Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. S. ir M. D. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios.

M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos 16 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktąja dalimi (šio nuosprendžio priėmimo dienai – 3 metai 6 mėnesiai 9 dienos) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 11 (vienuolika) mėnesių 9 (devynios) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2019 m. birželio 4 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. J., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. ir M. D. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje kartu su E. J., pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. balandžio 27 d., apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), sporto salėje, t. y. viešoje vietoje, kitų nuteistųjų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. M. D. ir D. S., veikdami kartu, tyčia rankomis bei kojomis sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip penkis, nuteistajam V. V. į įvairias kūno vietas, padarydami galvos nubrozdinimą, kraujosruvas dešinės akies vokų ir kairio dilbio srityse, sprando ir dešinio peties srityje, tuo pačiu metu E. J. su savadarbe geležte sudavė septynis smūgius nukentėjusiajam V. V. į sėdmenų sritį, padarydamas durtines pjautines žaizdas abiejų sėdmenų ir kairio klubo sąnario srityse, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo M. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl jo kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant D. S. kaltės, veikos kvalifikavimo klausimus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą dėl to, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apylinkės teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl dėl M. D. kaltės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Dėl M. D. ir D. S. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.).

11. Kadangi pirmosios instancijos teismas M. D. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog neįrodyta, kad jis padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. D. pripažinimo kaltu ir bausmės jam paskyrimo naikinama ir dėl šios nuosprendžio dalies priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir visapusiškai įvertinusi bylos aplinkybes, nustatė, kad:

12.14. Protokole Nr. 4/23-804 dėl neplaninės kratos ir apžiūros prieigose prie nuteistųjų sporto salės 2018 m. balandžio 27 d. užfiksuota, kad kratos ir apžiūros metu jaunesnysis specialistas R. V. prie sporto salės langų ant žolės rado ir paėmė užgaląstą geležtę. Protokolą pasirašė K. B., R. V., V. B. (1 t., b. l. 21).

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nei vienas iš nuteistųjų savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, teigė, jog nukentėjusysis juos apkalba, dėl nežinomų priežasčių šmeižia, o fizinis smurtas prieš V. V. 2018 m. balandžio 27 d. sporto salėje nebuvo pavartotas. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų objektyviai nustatyta, kad 2018 m. balandžio 27 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų drausmės grupės 6 būrio nuteistieji pagal jiems tvarkaraštyje priskirtą laiką buvo įleidžiami į sporto salę, pagal priskirtas asmens korteles patikrinant priklausomybę konkrečiam būriui. Prižiūrinčiųjų pareigūnų – liudytojų teigimu, vienas iš paskutinių nuteistųjų apie 14.10 val. į sporto salę buvo įleistas nukentėjusysis V. V.. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai pataisos įstaigos darbuotojai V. L. ir K. B. patvirtino, kad įleidę nuteistuosius į sporto salę, salės duris jie užrakino iš išorės, kad nuteistieji iš vidaus durų atsidaryti negalėtų, ir ketino eiti į netoliese, apie 14–15 m atstumu esantį postą Nr. 3, siekdami sužinoti, ar visi norintys patekti į sporto salę nuteistieji iš 6 būrio buvo pristatyti, tačiau, praėjus itin trumpam laiko tarpui, dar nenuėjus iki posto, išgirdo beldimą į sporto salės duris. Atidarę salės duris, pareigūnai nurodė pamatę nukentėjusįjį V. V., kuris buvo susiėmęs už sėdmenų, matėsi kraujo dėmės. Kaip nurodė liudytojas K. B., nukentėjusiojo veidas buvo nubrozdintas. Specialisto išvadoje Nr. G 337/2018(09) V. V. buvo konstatuoti sužalojimai: durtinės pjautinės žaizdos abiejų sėdmenų ir kairio klubo sąnario srityse, galvos nubrozdinimas, kraujosruvos dešinės akies vokų ir kairio dilbio srityse, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

