Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei V. G. ir atsakovės priešieškinį ieškovui, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, institucijos teikiančios išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

- iki 2016 m. rugsėjo 19 d., kai M. G. sueis dveji metai (gimė (duomenys neskelbtini)): kas antrą mėnesio savaitgalį (termino pradžią pradedant skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo procesinio dokumento, kuriuo bus išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas) A. G. bendrauja su M. G. nepertraukiamai, šeštadienį 10.00 val. M. G. pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį 20.00 vai. į jo gyvenamąją vietą.

- nuo sūnaus M. G. ugdymo ir/arba lavinimo įstaigos (darželio, mokyklos, kitos bendrojo ar specialaus lavinimo ir/arba ugdymo įstaigos) lankymo pradžios: kas antrą mėnesio savaitgalį (termino pradžią pradedant skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo procesinio dokumento, kuriuo bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės įsiteisėjimo dienos) A. G. bendrauja su M. G. nepertraukiamai, penktadienį 17.00 val. M. G. pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sekmadienį 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

- A. G. bendrauja su M. G. vasaros atostogų metu keturias savaites, tačiau nepertraukiamai dvi savaites. A. G. dvi savaites nepertraukiamai vasaros atostogų metu bendrauja su M. G. jį pasiimant 7.30 val. iš gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną 20.00 val. grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Apie planuojamas nepertraukiamas dviejų savaičių atostogas vasarą A. G. ne vėliau kaip prieš tris savaites informuoja V. G. raštu (telefono žinute ir/arba elektroniniu paštu). Jei atostogos suplanuotos užsienyje, tai V. G. perduoda A. G. M. G. asmens dokumentus pirmąją atostogų dieną. M. G. asmens dokumentas grąžinamas tą pačią dieną, kai A. G. parveža sūnų.

6.1. Atsakovė prašė pakeisti vaiko bendravimo tvarką savaitgaliais, kadangi pasikeitė sūnaus dienos režimas ir padidėjo jo poreikiai daugiau bendrauti su tėvu. Nuo 12.30 val. yra sūnaus pietų miegas, vaikui būtinas dienos rėžimas. Teismas teigia, kad šalys turi pačios susitarti dėl sūnaus pasiėmimo laiko, tačiau pripažįsta, kad šalių santykiai konfliktiški, t. y. pats sau prieštarauja. Ieškovo buvo prašyta vaiką pasiimti prieš jo miegą, tačiau jis vadovaujasi teismo nutartimi. Ieškovas nebendradarbiauja su atsakove vaiko bendravimo klausimu.

6.2. Dėl bendravimo atostogų metu ieškovė nurodė, kad nors ieškovas vengia bendrauti su vaiku, tačiau tai nereiškia, kad šalių sūnaus teisė bendrauti su tėvu turėtų būti apribota. Ieškovas neatleidžiamas nuo pareigos prisidėti prie vaiko priežiūros. Ieškovas nededa pastangų stiprinti ryšio su sūnumi.

7. Ieškovas atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Ginčo esmė – laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymas.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

11. Bylos duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, tame tarpe ir vaiko bendravimo tvarką su ieškovu (tėvu). Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą (teisme ieškinys gautas 2015 m. rugsėjo 10 d.), prašydamas pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Nurodė, kad būna objektyvių priežasčių, kai jis negali vaiko pasiimti, o atsakovė reikalauja, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos, t. y. atsakovė griežtai reikalauja, kad ieškovas bendrautų pagal nustatytą tvarką. Atsakovė civ. byloje Nr. e2-1275-895/2016 pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti jos siūlomą vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi aukščiau nurodytas faktinis situacijos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad kol vyksta teisminis ginčas pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo civ. b. Nr. e2-1275-896/2016, galioja Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi civ. b. 2-4968-752/2015 patvirtina ieškovo (vaiko tėvo) bendravimo su vaiku tvarka, kas leidžia daryti išvadą, kad tam tikra vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra nustatyta ir vaiko bendravimas su tėvu šiai dienai yra užtikrintas, t. y. vaikų bei jų tėvų teisėti interesai vaikui bendrauti su abiem tėvais yra apsaugoti.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nepagrįstai atsakovė prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kuri yra išsami, detali ir iš esmės sutampanti su priešieškiniu prašoma bendravimo tvarka (tik tam tikri aspektai skiriasi). Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Laikina bendravimo tvarka dėl savo pobūdžio neprivalo būti detali ir numatyti visus galimus atvejus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1275-896/2016 iš esmės, 2016 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies bei tam tikra apimtimi pakeitė 2015 m. liepos 8 d. nutartimi patvirtintą A. G. ir sūnaus M. G. bendravimo tvarką. Nurodytas sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės V. G. apeliacinį skundą iš esmės, pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo – dėl A. G. bendravimo su vaiku M. G. tvarkos nustatymo – teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (337 str. 1 d. 1p., 338 str.).

14. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti atsakovės (apeliantės) V. G. atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.