliktų nepakitusi, o nustatyti, kaip pasikeis išvestiniai mokėjimai – neįmanoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-99/2001 ir Nr. 3K-3-350/2009 formuoja praktiką, jog paprastu žyminiu mokesčiu apmokestinami ne tik neturtinio pobūdžio reikalavimai, tačiau ir tie reikalavimai, kurie negali būti įkainoti arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-03-18 nutartyje c. b. Nr. 2-318/2010 konstatavo, kad paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Iš ieškovės išdėstytų materialiųjų reikalavimų turinio matyti, jog ieškinys pareikštas ne dėl turto ir neturi tiesioginio ryšio su turtu, kaip matyti ieškinys pareikštas dėl sutartinių teisinių santykių modifikavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Remiantis paminėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija yra saistoma aukštesnės instancijos teismo formuojama praktika jau paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-318/2010, kurioje ginčas dėl teisinių santykių modifikavimo pripažintas neturtinio pobūdžio ginču.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų netinkamo taikymo pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė ieškinio trūkumų šalinimo klausimą (CPK 329 str. 1 d.), kita vertus, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ginčo pobūdį kaip turtinį, atitinkamai, klaidingai ieškovę įpareigojo sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinio pobūdžio ieškinį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti, perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.