15. Iš byloje esančių 2018 m. balandžio 27 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad be nuteistųjų M. D., D. S. ir E. J., sporto salėje įvykio metu buvo dar trylika laisvės atėmimo bausmes (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekančių asmenų, tačiau nei vienas iš jų apklausiami nenurodė matę būtent smurto prieš V. V. panaudojimo faktą. Didžioji dalis šių liudytojų tvirtino, kad ant sporto salės gale esančios pakylos buvo žaidžiamas biliardas, todėl, stovėdami nusisukę į kitą pusę nuo durų, jie nematė, kas vyko apačioje. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, susipažinęs su baudžiamojoje byloje esančiomis fotonuotraukomis prie įvykio vietos apžiūros protokolo, daro išvadą, kad tokie liudytojų parodymai neįtikimi. Iš minėtos įvykio vietos – sporto salės apžiūros protokolo matyti, jog salės išmatavimai 21,5x11,85 m, taigi sporto salės plotas – 254,775 m². Tai, kad atviroje, jokiais daiktais neapstatytoje tokio ploto patalpoje esant 17 asmenų, dalis kurių teigia buvę ant pakylos, taigi turėję galimybę stebėti bendrą patalpą iš viršaus, nei vienas iš apklaustų liudytojų nepastebėjo smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimo fakto, teisėjų kolegijos manymu, prieštarauja logikai, ir ši aplinkybė vertinama kritiškai. Šiame kontekste pažymėtina, kad sporto salėje nagrinėjamo įvykio metu buvo laikomi išimtinai drausmės grupės nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę pataisos įstaigoje nustatytą režimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį įvykdymo vietą, apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių minėtų liudytojų parodymų nuoširdumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad šie liudytojai teisingai nenurodė įvykio aplinkybių galimai dėl pataisos namuose esančios kriminalinės subkultūros nuostatų. Nors, siekdamas paneigti tokius skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliantas M. D. skunde teigė, jog kriminalinė subkultūra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neegzistuoja, tačiau D. S., drausminę nuobaudą atlikęs pačioje gyvenamojoje kameroje kaip ir M. D., pirmosios instancijos teisme nurodė pats besilaikantis kriminalinės subkultūros, kadangi tam tikrų principų turi būti paisoma, neigiamai įvertino nukentėjusiojo vykdomą darbinę veiklą, pasisakė dėl nukentėjusiojo priklausomybės nuteistųjų kastoms, taigi jis iš esmės paneigė M. D. nurodytas aplinkybes apie kriminalinės subkultūros pataisos namuose neegzistavimą.

16. Apeliaciniame skunde neigdamas savo kaltę dėl smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimo D. S. nurodė, kad nukentėjusysis nuteistuosius apkalba dėl nežinomų priežasčių. Šis nuteistasis teisme tvirtino prieš V. V. nesmurtavęs, kiti baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys, nurodę, jog parodymus duos po liudytojų apklausų, už teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimus po posėdžio pirmininko įspėjimo buvo pašalinti iš posėdžių salės, todėl pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti. Tuo tarpu nukentėjusysis V. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, kad prieš jį smurtą pirmas smurtą pavartojo būtent D. S., o iš už nugaros jį badė E. J.. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurie vertintini kaip savarankiškas įrodymas baudžiamojoje byloje, neprieštarauja ir pirminiams ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotiems parodymams, tą patį V. V. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiojo parodymų detalumas, dėstomų aplinkybių neprieštaringumas apklausų metu dėl D. S. ir E. J. jo atžvilgiu atliktų veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami spręsti apie jo parodymų, juos įvertinus ryšium su kitais įrodymais, patikimumą. Nukentėjusysis nurodė ir galimą jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos motyvą, jog prieš kurį laiką jis nuteistuosius pavadino „ožiais“, ir šie žadėjo nukentėjusįjį „pagauti ir sudaužyti“.

