Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčo išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kitą dieną po sutarties sudarymo atsakovas bendrovės lengvuoju automobiliu išvyko į Vokietiją, kur turėjo pakeisti kitą bendrovės darbuotoją. Atsakovui nuvykus į vietą, į jo vairuojamą bendrovės transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas krovinys. Ieškovės teigimu, atsakovas 2021 m. kovo 10 d. pusę darbo dienos (6 darbo valandas) vengė vykti į krovinio iškrovimo vietą, buvo konfliktiškas. 2021 m. kovo 15 d. atsakovas grasino fiziniu susidorojimu bendrovės vadovui V. P.

4. 2021 m. kovo 30 d. atsakovas Vokietijoje sukėlė eismo įvykį – apsisukinėdamas sunkvežimio priekaba atsitrenkė į kelio ženklą. Dėl eismo įvykio iškviesti policijos pareigūnai sulaikė atsakovą, nes asmuo šalyje buvo ieškomas pagal teismo orderį. Ieškovo teigimu, sulaikius atsakovą, transporto priemonė buvo palikta stovėti viduryje kelio. Ieškovei nurodyta per 3 valandas ją patraukti. Dėl šios priežasties kitas įmonės darbuotojas privalėjo nutraukti darbą ir vykti patraukti atsakovo vairuotą transporto priemonę. Atsakovas iš policijos nuovados paleistas kitą dieną (2021 m. kovo 31 d.), transporto priemonę pasiekė apie 17 val. ir tą dieną nebedirbo. Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. atsakovui buvo pažymėtos pravaikštos. Dėl įvykusio incidento atsakovo vežtas krovinys pristatytas ne 2021 m. kovo 31 d., o 2021 m. balandžio 2 d.

5. 2021 m. balandžio 8 d. atsakovui gabenant krovinį Vokietijoje, šalia Linburgo miesto, jį sustabdė Vokietijos transporto inspekcijos pareigūnai. Dėl transporto priemonės techninių trūkumų buvo uždrausta jai dalyvauti eisme. Priimtas sprendimas, kad bendrovės logistikos partneriai perkraus krovinį į kitą transporto priemonę ir krovinys bus pristatytas gavėjui. 2021 m. balandžio 12 d. atsakovas atsisakė vykdyti ieškovės nurodymus ir tarpininkauti krovinio perkrovimo procese. 2021 m. balandžio 14 d. į įvykio vietą atvyko kita transporto priemonė, tačiau atsakovas atsisakė perduoti didelės vertės krovinį ieškovės partneriams. Atsakovui atsisakant vykdyti darbines funkcijas, nuo 2021 m. balandžio 12 d. ieškovė pradėjo žymėti pravaikštas.

6. 2021 m. balandžio 15 d. atsakovas paliko transporto priemonę ir joje esantį krovinį Vokietijoje bei išvyko atgal į Lietuvą. Kartu su savimi pasiėmė transporto priemonės raktus, registracijos dokumentus. 2021 m. balandžio 15 d. atsakovui buvo pateiktas pranešimas dėl darbo drausmės pažeidimo ir prašymas pateikti išsamų paaiškinimą, tačiau atsakovas paaiškinimo nepateikė. 2021 m. balandžio 22 d. atsakovas buvo informuotas apie atleidimą iš darbo. Vokietijoje paliktos transporto priemonės dokumentus ir raktelius pavyko atgauti tik 2021 m. balandžio 28 d., ieškovės atstovui nuvykus į Panevėžį.

12. Taip pat neigė, kad trukdė krovinio perkrovimą. Tuo metu jis buvo atsakingas už transporto priemonę ir joje buvusį krovinį. Kadangi darbdavio atstovai pasirodė aferistai, norėjo krovinį atiduoti legaliai. Ieškovės vadovas atsakovui nesuteikė informacijos, kokia įmonė ir kada persikraus krovinį. Keletas tuo tikslu atvykusių vairuotojų nekalbėjo atsakovui suprantama kalba. Atsakovas siūlydavo išsikviesti policiją, kuri duotų sutikimą perkrovimui, tačiau atvykę vairuotojai nesutikdavo. Po 9-10 parų (tiksliai nepamena, kiek laiko praleido gyvendamas vilkike), atsakovas išsikvietė policiją, susisiekė su ieškovės vadovu, darbo ginčų komisija, ir palikęs transporto priemonę išvyko į Lietuvą.

