- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-310-585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02629-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- L. Z.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei L. Z. dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. L.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
ieškovas pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškinį, prašydamas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, iškeldinti nuomininkus iš gyvenamųjų patalpų ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir, iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, kurios numeris 2A-519/2012 (2A-46/2013), dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės, sustabdyti šią civilinę bylą. Atsakovės įsitikinimu, ši civilinė byla gali būti nagrinėjama tik tada, kai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, kurios numeris 2-5781-656/2010. Vilniaus apygardos teismas aukščiau nurodytoje civilinėje byloje pripažino, jog ieškovas nuosavybės teise valdo 280/1000 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Gyvenamasis namas), o atsakovė ir jos sutuoktinis, kurio teises, pastarajam mirus, perėmė atsakovė, – 720/1000 dalis Gyvenamojo namo, į kurias patenka ir ta Gyvenamojo namo dalis, dėl kurios yra kilęs nagrinėjamos bylos ginčas, ir aukščiau nurodytomis dalimis atidalijo Gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės. Pasak atsakovės, Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, kadangi tuo atveju, jeigu bus atmestas ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinis skundas ir Vilniaus apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, šioje byloje pareikštas ieškinys turės būti atmestas kaip nepagrįstas, todėl, atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, būtina stabdyti šią bylą.
Šalies argumentai
Ieškovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nesutiko su atsakovės prašymu sustabdyti civilinę bylą. Ieškovo vertinimu, atsakovė, prašydama sustabdyti bylą, tesiekia asmeninės naudos, kurią pastaroji neteisėtai gavo ir gauna nuomodama patalpas, į kurias šalys turi lygias teises. Ieškovo teigimu, sustabdžius šią bylą, nebūtų efektyviai ginamos ieškovo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą ir sustabdė nagrinėjamą bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal A. L. ieškinį atsakovui K. V. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo ir pagal atsakovo K. V. Z. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. Z. priešieškinį dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 163 straipsnio 3 punkte numatyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka. Negalimumas išnagrinėti bylą reiškia, kad teismas neturi faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje, ir pats jų negali nustatyti. Bylos sustabdymas galimas tik tada, kai bylos susiję taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė, sudarydama žodines nuomos sutartis dėl patalpų, kurių bendras plotas – 55 kv. m, esančių Gyvenamojo namo pastogėje (mansardoje), turėjo teisę išnuomoti šias patalpas ir ar, sudarydama šias nuomos sutartis, nepažeidė ieškovo nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje, kurios numeris 2-5781-565/2010, nustatyta, jog K. V. Z. ir L. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 720/1000 dalys Gyvenamojo namo, ir pastariesiems atidalytos aukščiau nurodytos Gyvenamojo namo dalys, priteisiant jiems atitinkamas Gyvenamojo namo patalpas, inter alia palėpės patalpas. Nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi nėra išnagrinėtas ieškovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinis skundas, pareikštas dėl šio teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog civilinėje byloje dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyti faktai turės įrodomąją ir prejudicinę galią šiai civilinei bylai, kadangi nurodytoje civilinėje byloje bus nustatyta, kokios dalys bendrojoje nuosavybėje šalims faktiškai priklausė, bei bus nustatyta, kurios Gyvenamojo namo patalpos šalims priklauso nuosavybės teise po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismo teigimu, nuo aukščiau nurodytų faktų priklausys ir nagrinėjamos civilinės bylos rezultatas – bus galima nustatyti, ar atsakovė, išnuomodama atitinkamas Gyvenamojo namo patalpas, turėjo teisę tą daryti ir ar tuo buvo pažeista ieškovo nuosavybės teisė, bei atitinkamai spręsti, ar nuomos sutartis sudaryta pagrįstai ir ar yra pagrindas iškeldinti nuomininkus. Ginčo išsprendimas, neišsiaiškinus šalių dalių bendrojoje nuosavybėje ir neišsprendus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo, reikštų, kad ginčas išspręstas neišsiaiškinus esminių ginčo aplinkybių.
Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog sprendimas civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turės įrodomąją ir prejudicinę galią šiai civilinei bylai. Viena vertus, apeliantas sutinka, jog, Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą, kurios numeris 2A-519/2012 (2A-46/2013), dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paaiškės, kuriai šaliai nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos, kurias atsakovė nuomoja kitiems asmenims, kita vertus, apeliantas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galios į priekį, kai nagrinėjamos bylos atveju atsakovė jau yra pažeidusi bendrosios nuosavybės objekto – Gyvenamojo namo – valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Teismo sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nėra įsiteisėjęs, vadinasi, bendroji dalinė šalių nuosavybė nėra pasibaigusi, todėl bendrąja daline šalių nuosavybe gali būti disponuojama tik bendru šalių sutarimu. Sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, atsakovei nepagrįstai sudaromos galimybės tęsti savavališkus veiksmus, savo nuožiūra riboti apelianto teises į bendrąją dalinę šalių nuosavybę.
Atsiliepimas
Atsakovė pareiškė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog civilinėje byloje dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyti faktai turės įrodomąją ir prejudicinę galią šiai civilinei bylai.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pareiškė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo patenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, palaikė ieškovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas atskirojo skundo ribose.
Bylos duomenimis – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. sausio 13 d. išrašu (b. l. 11-13) – nustatyta, jog šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Gyvenamasis namas), ir kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą, lauko tualetą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį Gyvenamojo namo.
Byloje nustatyta, jog šalių ginčas kilo dėl žodinių nuomos sutarčių (toliau tekste – ir Sutartys), pagal kurias atsakovė išnuomojo atitinkamiems asmenims patalpas, kurių bendras plotas – 55 kv. m, esančias Gyvenamojo namo pastogėje (mansardoje) (toliau tekste – ir Ginčo patalpos), teisėtumo. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginčija Sutartis ir prašo iškeldinti nuomininkus iš Ginčo patalpų.
Nagrinėjamos bylos duomenimis (b. l. 46-52) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui K. V. Z. (nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog K. V. Z. teises, pastarajam mirus, perėmė jo sutuoktinė L. Z.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo ir pagal atsakovo K. V. Z. bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. Z. priešieškinį dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. L.) ir priėmė sprendimą, kuriuo inter alia nustatė, jog atsakovui K. V. Z. ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais L. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 720/1000 dalys Gyvenamojo namo, o ieškovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 280/1000 dalys Gyvenamojo namo; atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui K. V. Z. ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais L. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias Gyvenamojo namo dalis ir priteisė jų bendrojon jungtinėn nuosavybėn atitinkamas Gyvenamojo namo patalpas, inter alia Ginčo patalpas (b. l. 28, 51); atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui A. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančias Gyvenamojo namo dalis ir priteisė jo asmeninėn nuosavybėn atitinkamas Gyvenamojo namo patalpas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. L. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. L. pareiškė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo; Lietuvos apeliacinis teismas nėra išnagrinėjęs apeliacinio skundo, pareikšto dėl aukščiau nurodyto teismo sprendimo (civilinė byla, kurios numeris 2A-46/2013).
Nagrinėjamoje byloje pareikštu atskiruoju skundu ieškovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, jog civilinėje byloje dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyti faktai turės įrodomąją ir prejudicinę galią šiai civilinei bylai, teisėtumą ir pagrįstumą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareikštą atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog Lietuvos apeliacinio teismo procesinis sprendimas, kuris bus priimtas aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, galios į priekį, kai nagrinėjamos bylos atveju atsakovė jau yra pažeidusi bendrosios nuosavybės objekto – Gyvenamojo namo – valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką. Teismo sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nėra įsiteisėjęs, vadinasi, bendroji dalinė šalių nuosavybė nėra pasibaigusi, todėl pastarąja gali būti disponuojama tik bendru šalių sutarimu.
