Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-978-1095/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-26
Bylos Nr.
1-978-1095/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė-Klimaitė
Kaltinamasis
S. G.
Advokatai
Povilas Blažys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-978-1095/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18119-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 26 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė,sekretoriaujant Inetai Lipskytei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskiui (Andrejus Klimaševskij),kaltinamajam S. G. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Povilui Blažiui,vertėjai Aušrai Ismailovienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2024 m. gegužės 13 d. apie 22.12 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, ties adresu Vasario 16-osios g. 5, Garliava, Kauno rajono sav., vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. alkoholio kiekio matuokliu 22.13 val. jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 22.30 val. jam nustatytas 2,32 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis S. G. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gailisi padaręs nusikaltimą. Kaltinime nurodytą dieną grįžo iš darbo pavargęs, susipyko su drauge ir tam, kad nebesitęstų konfliktas, sugalvojo išvažiuoti į garažą. Išvažiavo apie 18 val. ir buvo blaivus, tačiau pakeliui sustojo ir nusipirko alkoholio, garaže praleido apie 3–4 val., tvarkė automobilį ir vartojo alkoholį, išgėrė 1 butelį 0,35 l talpos brendžio, po alkoholio vartojimo praėjus apie 20 min. nusprendė grįžti namo, nes nesijautė apsvaigęs, tik buvo pavargęs, ir jį nuvažiavusį apie pusę kelio nuo garažo link namų apie 22–23 val. sustabdė policijos pareigūnai. Garažas nuo namų yra apie 700–800 metrų atstumu. Jam labai sunku dėl to, kas įvyko, reikėjo eiti pėsčiomis. Jo šeima naudojasi vieninteliu šiuo automobiliu, kurį jis vairavo, t. y. Audi A6. Jo mama sunkiai vaikšto, ligota, todėl gyvena kartu su jo šeima, vežiodavo automobiliu ir mamą pas gydytojus, ir gyvenimo draugės vaikus. Su mama jo santykiai geri, jie vienas kitam padeda, mama duoda patarimų, kalbėjosi su ja apie tai, kas jam nutiko. Pats supranta, kad prisidirbo, tačiau dažnai alkoholio nevartoja ir pirmą kartą vairavo neblaivus, dėl to jam labai gėda. Uždirba apie 1500 Eur per mėnesį, paskolų neturi, jo vykdomoje veikloje būtina turėti teisę vairuoti ir automobilį, nes reikia vykti pas klientus.

Kaltinamojo laiduotoja siekianti tapti J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. G. yra jos sūnus ir ji gali garantuoti už jį, nes yra įsitikinusi, kad daugiau tokių klaidų jis nepadarys. Sūnus ir ji pati retai vartoja alkoholį. Iš karto po įvykio sūnus pasakė, kas nutiko. Jie gerai sutaria, padeda jai, nes ji yra patyrusi insultą, nebedirba, gauna apie 570 Eur pensiją. Iki tol dirbo darželyje auklėtoja. Pati neturi teisės vairuoti. Labai baisu, siaubinga tai, ką padarė sūnus, bet jis dėl to jautėsi siaubingai, nerado sau vietos. Kalbėsis daug su sūnumi, kad tai nepasikartų, bet jis nelinkęs daryti tokių dalykų, todėl prašo jo nebausti.

Kaltinamajam S. G. pripažinus kaltę nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo S. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2024 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu Vasario 16-osios g. 5, Garliava, Kauno raj., šalia minėto daugiabučio važiuojamojoje kelio dalyje matome stovintį pilkos spalvos automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis vietomis yra paveiktas korozijos, matomi pabraižymai. Pravėrus galines keleivio duris pastebėta tuščia mineralinio vandens tara. Atidarius AUDI A6 automobilio bagažinės dangtį bagažinės skyriuje matome daug tuščios taros butelių bei kitų daiktų, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto M. T. 2024 m. gegužės 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gegužės 13 d. dirbant kartu su specialistu A. U., Kauno r., Teleičių k., Vasario 16-osios g. 5, apie 22.12 val. blaivumo patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie minėto automobilio, prisistačius vairuotojui, patikrinus bekontakčiu detektoriumi Drager 5000, šis parodė, kad asmens iškvėptame ore rasta alkoholio. Automobilį vairavo S. G. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis paaiškino, kad maždaug prieš 15 min. būdamas garaže vartojo alkoholį, kaip pats įvardijo, viskį. Laikantis visų nurodytų alkotesterio instrukcijų pirmu patikrinimu 22.13 val. buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 22.30 val. nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

Iš 2024 m. gegužės 13 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad nustatyti šie S. G. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Akte nurodyta, kad asmuo teigė alkoholį vartojęs prieš 15 min. Atlikus tikrinimą alkotesterio prietaisu 22.13 val. pirmu patikrinimu nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, o 22.30 val. antru tikrinimu nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

Iš 2024 m. birželio 4 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. G..