17. Pažymėtina, kad jau pirminiai nukentėjusiojo parodymai dėl smūgių sudavimo vietos jam įėjus į sporto salę, jo judėjimo trajektorijos įvykio metu ir iki prižiūrintiems pareigūnams atidarant salės duris, atitinka objektyviai įvykio vietoje užfiksuotas kraujo žymių vietas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, specialisto išvadoje jam nustatytų sužalojimų išsidėstymas veido, galvos, kairės rankos dilbio srityse, durtinės-pjautinės žaizdos abiejų sėdmenų ir kairio klubo sąnario srityse, nukentėjusiojo parodymams, jog prieš jį buvo smurtaujama visų pirma D. S. sudavus smūgius į veidą, o už nugaros esant E. J., pastarajam nukentėjusįjį žalojant savadarbiu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, neprieštarauja. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, jog V. V. konstatuotos žaizdos bei nubrozdinimas galėjo būti padaryti minėtu įrankiu, kurio aprašymas specialistui buvo pateiktas. Ir, nors jokių kitų, išskyrus patį nukentėjusįjį, asmenų DNR profilis ant nusikalstamos veikos padarymo įrankio nenustatytas, tačiau, įvertinus, be kita ko, apžiūros metu iš karto po įvykio E. J., kurį nukentėjęs kaltina jį sužalojus šiuo įrankiu, kairės rankos nykščio srityje esantį apie 3 cm odos įbrėžimą, 2018 m. gegužės 18 d. specialisto išvados tyrime konstatuoją aplinkybę, jog mėginyje nuo įrankio rankenos rastas nepilnas miršus daugiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, tai nepaneigia nuoseklių ir išsamių nukentėjusiojo parodymų.

18. Nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo nugabentas asmens apžiūrai, kuri pradėta apie 14.25 val., atlikti. Kaip nurodė liudytojas K. B., nukentėjusysis iš karto po medicininės apžiūros pataisos įstaigoje buvo išgabentas į ligoninę. 2018 m. gegužės 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 337/2018 (09) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis į VšĮ Vilkaviškio ligoninės Priėmimo skyrių buvo atgabentas ir apžiūrėtas 15.24 val. Lygiagrečiai nuo 15.20 val. iki 16 val. buvo apžiūrima įvykio vieta. Apklaustas nukentėjusysis buvo 16.30 val., o jo apklausą vykdė Kriminalinės žvalgybos pareigūnė, kurios nešališkumu abejonių apeliacinės instancijos teismui nekyla, jų nenurodė ir nuteistieji, pateikdami apeliacinius skundus. Duomenų, jog V. V. prieš apklausą buvo supažindintas su jau surinktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, nėra. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis, jau pirmosios apklausos metu išsamiai išdėstęs įvykio aplinkybes, kurios neprieštarauja įvykio vietoje surinktiems įrodymams, galimybės suderinti poziciją su įvykio vietos apžiūroje, neplaninės kratos metu jau surinktais duomenimis, neturėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti įrodymai, kurie išsamiai ir visapusiškai buvo išanalizuoti skundžiamame nuosprendyje, neabejotinai patvirtina apeliacinį skundą padavusio nuteistojo D. S. kaltę padarius jam inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, dėl to jo apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįsto nuteisimo, prašant priimti išteisinamąjį nuosprendį, atmetama kaip nepagrįsta.

19. Ir vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka spręsti dėl apelianto M. D. kaltės jam kartu su kitais bendrininkų grupės nariais viešoje vietoje panaudojus prieš V. V. fizinį smurtą ir tokiu būdu sutrikdant viešąją rimtį ir tvarką.

20. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Bendrininkavimui konstatuoti baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais turi būti nustatyta, jog visi baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys realizavo bent dalį nusikalstamo sumanymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų nepakanka teigti apie M. D. įsitraukimą realizuojant bent dalį jam inkriminuotos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad jis, veikdamas kartu su D. S. ir E. J., prieš nukentėjusįjį V. V. pavartojo fizinį smurtą. Nei nukentėjusiojo parodymai, nei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažinti įrodymais, nepatvirtina, jog, nors ir būdamas įvykio metu sporto salėje, galimai ir netoliese asmenų, prieš V. V. atlikusių neteisėtus smurtinius veiksmus, M. D. pats juos atliko.

21. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis, patvirtinęs savo ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų dalį, susijusią su M. D. įsitraukimu į prieš nukentėjusįjį įvykdytą nusikalstamą veiką, juos iš dalies pakeitė. Nukentėjusysis V. V. patvirtino, jog tiksliai matė prieš jį smurtavusius D. S. ir E. J., tačiau dėl M. D. veiksmų nurodė nesantis tikras. V. V. paaiškino, jog M. D. įsitraukimą į nusikalstamą veiką preziumavo iš esmės tik dėl to, kad jis visada vaikščiojo kartu su D. S. ir E. J.. Pažymėtina, kad visų apklausų metu gana detaliai įvardijęs E. J. ir D. S. atliktus veiksmus, nukentėjusysis konkrečiai M. D. atliktų smurtinių veiksmų nei vienoje iš apklausų nedetalizavo (tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek apklausiamas pareigūnų). Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, jog dėl M. D. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nėra garantuotas. Duomenų, jog šiuos parodymus nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme būtų davęs kaip nors paveiktas psichologinio nuteistųjų spaudimo ar dėl patiriamo bauginimo, byloje nėra – nuteistasis M. D. teisiamajame posėdyje dalyvavo vaizdo konferencijos būdu, kiti nuteistieji teismo posėdyje nedalyvavo (E. J. už teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimus pašalinus nutraukiant vaizdo konferenciją su pataisos namais dar iki įrodymų tyrimo atlikimo pradžios).

22. Pažymėtina, kad nesant kitų, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, tokie parodymai turi būti vertinami itin dėmesingai. Be to, nors konstatuojant, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupės nariai, nėra reikalaujama, kad kiekvienas iš jų įgyvendintų visus nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinkančius veiksmus, tačiau neabejotinai turi būti nustatyta kaip, kokiu būdu kiekvienas iš jų prisidėjo prie nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju, kuomet M. D. inkriminuotas nusikalstamos veikos (viešosios tvarkos pažeidimo) vykdytojo vaidmuo, būtina nustatyti jo veiksmus, kuriais jis prie minėtos neteisėtos veikos prisidėjo, įgyvendindamas bent dalį BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytų objektyviųjų veikos sudėties požymių. Minėta, kad nukentėjusysis, nuosekliai ir kategoriškai viso baudžiamojo proceso metu nurodęs E. J. ir D. S. konkrečius smurtinius veiksmus, įvykdytus jo atžvilgiu, M. D. veiksmų ikiteisminio tyrimo metu nedetalizavo (nekonkretizavo), o apeliacinės instancijos teisme apskirtai nurodė dėl pastarojo dalyvavimo nusikalstamos veikos padarymo nesantis užtikrintas, jo veiksmus preziumuojantis dėl jo bendravimo ir buvimo kartu su E. J. ir D. S.. Nesant kitų objektyviai M. D. kaltę patvirtinančių įrodymų, tokie nukentėjusiojo spėjamojo pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Juolab, vien tai, kad, pasak nukentėjusiojo, prieš jį buvo smurtauta dėl to, kad M. D., E. J. ir D. S. prieš savaitę jis buvo pavadinęs „ožiais“, dėl ko visi šie asmenys turėjo motyvą atlikti neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nesant objektyvių duomenų, nepatvirtina, kad būtent visi trys minėti asmenys, vedini aptarto motyvo, prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą.

23. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurtiniai veiksmai dėl menkavertės priežasties kito asmens atžvilgiu viešoje vietoje matant aplinkiniams įprastai vertinami kaip sutrikdantys viešąją rimtį ir tvarką. Nors nagrinėjamu atveju ji neabejotinai buvo sutrikdyta E. J. ir D. S. veiksmais (pataisos namų sporto salė laikytina vieša vieta, be to, buvo nutraukta nuteistųjų sporto veikla, pataisos namų darbuotojai turėjo nukrypti nuo dienotvarkės), tačiau, nenustačius konkrečių veiksmų, kaip M. D. savo tyčiniais veiksmais prie šių nusikalstamų padarinių kilimo prisidėjo, baudžiamoji atsakomybė jam negalima, kadangi prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