Proceso įstatyme nustatyta, jog bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
CPK 163 straipsnis reglamentuoja privalomuosius bylos sustabdymo atvejus, CPK 164 straipsnis – fakultatyviuosius bylos sustabdymo atvejus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo esant privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, nustatytą CPK 163 straipsnio 3 punkte.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinės instancijos teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog aukščiau nurodytu pagrindu civilinę bylą galima sustabdyti tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Sutarčių sudarymo metu Gyvenamasis namas, inter alia Ginčo patalpos, buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, jog šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančios Gyvenamojo namo dalys iki šiol nėra atidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitaip tariant, bendroji dalinė šalių nuosavybė nurodytame turto objekte nėra pasibaigusi, kadangi nėra išspręstas šalių ginčas dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje – Gyvenamajame name – nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės – Gyvenamojo namo.
Viena vertus, esant aukščiau nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog civilinėje byloje dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyti faktai turės įrodomąją ir prejudicinę galią šiai civilinei bylai, kadangi, nepriklausomai nuo to, kokį procesinį sprendimą priims, inter alia kokius faktus nustatys, apeliacinės instancijos teismas, pastarojo priimtas procesinis sprendimas neveiks retrospektyviai ir nepaneigs to fakto, jog Sutarčių sudarymo metu Gyvenamasis namas, inter alia Ginčo patalpos, buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, per se nekliudo nagrinėti šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Kita vertus, byloje nustatyta, jog ieškovas inter alia prašo iškeldinti nuomininkus iš Ginčo patalpų. Iš vienos pusės, šis ieškovo reikalavimas yra išvestinis pagrindinio reikalavimo pripažinti Sutartis negaliojančiomis atžvilgiu, iš kitos pusės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šis ieškovo reikalavimas negali būti išnagrinėtas tol, kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės aukščiau nurodytą civilinę bylą ir priims atitinkamą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu nagrinėjama byla aukščiau nurodyto reikalavimo apimtimi būtų nesustabdyta ir pirmosios instancijos teismas, nesant išnagrinėtai civilinei bylai dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išnagrinėtų inter alia šios bylos dalį dėl reikalavimo iškeldinti nuomininkus iš Ginčo patalpų ir priimtų ieškovui palankų sprendimą, be kita ko, patenkindamas nurodytą ieškovo reikalavimą, o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs aukščiau nurodytą civilinę bylą, atmestų pareikštą apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą paliktų nepakeistą, susidarytų teisiškai neapibrėžta ir prieštaringa situacija, kadangi tarpusavyje konkuruotų du teismų sprendimai: pagal šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą (esant aukščiau nurodytai bylos eigai ir teisiniam rezultatui) nuomininkai turėtų būti iškeldinti iš Ginčo patalpų, o pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą (esant aukščiau nurodytam bylos teisiniam rezultatui) nuomininkai turėtų teisėtą pagrindą laikinai valdyti ir naudotis Ginčo patalpomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai, būtų sudarytos teisinės prielaidos tolimesniam šalių bylinėjimuisi ir atitinkamai šalių bylinėjimosi išlaidų augimui, kas prieštarautų civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis). Apibendrinus išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuotina, jog tarp šioje civilinėje byloje nagrinėtino ieškinio reikalavimo dėl nuomininkų iškeldinimo ir teisinio rezultato aukščiau nurodytoje civilinėje byloje yra tiesioginis teisinis ryšys, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina nagrinėjamu atveju buvus (esant) pagrindą stabdyti šią civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo iškeldinti nuomininkus iš Ginčo patalpų.
Byloje nustatyta, jog ieškovo reikalavimas iškeldinti nuomininkus iš Ginčo patalpų yra išvestinis
pagrindinio reikalavimo pripažinti Sutartis negaliojančiomis atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų tarpusavio ryšį, šiuo atveju, konstatavus buvus (esant) pagrindą stabdyti bylą dalyje dėl reikalavimo iškeldinti nuomininkus iš Ginčo patalpų, netikslinga, neprotinga ir neekonomiška civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti Sutartis negaliojančiomis nagrinėti iš esmės, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina buvus (esant) pagrindą visa apimtimi stabdyti šią civilinę bylą.
Apibendrinus apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, jog civilinėje byloje dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyti faktai turės įrodomąją ir prejudicinę galią šiai civilinei bylai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai išsprendė prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje pareikštas atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.