Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui R. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje – R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) CK 6.657 straipsnyje numatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Pagal teismų praktiką šios normos nuostata reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina nustatyti ne tik tai, ar paslaugos teikėjas apskritai ėmėsi kokių nors priemonių paslaugos gavėjo perduoto turto saugumui užtikrinti, bet ir tai, kokios konkrečiu atveju realios priemonės turto išsaugojimui užtikrinti egzistavo ir ar jos buvo tinkamai išnaudotos. Tik nustačius šiuos teisiškai reikšmingus faktus, spręstina, ar paslaugos teikėjas tinkamai įvykdė pareigą, nustatytą CK 6.657 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip rangovo-profesionalo, atsakomybė pasireiškia tuo, kad jis tinkamai nebendradarbiavo su UAB „Pašilaičių būstas“ santechniku, faktiškai atsakingu už termofikato užpylimo darbus, nors buvo tam įgaliotas ir pats tai įsipareigojo padaryti. Taip pat neinformavo ieškovo ar trečiojo asmens, jog nutraukė bendravimą su UAB „Pašilaičių būstas“ santechniku dėl termofikato užpylimo, nesirūpino nelaimingų įvykių prevencija, tai yra išvykęs atostogauti neįrengė bent laikinų sklendžių, per kurias negalėtų veržtis termofikacinis vanduo, arba nesumontavo seno radiatoriaus. Nors teismas teigia, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tačiau pareiga būti aktyviam rūpinantis rangos objekto saugumu darbų vykdymo metu tenka rangovui (atsakovui). Atsakovas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-14350-391/2013 pats patvirtino, kad jo kvalifikacija yra pakankamai aukšta, jis dirbo darbų prižiūrėtoju, buvo atsakingas už viso ūkio priežiūrą 9 aukštuose. Atsakovo ir ieškovo žodinis susitarimas dėl darbų kvalifikuotinas kaip susitarimas dėl vartojimo statybos rangos darbų. Specialiųjų statybos rangą reglamentuojančių teisės normų dėl rizikos paskirstymo šalims nustatyta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas 2012 m. rugpjūčio 13 d. nebuvo perdavęs ieškovui rangos darbų rezultato, todėl atsakovui tenka atsakomybė už bute esančių daiktų sugadinimą,

2) Teismas rėmėsi tik atsakovo nurodytomis klaidingomis aplinkybių interpretacijomis ir nesirėmė paties atsakovo civilinėje byloje Nr. 2-14350-391/2013 pateiktais paaiškinimais, kurie pagrindžia, jog atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už ieškovui padarytą žalą. Teismas nepagrįstai atsakomybę už termofikato išsiliejimą perkėlė ieškovui ir trečiajam asmeniui. Civilinėje byloje Nr. 2-14350-391/2013 pateikti atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad jis tiesiogiai bendradarbiavo su UAB „Pašilaičių būstas“ darbuotoju bei tiesiogiai pats derino termofikato užpylimo klausimus. Atsakovas pats patarė ieškovui ir trečiajam asmeniui pateikti standartinį raštą dėl termofikato nupylimo. Atsakovas visiškai perėmė iš ieškovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimą su UAB „Pašilaičių būstas“ dėl termofikato užpylimo. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktą rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbe saugumui. Atsakovas neinformavo ieškovo, kad vėluojant sienų dažymo darbams yra grėsmė dėl termofikato išsiliejimo. Neinformavo, kokių priemonių reikia imtis tam, kad būtų pašalintos grėsmės dėl termofikato išsiliejimo. Priešingai, atsakovas prieš įvykstant avarijai išvyko į (duomenys neskelbtini) atostogauti. Taigi, atsakovas savo atostogų metu nekomunikavo su UAB „Pašilaičių būstas“ santechniku dėl termofikato užpylimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, buvo būtina imtis papildomų saugumo priemonių (bent atsakovo atostogų metu) tam, kad nebūtų užlietas trečiojo asmens butas. Viena iš priemonių buvo laikinų sklendžių suformavimas arba senų radiatorių sumontavimas. Pats atsakovas patvirtino, kad tik po užpylimo sklendes sumontavo bendradarbis. Sklendžių sumontavimo faktą po 2012 m. rugpjūčio 13 d. įvykio patvirtina ir UAB „Pašilaičių būstas“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros aktas. Radiatorių sklendės (ventiliai) gali būti montuojami ne tik nuolatiniam naudojimui, bet ir laikinam naudojimui, siekiant ateityje išvengti termofikato užpylimo, kai radiatoriai yra nesumontuoti. Ieškovas sutinka, kad pagal Šildymo sistemos įrenginių prijungimo schemos kopiją sklendės (ventiliai) nuolatiniam naudojimui negalėjo būti montuojami. Tačiau asmenims nedraudžiama, vengiant nelaimingų atsitikimų, sumontuoti sklendes (ventilius) laikinai, kol bus sumontuoti radiatoriai.

3) Ieškovas dėl atsakovo netinkamai atliktų santechnikos darbų patyrė papildomos 57,48 Lt žalos. 2014 m. vasario 5 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu buvo nustatyta, jog buto tamsiajame kambarėlyje išsinėrė kanalizacijos vamzdis. Šis vamzdis išsinėrė dėl netinkamos santechninių darbų kokybės, todėl buvo paprašyta teismo priteisti iš atsakovo 57,48 Lt sumą, kurią sumokėjo už specialistų iškvietimą bei avarinės būklės priežasties nustatymą. Ginčijamu sprendimu šis reikalavimas nėra išnagrinėtas.

4) Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 1.900 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos pagal šios bylos sudėtingumą neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Teisme šioje byloje buvo rengiami du posėdžiai, tačiau atsakovo atstovas dalyvavo tik paskutiniame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl rangovo atsakomybės už užsakovui ir trečiajam asmeniui padarytą žalą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2012 m. balandžio 14 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią D. Č. įsipareigojo atlikti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbus – perdažyti sienas iki 2012 m. liepos 15 d. Taip pat ieškovas su atsakovo žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks santechnikos darbus, tarp kurių buvo numatytas ir radiatorių keitimas. Seni radiatoriai buvo nuimti, po to buvo atliekami sienų dažymo darbai, po kurių turėjo būti sumontuoti nauji radiatoriai. Trečiasis asmuo daugiabučio namo administratoriui UAB „Pašilaičių būstas“ 2012 m. liepos 2 d. pateikė paraišką 2012 m. liepos 4 d. nupilti iš sistemos termofikacinį vandenį, 2012 m. liepos 11 d. – užpildyti sistemą. Vanduo buvo nupiltas, seni radiatoriai bute buvo nuimti, bet nauji radiatoriai nebuvo sumontuoti iki 2012 m. liepos 11 d., kadangi du kartus buvo nupirkti netinkantys radiatoriai, be to, nebuvo baigti sienų dažymo darbai. UAB „Pašilaičių būstas“ 2012 m. rugpjūčio 13 d. užpildė sistemą termofikaciniu vandeniu, todėl trečiojo asmens butas buvo užlietas, buvo sugadinta grindų danga. Dėl laminato pakeitimo ieškovas patyrė 8.342,32 Lt nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovo žodžiu sudaryta sutartis dėl santechnikos darbų atlikimo atitinka CK 6.672 straipsnio 1 dalies nuostatas, taigi, tai yra vartojimo rangos sutartis. Kadangi atsakovas turėjo keisti bute esančius radiatorius, pagal CK 6.681 straipsnio 1-2 dalies nuostatas šalių sudaryta sutartis taip pat turi statybos rangos sutarties požymių.

Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Šios normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina nustatyti ne tik tai, ar paslaugos teikėjas apskritai ėmėsi kokių nors priemonių paslaugos gavėjo perduoto turto saugumui užtikrinti, bet ir tai, kokios konkrečiu atveju realios priemonės turto išsaugojimui užtikrinti egzistavo ir ar jos buvo tinkamai išnaudotos. Tik nustačius šiuos teisiškai reikšmingus faktus spręstina, ar paslaugos teikėjas tinkamai įvykdė pareigą, nustatytą CK.6.657 straipsnyje LAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, veikdamas buto savininkės interesais, sudarė dvi rangos sutartis su tarpusavyje nesusijusiais rangovais, tai yra kiekvienas iš jų teikė skirtingas paslaugas asmeniškai ir šiose sutartyse nebuvo įsipareigoję bendradarbiauti. Faktiškai šių sutarčių vykdymo metu trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo patikėtas iš karto dviem rangovams. Todėl pripažintina, kad tinkamo darbų organizavimo ir abiejų rangovų atliekamų darbų suderinimo pareigos dalis teko ir užsakovui. Be to, darbai buvo atliekami viename iš daugiabučio namo, kuriam yra nuolat centralizuotai tiekiamos elektros, vandens, šilumos energijos ir kitos komunalinės paslaugos, butų. Taigi, buto savininkui taip pat teko pareiga tinkamai informuoti apie atliekamų rangos darbų eigą šias paslaugas teikiančias įmones ar paskirtą namo administratorių, jeigu atliekami darbai įtakoja tinkamą minėtų paslaugų teikimą.

Pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-14350-391/2013 nustatė, kad atsakovas (nagrinėjamoje byloje – ieškovas), o taip pat ir buto savininkė taip pat elgėsi nepakankamai apdairiai bei rūpestingai, nes žinodami, kad 2012 m. liepos 11 d. sistema turėjo būti užpilta vandeniu, iki pat 2013 m. rugpjūčio 13 d. buto užliejimo nesiėmė veiksmų, kuriais būtų galima užkirsti kelią bute įvykusiai avarijai.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja šalių nebendradarbiavimą, vykdant sutartį, taip pat netinkamą ieškovo abiejų rangos darbų organizavimą. Ieškovas 2012 m. balandžio 14 d. paslaugų teikimo sutartyje raštu susitarė, jog sienų dažymo darbai bus atlikti iki 2012 m. liepos 15 d. Šiuo atveju užsakovas turėjo suprasti, kad kol nebus visiškai baigti dažymo darbai, nebus galima sumontuoti naujų radiatorių. Tačiau trečiasis asmuo, pati buto savininkė, UAB „Pašlaičių būstas“ 2012 m. liepos 2 d. raštu pateikė paraišką termofikato nupylimui, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad sistemą prašoma užpildyti 2012 m. liepos 11 d. 11 valandą. Taigi, nurodyta sistemos užpildymo termofikaciniu vandeniu data buvo ankstesnė, negu sutartyje su kitu rangovu numatyta sienų dažymo darbų pabaiga. Pripažintina, kad šios klaidos atsakovas niekaip negalėjo įtakoti, užsakovas ir buto savininkė turėjo derinti sistemų užpildymo termofikaciniu vandeniu datą ir su dažymo darbus atliekančiu rangovu, tai yra, matydami, kad dažymo darbai vėluoja, turėjo tikrinti jų eigą bei raštu informuoti UAB „Pašilaičių būstas“ apie tinkamą vandens paleidimo datą.

Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje žala ieškovui buvo padaryta dėl buto užliejimo termofikaciniu vandeniu, kada dar nebuvo sumontuoti nauji radiatoriai. Aukščiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas negalėjo montuoti naujų radiatorių, nes nebuvo baigti dažymo darbai. UAB „Pašilaičių būstas“ buvo nupylęs vandenį iš sistemos pagal buto savininkės rašytinį prašymą, kuriame buvo nurodyta aiški ir tiksli data bei laikas, kada šį vandenį vėl reikės paleisti į sistemą. Taigi, ši aplinkybė turėjo būti visiškai aiški ir žinoma tiek ieškovui, tiek buto savininkei. Pažymėtina, kad daugiabučiam namui administravimo paslaugas teikianti bendrovė sutartiniais santykiais yra susijusi tik su šio namo butų savininkais ir neturi pareigos bendradarbiauti su butuose remonto darbus atliekančiais rangovais, jeigu tai vyksta tik buto savininko privačia iniciatyva. Pagal CK 6.192 straipsnio 3 dalį sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Byloje nustatytos aplinkybės ir minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, kad rangovui laiku nepabaigus sienų dažymo darbų, buto savininkė privalėjo pateikti UAB „Pašilaičių būstas“ prašymą raštu, nurodant kitą sistemos užpildymo vandeniu datą. Sutartis dėl santechnikos darbų atlikimo su atsakovu buvo sudaryta žodžiu, todėl pripažintina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pranešimo UAB „Pašilaičių būstas“ pareiga būtų perkelta atsakovui. Taigi, negalima ir konstatuoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „Pašilaičių būstas“ paleido vandenį, kada dar nebuvo bute sumontuoti radiatoriai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-14350-391/2013 nurodė, jog R. K. paaiškino, kad jis susitarė su UAB „Pašilaičių būstas“ santechniku, kad sistema termofikaciniu vandeniu bus užpildyta tik gavus trečiojo asmens R. K. pranešimą, kad radiatoriai yra sumontuoti. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog minėtos bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat nurodė, jog informavo ieškovą, kad reikia pateikti paraišką termofikatų nupylimui, paraiškoje nurodomas nupylimo ir užpildymo terminas. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog nežinojo, koks terminas buvo nurodytas paraiškoje, bet bendradarbiavo su santechniku, kuris aptarnavo namą. Pripažintina, kad apeliaciniu skundu ieškovas pats pripažino, kad atsakovas jam ir trečiajam asmeniui patarė pateikti UAB „Pašilaičių būstas“ standartinį raštą dėl termofikato nupylimo. Konstatuotina, kad atsakovas, kaip profesionalus rangovas, atliko CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą suteikti užsakovui visą informaciją apie kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Todėl ieškovas, žinodamas apie trečiojo asmens pateiktą paraišką UAB „Pašilaičių būstas“ ir joje nurodytas datas, privalėjo ir toliau bendradarbiauti ir raštu teikti namo administratoriui prašymus dėl sistemų užpildymo vandeniu termino atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovo bendravimas su UAB „Pašilaičių būstas“ santechniku galėjo suklaidinti ieškovą dėl jo ir trečiojo asmens pareigos ir toliau raštu informuoti UAB „Pašilaičių būstas“ apie radiatorių montavimo pabaigą. Tačiau aukščiau nurodyti atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad jis taip pat nebuvo informuotas, koks terminas buvo nurodytas trečiojo asmens prašyme. Todėl negalima konstatuoti, kad atsakovas visiškai perėmė bendradarbiavimą su UAB „Pašilaičių būstas“. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje, užsitęsus sienų dažymo darbams, abi sutarties šalys nepakankamai bendradarbiavo tarpusavyje, taip pat ieškovas ir buto savininkė nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, kadangi turėjo žinoti, kad raštu pateiktas prašymas ir jame nurodyti duomenys gali turėti didesnę įtaką UAB „Pašilaičių būstas“ administracijai priimant sprendimus, negu rangovo žodinis susitarimas su įmonės santechniku.

Aukščiau nurodyti motyvai ir išvados taip taikytinos ir vertinant rangovo atsakomybės laipsnį dėl laikinų sklendžių šildymo sistemoje ar senų radiatorių nesumontavimo. UAB „Pašilaičių būstas“ pateikė pavyzdinę šildymo sistemos įrenginių pajungimo schemos kopiją, kurioje nurodyta, kad papildomos uždarymo sklendės prieš radiatorių projekte nėra numatytos. Su šia aplinkybe sutiko ir pats ieškovas apeliaciniame skunde. Taigi, atsakovas neturėjo pareigos montuoti laikinų sklendžių. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų įpareigojęs atsakovą imtis papildomų atsargumo priemonių. Todėl neįrengdamas sklendžių ar nesumontuodamas senų radiatorių atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamu sprendimu buvo pagrįstai konstatuota, kad ieškovas neįrodė visumos būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas dėl 8.342,32 Lt žalos atlyginimo buvo atmestas teisėtai.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo 8.396,80 Lt žalos, nurodydamas, kad sugadinto laminato keitimas jam kainavo 8.342,32 Lt, dėl tamsiajame kambaryje išsinėrusio kanalizacijos vamzdžio ieškovas patyrė 57,48 Lt žalos. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. vasario 5 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu buvo nustatyta, kad buto tamsiajame kambaryje išsinėrė kanalizacijos vamzdis dėl netinkamos santechninių darbų kokybės. Ieškovas turėjo sumokėti 57,48 Lt už specialistų iškvietimą bei avarinės būklės priežasties nustatymą. Taip pat atsakovas atsiliepime nesutiko su šiuo ieškovo reikalavimu, nurodydamas, kad po kanalizacijos sumontavimo minėtoje patalpoje, kitas rangovas atliko apdailos darbus, pateiktame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta kanalizacijos vamzdžio išsinėrimo priežastis, be to, kanalizacijos vamzdis išsinėrė praėjus beveik dvejiems metams po atsakovo vykdytų darbų.

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl 57,48 Lt žalos atlyginimo, netyrė ieškovo pateiktų įrodymų, visiškai dėl jo nepasisakė, taip pat nereikalavo ieškovo tikslinti ieškinio, kadangi ieškovas reikalavo iš viso priteisti jam 8.396,80 Lt žalos atlyginimo, kai tuo tarpu 8.342,32 Lt dėl laminato sugadinimo padaryti nuostoliai ir 57,48 Lt dydžio žala dėl netinkamų santechnikos darbų yra lygi 8.399,80 Lt. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą atvejai, kada pirmos instancijos teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus, pripažįstami absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Tačiau pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje nagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai dėl 8.342,32 Lt nuostolių atlyginimo nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas dėl šios ieškinio dalies atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė šioje dalyje teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir ieškovo reikalavimas dėl 57,48 Lt žalos priteisimo iš atsakovo perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Kita pirmos instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Ieškovas nesutiko su pirmos instancijos teismo sprendimu paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, taip pat pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas grąžina ieškinio dalį nagrinėti iš naujo, taigi visiškai neišnagrinėja bylos iš esmės. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Ieškovui išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidas teismas turi paskirstyti išnagrinėjęs visą bylą iš esmės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8.342,32 Lt nuostolių už sugadintą laminatą, palikti nepakeistą.

Ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 57,48 Lt žalos už netinkamai atliktus santechnikos darbus grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.