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6“ kaina su PVM – 4245 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paties kaltinamojo S. G. parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas su priedais ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad S. G. 2024 m. gegužės 13 d. vakare Kauno r. vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino kaltinamojo blaivumą: alkoholio kiekio matuokliu 22.13 val. kaltinamajam buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, o 22.30 val. – 2,32 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Byloje yra pareikštas S. G. motinos J. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Šiuo atveju nustatyta, kad S. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kaip tai suprantama taikant BK 40 straipsnio nuostatas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad S. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta būtina asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą veiką, visumą.

Pažymėtina, kad S. G. 2009 m. buvo nuteistas už tyčinio smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą ir nors teistumas išnykęs, tačiau jis tyčinį nusikaltimą padarė ne pirmą kartą. Tiek, kiek tai susiję su Kelių eismo taisyklių laikymusi, iš bylos medžiagos (b. l. 49–52, 57) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad S. G. ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę apsvaigęs, nes jis Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu buvo nubaustas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. dėl to, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų arba vaistų ar kitokių svaigiųjų medžiagų. S. G. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu buvo nubaustas dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas iš jo atimtas 2010 m. gegužės 20 d. S. G. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo nubaustas dėl to, kad vairavo automobilį, kai jam teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemones atimta, be to, automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2020 m. S. G. 3 kartus viršijo leistiną greitį ir už tai 2021 m. buvo nubaustas, o 2023 m. birželio 11 d. jis vairavo motociklą, nors A kategorijos transporto priemones vairuoti teisės nėra įgijęs, dėl to jam skirta ne tik bauda, bet ir 6 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Taigi nors kaltinamasis turi šeimą, vykdo individualią veiklą, tačiau ir toliau itin neatsakingai naudojasi specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nes vairavo automobilį, kai jo girtumas viršijo 2 prom. Šiuo atveju S. G. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kėlusį realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek kitų eismo dalyvių saugumui ir turtui. Kaltinamojo polinkis pažeidinėti Kelių eismo taisykles neleidžia daryti išvados apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį, priešingai, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir kitaip pažeisti įstatymus. Nors šiuo metu kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl to, kas įvyko, tačiau ne pirmą kartą vairavo apsvaigęs ir ne kartą iš jo jau buvo atimta teisė vairuoti, tačiau tai jo nesulaikė nuo neatsakingo naudojimosi šia teise. Tai leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, o skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Taigi nenustačius BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytų sąlygų visumos, kaltinamasis neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to kaltinamojo motinos, kaip laiduotoju siekiančio tapti asmens, asmenybė nevertintina, o spręstina dėl kaltinamajam skirtinos bausmės (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-879/2022).

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam S. G. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į S. G. anksčiau padarytus teisės aktų, įskaitant Kelių eismo taisyklių, pažeidimus, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (viršija 2 prom.), į tai, kad jis turi šeimą, vykdo veiklą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 90 MGL (4500 Eur) baudos bausmę, kuri žymiai mažesnė už nesunkų nusikaltimą galimos skirti baudos vidurkį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Įvertinus baudos dydį, kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie gaunamas pajamas, nustatytinas 1 metų baudos sumokėjimo terminas.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumą laipsnį, viršijantį 2 promiles, į tai, kad kaltinamasis linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, žala nebuvo padaryta, į kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga S. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 16 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Taip pat už BK 281? straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kartu su už šią nusikalstamą veiką skirtina bausme skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo vairuoto automobilio savininkas yra pats kaltinamasis. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nuvažiuotą atstumą, keltą pavojų eismo saugumui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 72 straipsnyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti kaltinamajam priklausantį turtą – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 1–3 dalys). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Nepatogumai, kuriuos dėl turto konfiskavimo patirs pats kaltinamasis ir jo šeimos nariai, yra natūralus turto konfiskavimo poveikis, kuris, be kita ko, skirtas tam, kad asmenys savo turto nebegalėtų panaudoti nusikaltimams daryti ir būtų atgrasyti nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomas automobilio registracijos liudijimas perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam subjektui. Nagrinėjamu atveju taikomas laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus konfiskavimo procedūrą – panaikintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant S. G. galutinę bausmę – 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6, 7 straipsniais, išaiškinti, jog S. G. paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo visą ar dalimis turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti S. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 16 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, S. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, S. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Laikiną S. G. nuosavybės teisės apribojimą, taikomą automobiliui AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki minėto automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus konfiskavimo procedūrą – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomą automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiam subjektui.

S. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė