Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1727-302/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-20Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-05-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
2S-1727-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15386-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
O. V.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1727-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15386-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl pinigų grąžinimo už neatliktus darbus ir nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo nepagrįstai anksčiau laiko gautus pinigus- 33 000 Lt, 7 600 Lt delspinigius, už laikotarpį nuo 2012-08-08 iki 2012-10-20 ir kitus delspinigius iki teismo sprendimo priėmimo, 1 600 Lt nuomos išlaidų ir 500 Lt būsimų mėnesinių išlaidų bendrą sumą nuomai apmokėti iki atsakovo pilnutinio prievolės įvykdymo, 379,12 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

2013 m. liepos 29 d. ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, paliekant ieškovei sumokėti 200 Lt, kuriuos ieškovė turėtų sumokėti iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė apeliantės O. V. prašymą dėl žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo ir nustatė apeliantei O. V. terminą iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. likusios 1 092 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas iš apeliantės teismui pateiktų duomenų, nustatė, jog ji nedirba, taip pat, kad 2004 m. apeliantė patyrė infarktą. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ji kas mėnesį moka 500 Lt nuomos mokesčio, tačiau teismo vertinimu, tai, jog apeliantė patiria tam tikras būtinąsias pragyvenimo išlaidas, nepatvirtina sunkios jos finansinės padėties, taip pat, kad apeliantė šiuo metu nedirba, nepagrindžia jos tikrosios turtinės padėties-turimų santaupų, indėlių. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus galima spręsti, jog apeliantė sudarinėja sandorius ir disponuoja pakankamai didelėmis sumomis. Dėl to, apeliantei nepateikus išsamių duomenų apie turimą turtą, disponuojamas pinigines lėšas ar indėlius, nėra pagrindo nuspręsti, kad jai taikytina CPK 84 str. numatyta išimtis iš bendros taisyklės, t.y. žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas, todėl teismas apeliantės prašymo atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė O. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausim išspręsti iš esmės- atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad šiuo metu apeliantės finansinė padėtis yra labai komplikuota, kadangi nuo 2012-11-22 nedirba, o darbo susirasti dėl savo sveikatos būklės negali. Dėl nuolatinės stresinės situacijos apeliantei buvo pasireiškusios komplikacijos, o šiuo metu dėl bylos ir jos sukeliamos įtampos vėlgi jaučia ligos paūmėjimą. Apeliantė taip pat nurodo, kad neturi pakankamai lėšų netgi gydymui ir tinkamam sveikatos palaikymui, o kauptas, taupytas lėšas investavo į butą, kurį įgijo iš atsakovo. Be to, apeliantei teko skolintis iš giminaičių, kadangi norėjo įsigyti savo būstą ir jame gyventi, tačiau dėl atsakovo netinkamų veiksmų, patyrė didelių nuostolių, turtinių praradimų, dėl ko negali gyventi bute, kurį įsigijo. Pažymi, kad šiuo metu neturi galimybės iš karto surinkti mokėtiną pinigų sumą, o vien dėl laikinų finansinių sunkumų negali būti ribojama ar varžoma asmens teisė kreiptis į teismą ginant savo teises bei pagrįstus interesus. Apeliantės teigimu, jos finansinę padėtį atspindi tai, kad šiuo metu ji neturi darbo, turi sveikatos problemų, o jų gydymas reikalauja papildomų investicijų. Iš pateiktų įrodymų bei apeliantės nurodytų faktinių aplinkybių galima susidaryti visapusišką nuomonę, kad iš tiesų esamu momentu laisvai tokiomis lėšomis, kurios reikalingos žyminiam mokesčiui sumokėti apeliantė nedisponuoja, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti, nepagrįsti. Be to, įstatyme nenustatyta, kokie įrodymai turi būti pateikiami finansinei padėčiai pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė (b. l. 133-137). 2013 m. liepos 29 d. teisme gautas apeliantės O. V. apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, taip pat atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 146-153). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi apeliantės prašymą atmetė ir nustatė apeliantei terminą likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimui (b. l. 173-174).

Apeliacinis teismas pažymi, jog nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimą įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, numatė atvejus, kai asmenims, besikreipiantiems į teismą atidedamas žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai.

Apeliantė prie prašymo pateikė teismui duomenis apie tai, jog ji nedirba bei išrašą iš medicininių dokumentų apie turimus susirgimus bei 2004 m. patirtą širdies infarktą, byloje yra duomenys, jog ji sudariusi būsto nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka 500 Lt nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliantės pateikti įrodymai neįrodo jos sunkios finansinės padėties.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir jo sutuoktinio turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio bei kitokio pobūdžio pajamų, turimų indėlių, santaupų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad apeliantė prie prašymo iš esmės nepateikė įrodymų, (pavyzdžiui: sąskaitos išrašo apie turimas pinigines lėšas banke, pažymos apie turimą nekilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir kt.), kurie neginčijamai pagrįstų jos dabartinę finansinę padėtį, tačiau kaip matyti iš VĮ “Registrų centras” duomenų apeliantei nuosavybės teise priklauso tik butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); kito apeliantės vardu registruoto turto nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba ir yra registruota darbo biržoje, be to, apeliantė pateikė įrodymus apie tai, jog kas mėnesį moka 500 Lt nuomos mokesčio bei medicininį išrašą apie turimą širdies ligą. Kitų įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tai, kad apeliantė patiria tam tikras būtinąsias pragyvenimo išlaidas, nepatvirtina sunkios apeliantės materialinės padėties, todėl teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad į bylą iš esmės nebuvo pateikti įrodymai, kurie pagrįstų tikrąją apeliantės materialiąją padėtį, sprendžia, kad pagrindo atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nėra, tačiau atsižvelgdamas į apeliantės atskirajame skunde nurodomus argumentus, jog apeliantė įrodinėja, jog būtent dėl atsakovo netinkamų veiksmų, ji negali gyventi įsigytame ginčo bute, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio ir vyko ginčas pirmosios instancijos teisme bei, kad dėl to ji patyrė didelių nuostolių ir turtinių praradimų, sprendžia, jog apeliantė neturi galimybės šiuo metu sumokėti visą žyminį mokestį, be to siekiant neatimti iš apeliantės teisės į apeliaciją ir esant pagrindo manyti, kad atsakovė bus pajėgi sumokėti reikalingą žyminio mokesčio sumą per ilgesnį laiko tarpą, yra pagrindas iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti 1 092 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakęs atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis keičiama, o apeliantės O. V. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir apeliantei atidėtinas 1 092 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą iki sprendimo priėmimo, o apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pakeisti.

Patenkinti apeliantės O. V. prašymą ir atidėti 1 092 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o apeliantės O. V. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimo, priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Romualda Janovičienė