Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovas K. J., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d., nustatyta, kad K. J. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, tokiu būdu pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur.

7. Nagrinėjamu atveju, K. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas 6.9301 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. pareiškėjos pateikto sistemos išrašo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 144 578.19 Eur (b. l. 7). Iš UAB „Paysera LT“ 2022 m. birželio 21 d. sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. Bendrovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Bendrovė šiuo laikotarpiu gavo 190 911,56 Eur pajamų. Matyti, kad didžiausi atlikti mokėjimai buvo šie: 1) 2022 m. sausio 7 d. pervesta 6 000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) 2022 m. sausio 7 d. pervesta 7 000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 3) 2022 m. sausio 7 d. pervesta 2 100 Eur suma advokatui (duomenys neskelbtini); 4) 2022 m. sausio 7 d. pervesta 4 630,31 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) 2022 m. sausio 15 d. pervesta 4 351,92 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 6) 2022 m. sausio 20 d. pervesta 6 000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 7) 2022 m. sausio 21 d. pervesta 6 000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 8) 2022 m. sausio 28 d. pervesta 800 Eur suma advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“; 9) 2022 m. vasario 2 d. pervesta 6 000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 10) 2022 m. vasario 4 d. pervesta 6 000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 11) 2022 m. vasario 18 d. pervesta 30 000 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“; 12) 2022 m. vasario 18 d. pervesta 500 Eur suma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, matyti, kad per šį laikotarpį į valstybės biudžetą buvo sumokėta arba išieškota vos 4 350,19 Eur suma (b. l. 17 – 21). Bendrovė kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau iš VMI 2022 m. liepos 12 d. atsakymo, matyti, kad VMI netenkino Bendrovės prašymo ir 2022 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)327-5982 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2022 m. birželio 23 d. Bendra suma 141 095,01 Eur (b. l. 22 – 23). VMI 2022 m. liepos 26 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-2966 „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ nurodoma, kad nesant reikiamų dokumentų/duomenų negalima pilnai įvertinti Bendrovės finansinės būklės, taip pat Bendrovė tinkamai nepagrindė kodėl jai turi būti taikoma išimti, t. y. leista sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, negu yra nustatyta įstatyme. Pakartotinai peržiūrėjus Išrašą laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d., įvertinus, kad Bendrovė vykdė veiklą ir gavo pajamas (36 934,64 Eur pagal pirkimo – pardavimo sutartis gauta iš fizinių ir juridinių asmenų ir 2022 m. vasario 18 d. gauta 89 323,92 Eur pajamų pagal notarinę sutartį), darytina išvada, kad Bendrovė iš dalies galėjo mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, galimai pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitomų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, prioritetą mokėti skyrė kitiems nurodytiems kreditoriams (b. l. 23 – 26).

11. Įvertinus byloje pirmiau aptartus ir byloje rašytinius įrodymus, pareiškėjos bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, teismas daro išvadą, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y., būdama skolinga valstybės biudžetui, bet neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nesilaikydama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl pripažintina, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

12. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė tai, kad Bendrovė vykdė projektą pagal jos su trečiaisiais asmenimis sudarytą statybos rangos darbų sutartį, kuri buvo labai pelninga ir finansiškai patraukli, tačiau sutarties nuostatos buvo itin griežtos. Statybų atlikimui nesiklostant pagal planą, Bendrovė mokėjo baudas. Be to, siekdama, kad projektas būtų įvykdytas be vėlavimų, bendrovė subrangovų darbuotojams mokėjo pinigus, atliko kitus veiksmus, siekdama projektą įvykdyti laiku. Nurodė, kad Bendrovei neįvykdžius minėto projekto – būtų tekę stabdyti ūkinę – komercinę veiklą ir kelti Bendrovės bankroto bylą. Dėl šios priežastis Bendrovė visus finansinius srautus nukreipė būtent statybos darbų vystymui. Teismo vertinimu šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai nepanaikina administracinės atsakomybės už tai, jog buvo nesilaikoma CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. K. J., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie jo vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Minėta nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Todėl ir šiuo atveju, net ir susiklosčius praktikai, kad bendrovė gavusi finansiškai pelningą, tačiau rizikingą projektą, siekdama jį įvykdyti laiku, nemokėdama įmokų VMI ir grįsdama tai, kad neįvykdžius projekto būtų priversta stabdyti savo ūkinę – komercinę veiklą, yra imperatyvu laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto eiliškumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo K. J. prašymo atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą ir atsisakyti iškelti administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nėra pagrindo.

13. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas K. J. prašė teismui nusprendus iškelti administracinę bylą, skirti švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėja teismo prašo Bendrovės vadovui K. J. skirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

15. Nagrinėjamoje byloje K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors K. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jis susitarė dėl žalos atlyginimo, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – 2022 m. lapkričio 29 d. Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-94338. Iš minėtos sutarties turinio matyti, kad VMI K. J. išdėstė mokestinės nepriemokos sumokėjimą – išdėstymo/atidėjimo laikotarpis nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2022 m. gruodžio 25 d. Minėta sutartimi K. J. įsipareigojo atlyginti susidariusią žalą bei sumokėti mokestinę nepriemoką pagal nustatytą ir pateiktą mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą ir palūkanų sumokėjimo grafiką. Be kita ko, nors K. J. kaltu neprisipažino, tačiau iš esmės pripažino faktą, kad pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais. Šį poelgį jis motyvavo tuo, kad vykdė finansiškai patrauklų projektą, kurio sąlygos buvo itin griežtos. Projektui nevykstant pagal planą, Bendrovei teko mokėti baudas, o siekiant išvengti vėlavimų ir subrangovams savo darbuotojams nemokant užmokesčio – mokėti subrangovų darbuotojams užmokestį, kad šie dirbtų ir laiku įvykdytų projektą. K. J. teigimu neįvykdžius minėto projekto – Bendrovei būtų tekę stabdyti ūkinę – komercinę veiklą ir kelti Bendrovės bankroto bylą. Taigi akivaizdu, kad K. J. siekė kuo greičiau įvykdyti projektą tam, kad įmonė nebankrutuotų ir galėtų sumokėti mokestinę nepriemoką VMI. Akivaizdu, jog bankrutavus Bendrovei valstybė būtų patyrusi žalos, o kaip matyti iš aukščiau nurodytų argumentų, K. J. siekė, jog to nebūtų.

16. Taigi, skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į K. J. asmenybę, kad jis nors ir baustas administracine tvarka už nusižengimus, tačiau už analogišką administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Taip pat atsižvelgtina į K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad K. J. nusižengimas padarytas siekiu išsaugoti Bendrovę, kad ši nebankrutuotų.

17. Esant šioms aplinkybėms teismo vertinimu, pernelyg didelės baudos paskyrimas ne tik taptų nepakeliama finansine našta pažeidėjai, tačiau pažeistų ir kreditorių interesus išieškoti įsiskolinimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamai K. J., paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 590 straipsnio 4 dalimi, 614 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti iš dalies.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovą K. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.