Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prieš šios bausmės pridėjus dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, N. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Šiuo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. M. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. liepos 30 d., nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 9,737 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei psichotropinę medžiagą – 1-(3-chlorofenil) piperaziną, kurio bendra masė 0,357 g, ir šias narkotinę bei psichotropinę medžiagas parsigabeno į butą, esantį ir neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė iki 2009 m. liepos 30 d., kai apie 17.40-18.00 val., dalį narkotinės medžiagos – 0,064 g – kanapių (ir jų dalių) išplatino namo, trečiojo aukšto laiptų aikštelėje, už 20 Lt parduodamas A. S.; tą pačią dieną, apie 19.30 val., iš buto, esančio, dalį narkotinės medžiagos – 0,451 g kanapių (ir jų dalių), automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, laikydamas savo rankinėje, gabeno Panevėžio miesto gatvėmis, kol automobilis 2009 m. liepos 30 d. apie 19.40 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir 20.10-20.30 val. kratos metu iš automobilyje VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusios N. M. rankinės minėtas kiekis kanapių (ir jų dalių) buvo paimtas; o kitą dalį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 9,222 g, ir psichotropinę medžiagą – 1-(3-chlorofenil) piperaziną, kurio bendra masė 0,357 g, laikė bute, esančiame, kol 2009 m. liepos 30 d., 20.50-22.20 val., atliktos kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir N. M. pagrįstai pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotine ir psichotropine medžiaga turint tikslą jas platinti. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde dėsto versiją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir kurios esmė ta, kad jis narkotinę ir psichotropinę medžiagas įsigijo ir laikė savo bute asmeniniam naudojimui ir A. S. narkotinės medžiagos nepardavė. Teismas, atmesdamas šią versiją, pagrįstai rėmėsi atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. parodymais, kad įvykio dieną jis, su apeliantu SMS pranešimais susitaręs iš jo įsigyti narkotinės medžiagos – kanapių, nuvyko į apelianto namus ir iš jo nusipirko šios medžiagos. Nors apeliantas skunde ginčija A. S. parodymų patikimumą, teigdamas, kad šis davęs neteisingus parodymus dėl jam laiku negrąžintos skolos, tačiau abejoti šių parodymų įrodomąja reikšme nėra pagrindo. A. S., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, detaliai nurodydamas narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybes, šiuos parodymus patvirtindamas akistatoje su apeliantu, parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymo atpažinti metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. S. dar kartą nurodė tas pačias narkotinės medžiagos įsigijimo iš N. M. aplinkybes. Šiuos A. S. parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai: daiktų apžiūros protokolo duomenys, kuriais nustatyta, kad įvykio dieną apeliantas ir A. S. susirašinėjo trumpaisiais pranešimais iki narkotinių medžiagų pardavimo, be to, policijos pareigūnams sulaikius A. S., apeliantas jam išsiuntė pranešimą klausdamas, ar jis sučiuptas. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas planavo susitikimą su A. S., apytiksliai žinojo įvykių eigą po susitikimo ir paneigia apelianto teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad jis A. S. pranešimus išsiuntęs atsitiktinai, sumaišęs telefono numerį. Nors apeliantas skunde teigia, kad A. S. davęs jį kaltinančius parodymus, keršydamas dėl apelianto jam už narkotines medžiagas negrąžintų pinigų, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė kitą motyvą – esą A. S. keršijęs dėl apelianto netesėto pažado pirkti iš jo automobilį – kurį teismas išnagrinėjo ir pagrįstai atmetė. Toks apelianto pozicijos nenuoseklumas rodo, kad jis jokių įtikinamų argumentų dėl A. S. tariamo motyvo duoti neteisingus parodymus neturi.

Aplinkybę, jog apeliantas ne tik A. S. parduotos narkotinės medžiagos dalį, bet ir likusias narkotinę ir psichotropinę medžiagas, kurios kratos metu rastos jo namuose ir automobilyje, įsigijo ir laikė, turėdamas tikslą jas platinti, patvirtina byloje esantys įrodymai. A. S. nurodė iš apelianto įsigijęs kanapių mažiausiai aštuonis kartus per paskutinius du mėnesius iki sulaikymo dienos. Apelianto skundo teiginys, kad jo namuose kratos metu paimtos kitos rūšies narkotinės ir psichotropinės medžiagos nei rastos pas A. S., yra neteisingas, nes specialisto išvada nustatyta, kad apelianto namuose laikyta ir iš A. S. paimta ta pati narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (1 t., 64-66 b. l.). Savo išvadą specialistė patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apelianto organizme, praėjus penkioms dienoms nuo sulaikymo, narkotinių medžiagų nerasta (1 t., 79 b. l.). Ši aplinkybė paneigia apelianto parodymus, kad jis pats vartoja narkotines medžiagas. Apelianto bute atliktos kratos metu rastos kanapės ir jų dalys buvo supakuotos į dvidešimt atskirų plastikinių maišelių, o tai rodo, kad narkotinė medžiaga buvo padalintos dozėmis ir paruoštos pardavimui (1 t., 33-34 b. l.). Apeliantas, nusikaltimo padarymo metu neturėjo teisėtų pajamų, tačiau teigė asmeniniam vartojimui už nemažą sumą – 450 Lt – įsigijęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių kiekis aiškiai viršijo vienkartinę dozę.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad apeliantas padarė kelias iš BK 260 str. 1 d. dispozicijoje išvardintų veikų – įgijo ir laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti ir pardavė narkotinę medžiagą, todėl tenkinti jo skundo prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką į BK 259 str. 1 d. nėra pagrindo.

Kitas apelianto skundo prašymas sušvelninti jam skirtą bausmę yra pagrįstas. Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, t. y. nustatydamas vienintelės iš BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo trukmę, iš esmės teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. išdėstytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui. Tačiau teismas nepagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nusikaltimo padarymą iš savanaudiškų paskatų. BK 60 str. 2 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, jas parduodamas ar kitaip platindamas kaltininkas siekia turėti turtinės naudos, todėl veikia dėl savanaudiškų paskatų. Teismas į apelianto savanaudiškas paskatas galėjo atsižvelgti tik spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, tačiau šių paskatų negalėjo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teisminėje praktikoje tokiais atvejais ši sunkinanti aplinkybė nepripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-301/2010). Todėl nuosprendžio dalis, kuria N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, naikintina. Iš nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad sunkinančios aplinkybės apelianto veikoje nustatymas buvo vienas reikšmingesnių bausmės dydžio, artimo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, parinkimo kriterijų, todėl, panaikinus nuosprendžio dalį dėl šios aplinkybės pripažinimo, švelnintina apeliantui pagal BK 260 str. 1 d. paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų.

N. M. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti iki ketverių metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, N. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.