24. Taigi, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. D. nurodė kaip asmenį, kartu su E. J. ir D. S. pavartojusį prieš jį fizinį smurtą, tačiau, įvertinus jo parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, nenuoseklūs ir nekonkretūs (nedetalizuojant šio apelianto veiksmų) V. V. parodymai dėl M. D. veiksmų neleidžia kategoriškai teigti, kad pastarasis, kartu su kitais bendrininkų grupės nariais pažeidė viešąją tvarką. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. D. apeliacinis skundas tenkinamas, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį, naikinama. Kadangi objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas buvo įvykdytas kitų nuteistųjų E. J. ir D. S., todėl daroma išvada, jog nuteistasis M. D. išteisinamas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

25. Atsižvelgiant į tai, kad M. D. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos 16 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktąja dalimi, jį pagal BK 284 straipsnį išteisinus, ši nuosprendžio dalis taip pat panaikinama.

Dėl D. S. paskirtos bausmės

26. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde be prašymo priimti jam išteisinamąjį nuosprendį alternatyviai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingą bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus bei skundžiamo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, jog nuteistajam bausmė skirta teisėtai ir pagrįstai, ji nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti šią nuteistojo apeliacinio skundo dalį nėra.

27. Nuteistasis apeliaciniame skunde išsamiau nenurodė argumentų, pagrindžiančių jo skundo teiginius dėl neteisingai paskirtos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam pagal BK 284 straipsnį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismas D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 6 punktas). Nors detaliau šios lengvinančios aplinkybės egzistavimo apylinkės teismas nepagrindė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nesunkinti nuteistojo teisinės padėties, vertinti jos skyrimo pagrįstumą nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis baudžiamosios bylos duomenimis, BK 25 bei 27 straipsnių nuostatomis, nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

28. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. S., atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas šeštą kartą. Naują baigtą nusikaltimą apeliantas padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, bylos duomenys patvirtina, jog D. S. ir ankstesniais nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą (plėšimus, viešosios tvarkos sutrikdymą), jam būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei, panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, darymo modelis. Be to, jis baustas administracine tvarka. (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2018 m. lapkričio 7 d. D. S. charakteristika patvirtina, kad atlikdamas bausmę jis buvo charakterizuojamas neigiamai, baustas drausmine tvarka net 47 kartus, be kita ko, už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus. (duomenys neskelbtini) pataisos namų medicininiame pažymėjime 2018 m. birželio 11 d. Nr.11/2-122 nurodoma, kad jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 106).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad būdamas ankstesniais nuosprendžiais teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimų darymą, D. S. ir struktūruotoje aplinkoje nesugebėjo tinkamai laikytis visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų reikalavimų, be kita ko, ir įvykdydamas naują nusikalstamą veiką pataisos namuose, sudaro pagrindą manyti, jog jis nėra linkęs koreguoti savo elgesio teigiama linkme ir pakankamai pastangų savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis nededa. Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja pagrindą teigti, jog apelianto delinkventinės nuostatos susiformavo dar iki nusikaltimo nagrinėjamoje byloje padarymo bei yra jo priešingo teisei elgesio bei antivisuomeninių nuostatų pasekmė.

30. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad nuteistasis, jam ankstesniais nuosprendžiais paskyrus laisvės atėmimo bausmes, ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, tai sudaro pagrindą spręsti, jog švelnesnėmis už laisvės atėmimą bausmėmis ir poveikio priemonėmis BK 41 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekiami ir tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

31. Nuteistajam už BK 284 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be to, jo vaidmuo bendrininkų nusikalstamoje veikoje buvo aktyvus, jis pirmas inicijavo smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas šiek tiek didesnę negu BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių nepažeidė. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmę, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais dėl neteisingai jam paskirtos bausmės, kadangi nuteistajam paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga jo paties bei padarytos veikos pavojingumui.

32. Kadangi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. nuosprendis dėl D. S. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl M. D. pripažinimo kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą bei bausmės jam paskyrimo ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują nuosprendį, kuriuo M. D. pagal BK 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, M. D. pagal BK 284 straipsnį paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos 16 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktąja dalimi (3 metais 6 mėnesiais 9 dienomis laisvės atėmimo), pridedant 5 mėnesius iš šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 2 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 9 (devynių) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekamą pataisos namuose.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.