13. Nurodė, kad pasiėmė transporto priemonės dokumentus bei raktelius, nes bijojo, kad bus apkaltintas vilkiko vagyste, jeigu jam ar kroviniui kažkas atsitiktų. Jau vykdamas į Lietuvą sulaukė žinučių, kad trukdo perkrauti krovinį, tad mano, jog susirašinėjimas buvo sąmoningai imituojamas. Iš karto informavo darbdavį, kad transporto priemonės dokumentus bei raktelius perduos Panevėžyje, tačiau buvo delsiama atvykti jų atsiimti. Galiausiai ieškovės vadovas V. P. atvyko į Panevėžį, kur atsakovas perdavė vilkiko dokumentus bei raktelius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje ir išnagrinėtas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-106-8064 / APS-2-8313 (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnis).

15. Darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovės UAB „Argonta“ prašymas tenkintas iš dalies ir nuspręsta išieškoti iš atsakovo A. S. ieškovės naudai 116,50 Eur žalos atlyginimo. Prašymas kitoje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

16. Atsakovo priešieškinis darbo ginčų komisijos sprendimu tenkintas iš dalies. Pripažinta, kad A. S. atleidimas iš darbo UAB „(duonenys neskelbtini)“ neteisėtas DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu; laikyta, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimo jo įsiteisėjimo dieną; nuspręsta išieškoti 1 637,10 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos 2021 m. balandžio 23 d. iki sprendimo priėmimo dienos, po 48,15 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2020 m. birželio 9 d. iki sprendimo įvykdymo dienos; išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 180,85 Eur darbo užmokesčio, 154,08 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 754,00 Eur dienpinigių; kitoje dalyje prašymas atmestas.

17. Ieškovė neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendimo dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dienpinigių išieškojimo. Nesutiko su sprendimu kitoje dalyje ir prašo teismo išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 847,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; atmesti atsakovo prašymą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo; teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimą laikyti netekusiu galios.

18. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

19. Pagal DK 229 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje pasisako tik dėl ieškovės ginčijamos darbo ginčų komisijos sprendimo dalies.

Dėl žalos atlyginimo

20. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo išieškoti iš atsakovo 1 847,48 Eur žalą. Nurodo, kad žala kilo dėl A. S. neteisėtų veiksmų, o tiksliau: 1) 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. dėl atsakovo sulaikymo negalėjo būti vykdomas krovinio pervežimo užsakymas. Krovinys turėjo būti pristatytas 2021 m. kovo 31 d., tačiau buvo pristatytas tik 2021 m. balandžio 2 d. Dėl priverstinės prastovos ieškovė nurodo patyrusi 1 470,00 Eur nuostolį; 2) atsakovas pasinaudojo bendrovės atsiskaitomąja kortele ir išleido 377,48 Eur (116,50 Eur pavežėjimo paslaugai grįžtant iš policijos nuovados iki transporto priemonės, 260,98 Eur ieškovės manymu išleista bare.

21. DK 231 straipsnis suteikia teisę darbo ginčo šalims, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo (DK 231 straipsnio 1 dalis). Minėta įstatymo nuostata, kartu su DK 231 straipsnio 4 dalimi (sprendimo 18 punktas), reiškia, jog kreipiantis į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, iš naujo analizuojamos tos pačios aplinkybės bei faktai, vertinami tie patys reikalavimai, su kuriais nesutinkama. Kreipiantis į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, negalima kelti papildomų reikalavimų ar ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurie nebuvo vertinami darbo ginčų komisijos.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 847,48 Eur žalą, susidedančią iš 1 470 Eur tiesioginių nuostolių dėl prastovos, ieškovės kortele apmokėtų atsakovo patirtų 116,50 Eur pavežėjimo išlaidų bei 260,98 Eur išlaidų bare, kai prašymu dėl žalos atlyginimo, darbo ginčų komisijos prašė išieškoti iš atsakovo 1 585 Eur žalą. Kas sudarė minėtos žalos dydį, ieškovė įvardijo 900 Eur prastovą už 2021 m. kovo 30-31 d. prastovas, 200 Eur atvykusio sunkvežimio patraukti įmonės sunkvežimių prastovą, 75 Eur kuro sąnaudas, 40 Eur kelių mokestį, 120 Eur ieškovės kortele atsakovo apmokėtas taksi paslaugas ir 260 Eur ieškovės kortele apmokėtas išlaidas atsakovo išlaidas bare. Teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimo atlyginti žalą dalis dėl tiesioginių nuostolių, grindžiamų ieškinyje nurodytomis naujomis aplinkybėmis, priteisimo nebuvo nagrinėta darbo ginčų komisijoje, todėl laikytina, kad dėl 1 470 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo iš buvusio darbuotojo ieškovė nepasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir šia tvarka galima pasinaudoti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovės reikalavimas dėl 1 470 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo iš atsakovo paliktinas nenagrinėtu.

23. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimų dėl jos kaltės kitais sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia; padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių (DK 154 straipsnio 1-2 dalys).

24. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) padaryta žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Darbdaviui tenka pareiga įrodyti ne tik patyrus žalą bei ir žalos dydį.

25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ieškovės (įmonės) banko kortele apmokėtas atsakovo 116,50 Eur išlaidas už pavežėjimą (taksi paslaugas) bei 260,98 Eur sumą, atsakovo išleistą, ieškovės teigimu, bare.

26. Nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovės atstovas nedalyvavo, todėl teismas remiasi byloje ir darbo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei atsakovo teiktais paaiškinimais.

27. Prašydama priteisti 377,48 Eur patirtą žalą, atsakovui pasinaudojus ieškovės banko kortele, ieškovė remiasi Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, sąskaitos išrašais, suformuotais laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. balandžio 10 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad 2021 m. kovo 31 d. už taksi paslaugas buvo nurašyta 116,50 Eur suma. Ieškovė minėtą sumą traktuoja kaip žalą, padarytą įmonei. Atsakovas tvirtino, jog turėjo leidimą už taksi paslaugas, 2021 m. kovo 31 d. jam grįžtant iš policijos nuovados prie sunkvežimio, sumokėti įmonės kortele. Iš teismui pateiktos darbo bylos Nr. APS-106-8064 / APS-2-8313 medžiagos matyti, kad tą patvirtina ieškovės 2021 m. gegužės 7 d. atsiliepimas į atsakovo skundą, kuriame 116,50 Eur sumą įmonė laikė, kaip išmokėtą atsakovui pagrįstai, bei pateiktas 2021 m. kovo 31 d. susirašinėjimas ginčo šalių elektroninių ryšių priemonėmis, kur atsakovui nurodžius galimą pavežėjimo iki sunkvežimio kainą, ieškovės atstovas džiugiai sureagavo ir prieštaravimų neišreiškė. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad 116,50 Eur iš ieškovės banko kortelės nurašyta suma už atsakovo pavežėjimą negali būti laikoma ieškovei padaryta žala, nes šios sumos nurašymas buvo atliktas ieškovės atstovo sutikimu (CPK 185 straipsnis).

28. Vertinant ieškovės reikalaujamą priteisti 260,98 Eur sumą, kaip patirtą žalą atsakovui 2021 m. balandžio 15 d. ieškovės kortele atsiskaičius bare, nustatyta, kad pateiktame banko sąskaitos išraše už 2021 m. balandžio 16 d. laikotarpį nėra jokio pinigų nurašymo, atlikto 2021 m. balandžio 15 d. Mokėjimai atlikti balandžio 13 d., 14 d., 16 d. Taip pat ieškovė visiškai nedetalizavo, kurios būtent sumos sudarė 260,98 Eur žalą. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė patyrusi 260,98 Eur žalą, atsakovui ieškovės banko kortele atsiskaičius bare (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Atsižvelgiant į sprendimo 27-28 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė patyrusi žalą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 377,48 Eur žalą atmestinas.

Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo

30. Ieškovė taip pat prašo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, kurioje A. S. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, darbo sutartis laikyta nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nušalinimas nuo darbo pripažintas neteisėtu, išieškotas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

31. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo nušalinimas nuo darbo darbo ginčų komisijoje nebuvo nagrinėtas, todėl šiuo klausimu nepasisako.

32. Nustatyta, kad 2021 m. kovo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 37, pagal kurią atsakovui buvo pavesta atlikti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 22 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ su atsakovu nutraukė darbo sutartį DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir pareigas: nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. kovo 31 d. bei nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, trukdė perkrauti krovinį, savavališkai pasisavino krovinio dokumentus bei vairuotos transporto priemonės raktelius.

33. Pagal minėtą DK 58 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

34. DK 58 straipsnio 3 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas darbo pareigų pažeidimų, kurie gali būti vertinami kaip šiurkščiais, tame tarpe ir neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 2, 5-6 punktai).

35. Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo aplinkybes, į kurias privalo atsižvelgti darbdavys, spręsdamas, ar nutraukti darbo sutartį dėl šiurkštaus pažeidimo. DK 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atleidimas iš darbo turi būti pažeidimui ar jų visumai proporcinga priemonė, todėl sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo (ar pažeidimų) sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo (pažeidimų) padarymo.

36. Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. atsakovas darbo metu sukėlė nedidelį eismo įvykį, po kurio buvo sulaikytas vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 25 d. išduotu Apygardos teismo Arešto orderiu. Kaip nurodė A. S., incidentas įvyko darbo dienos pabaigoje, atidirbus 8 darbo valandas. 2021 m. kovo 31 d. per pietus atsakovas buvo paleistas iš sulaikymo. Šiomis dienomis ieškovė atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo pravaikštas.

37. Iš bylos medžiagos ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. atsakovas buvo sulaikytas jau darbo dienos pabaigoje, didžiąją dienos dalį vykdęs darbines funkcijas. Tai patvirtina darbo byloje pateiktas ieškovės atstovo ir atsakovo 2021 m. kovo 30 d. susirašinėjimas elektroninių ryšių priemonėmis, kur 22:22 val. vietos laiku, atsakovas informuoja ieškovės atstovą apie jo sulaikymą. 2021 m. kovo 31 d. buvo paleistas iš laikino sulaikymo. 2021 m. kovo 31 d. susirašinėjimas elektroninėmis ryšių priemonėmis rodo, jog ieškovės atstovas buvo informuotas, kada atsakovas grįžta prie vilkiko, ir atsakovui buvo nurodyta darbą pradėti sekančios dienos ankstų rytą. Teismas sprendžia, kad ieškovei nebuvo pagrindo 2021 m. kovo 30-31 d. žymėti atsakovui pravaikštas, nes kovo 30 d. atsakovas dirbo, o kovo 31 d. atsakovas, esant ieškovės atstovo nurodymui / leidimui, tiesioginių darbo pareigų neatliko (CPK 185 straipsnis).

38. Ieškovė neginčija, kad 2021 m. balandžio 8 d. atsakovo vairuotas vilkikas dėl techninių trūkumų buvo sulaikytas Vokietijos Federalinio krovinių gabenimo biuro ir transporto priemonės judėjimas buvo uždraustas. Taip pat neginčija, kad atsakovas 2021 m. balandžio 15 d., palikęs transporto priemonę, grįžo į Lietuvą; ieškovė irgi organizavo atsakovo parvežimą į Lietuvą (šalių 2021 m. balandžio 15 d. susirašinėjimas elektroninių ryšių priemonėmis). Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. ieškovė raštu paprašė atsakovo pateikti pasiaiškinimą, tame tarpe ir dėl 2021 m. balandžio 15 d. vakaro iki rašto rengimo dienos neatvykimo į darbą, taip pažeidus DK nuostatas bei ieškovės Darbo tvarkos taisyklių nuostatas. Atsakovui pravaikštos 2021 m. balandžio mėnesį buvo pažymėtos nuo balandžio 12 d. iki balandžio 22 d. Teismo vertinimu, šios faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nebuvo pagrindo atsakovui žymėti pravaikštas balandžio mėnesį, nes vilkiko judėjimas buvo sustabdytas dėl netinkamos techninės būklės, kita transporto priemonė, su kuria galėtų vykdyti darbines pareigas, atsakovui nebuvo pateikta, ieškovė pati dėjo pastangas atsakovą parvežti į Lietuvą, ieškovė prašė atsakovą pateikti pasiaiškinimą tik dėl balandžio 15-16 d. neatvykimo į darbą, dėl likusių balandžio mėnesį žymėtų pravaikštų neprašė pasiaiškinimo. Pažymėtina ir tai, jog darbo sutartyje atsakovo konkreti darbo vieta nebuvo nurodyta, ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas buvo siunčiamas į kitą komandiruotę ir jis be pagrindo atsisakė tai atlikti.

39. Sprendimo 37-38 punktuose nurodytų aplinkybių bei išvadų pagrindu darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovui neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties (CPK 185 straipsnis).

40. Vertinant kitą ieškovės nurodyta šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – atsakovo tyčia padaryta turtinė žala ieškovei, nustatyta, jog ieškovė savo žalą grindė 2021 m. kovo 30-31 d. atsakovo vairuoto sunkvežimio prastova, atsakovui buvus sulaikytam ir išvežtam į policijos įstaigą, kito sunkvežimio, kuriuo atsakovo paliktas sunkvežimis patrauktas į saugią aikštelę, paslaugoms patirtomis išlaidomis, atsakovo išleistais pinigais, pasinaudojus ieškovės banko kortele. Byloje nepateikti jokie leistini ir pakankami įrodymai, patvirtinantys ieškovei turėjus išlaidų dėl prastovos bei naudojimosi kitu sunkvežimiu, dėl atsakovo išlaidų, apmokėtų ieškovės banko kortele, yra pasisakyta sprendimo 29 punkte, dėl pagrįstai teigtina, jog ieškovė neįrodė atsakovui tyčia padarius įmonei žalą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

41. Kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, ieškovė 2021 m. balandžio 22 d. įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodė atsakovui 2021 m. balandžio 15 d. kliudžius perkrauti krovinį ir, palikus transporto priemonę, pasisavinus raktelius bei dokumentus ir jų negrąžinus.

42. Iš pateikto byloje 2021 m. balandžio 14-16 d., 19 d. susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis matyti, jog atsakovo buvo prašoma leisti kitos įmonės atstovui pasiimti krovinį iš transporto priemonės, kurios judėjimas buvo uždraustas, vėliau grąžinti vilkiko raktelius, dokumentus, o atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas ieškovei nesumokant jam darbo užmokesčio. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsisakė perduoti krovinį kitiems asmenims, nes nebuvo įsitikinęs, kad jie turi įgaliojimus perimti krovinį. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovui darbo užmokestis buvo išmokamas darbo sutartyje nustatytu laiku.

43. Byloje nėra pateikti ieškovės vidaus dokumentai, reglamentuojantys atsakovo pareigas, darbo tvarkos taisyklės, nors ir ieškovė buvo įpareigota tai atlikti, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo veiksmus dėl krovinio perkrovimo, vilkiko raktelių, dokumentų savalaikio neperdavimo vertinti kaip šiurkščius darbo drausmės pažeidimus (CPK 178 straipsnis). Juo labiau pripažinti tokius atsakovo veiksmus, kaip turinčius nusikaltimo požymių, nes byloje nepaneigta, jog ieškovė laiku nevykdė savo pareigos mokėti atsakovui darbo užmokestį.

44. Pagal teismų praktiką darbo bylose, būtent darbdavys turi pareigą įrodyti, kad darbuotojas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje tinkamais ir leistinais įrodymais neįrodė, kad A. S. netinkamai vykdė darbines funkcijas ir pažeidė darbo drausmę bei tvarką (CPK 12, 178 straipsniai; sprendimo 39-40 punktai).

45. Pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnis). Nagrinėjamu metu atsakovas dirba kitoje įmonėje, todėl grąžinimo į pirminį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimas nespręstinas. Atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 22 d.

46. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas. Minėto aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis aprašo 5.4 ir 5.5 papunkčių nuostatomis.

47. Nustatyta, kad atsakovas nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. išdirbo 30 darbo dienų, jam priklausantis darbo atlygis už išdirbtas darbo dienas sudarė 1 469,72 Eur, neatskaičius mokesčių (Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytos aplinkybės, su kuriomis ieškovė sutiko). Atsižvelgiant į sprendimo 46 punkte nurodytą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką bei būdą, atsakovo vidutinį darbo užmokestį sudaro 48,99 Eur ((914,85 Eur už kovo mėn. + 554,87 Eur už balandžio mėn.) / (19 darbo dienų kovo mėn. + 11 darbo dienų balandžio mėn.)) už vieną darbo dieną. Kadangi darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. balandžio 22 d. priverstinės pravaikštos laikas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. balandžio 23 d. ir baigiamas teismo sprendimo priėmimo dieną (2022 m. sausio 7 d.), imtinai, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 8 867,19 Eur suma (48,99 Eur x 181 darbo diena).

48. Atsakovui dirbus pas ieškovę mažiau nei du mėnesius, kompensacijos už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus priteisimo klausimas nesprendžiamas.

49. Remiantis sprendimo 29, 44 punktais, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

50. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie bylos nagrinėjimo teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

51. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad patyrė teisinio atstovavimo išlaidas šalių ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad besikreipusi į darbo ginčų komisiją ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

52. Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalaus nurodyto dydžio (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 470,00 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo palikti nenagrinėta.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu.

Laikyti, kad darbo sutartis tarp A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 8 867,19 (aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni eurai 19 ct, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 23 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2022 m. sausio 7 d.) imtinai, ir po 48,99 Eur (keturiasdešimt aštuoni eurai 99 ct, neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose