- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- eI3-1882-402/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02462-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 21RE1-154 (AG1-134/11-2023); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) Kauno rajono skyriaus 2023 m. birželio 2 d. raštą Nr. 7SD-3704-(14.7.137 E.) „Dėl gauto pranešimo“; 3) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 1 d. gautą pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį.
Pareiškėja skunde nurodė, pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad V. Z. yra 9.1500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, kuriai nuosavybės teise priklauso 224/305 dalys. Pareiškėja norėdama parduoti jai priklausančias žemės sklypo dalis vadovaudamasi LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsniu ir LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau ir ŽŪPŽĮ įstatymas) 5 straipsniu pirmiausia per notarą nusiuntė prašymą bendrasavininkui A. V.. Bendrasavininkas A. V. pateikė notarui 2023 m. gegužės 15 d., kuriuo patvirtino, jog gavo pareiškimą, tačiau jo nuomone pirkimo – pardavimo sutartis negali būti sudaryta. Bendrasavininkas jame nurodė visą eilę reikalavimų ir paprašė pakartotinai į jį kreiptis. Tokiu būdu bendraturtis A. V. nesutiko pareiškėjos nurodytomis sąlygomis įsigyti parduodamos žemės sklypo dalies. Pareiškėja vadovaudamasi LR ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi kreipėsi į atsakovę, jog pastaroji įstatymo nustatyta tvarka praneštų kitiems asmenims apie šių asmenų pirmumo teisę įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis ir išduotų pažymą dėl pardavimo. Atsakovė 2023 m. birželio 7 d. raštu Nr. 7SD-3704-(14.7.137 E.) „Dėl gauto pranešimo“ (toliau – Skundžiamas raštas) informavo, kad nebus nagrinėjamas pareiškėjos 2023 m. birželio 1 d. gautas pranešimas apie sprendimą parduoti 9,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį – 6,7200 ha ir nebus pradedama pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį gali įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išdavimo procedūra, nes nėra pateiktas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies. Pareiškėja mano, jog atsakovė nepagrįstai atsisako pradėti pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį gali įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išdavimo procedūrą dėl šių priežasčių: atsakovė netinkamai vertina tiek bendrasavininko, tiek notaro išduoto liudijimo turinį, tokiu būdu, be jokio pagrindo pageidauja, jog pareiškėja pateiktų būtent jos pageidaujamo turinio raštus. Atsakovei pateiktų raštų turinys patvirtina, jog bendrasavininkas pareiškėjos siūlytomis sąlygomis atsisakė įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis, o pareiškėja įgyvendino įstatyme nustatytą pareigą pasiūlyti bendraturčiui pirmumo teise įsigyti atitinkamą žemės sklypo dalį. Bendrasavininko raštas patvirtina, jog jis gavo per notarą siųstą pareiškėjos įgalioto atstovo pareiškimą, kuriame siūloma pirmumo teise įsigyti žemės sklypo dalį pareiškime nurodytomis sąlygomis. Tačiau bendrasavininko nuomone, tokia sutartis negali būti sudaroma, nes turi būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai duomenys. Taip pat, prašė į jį pakarotinai kreiptis kai bus atlikti nauji žemės sklypo kadastriniai duomenys. Bendrasavininkas aiškiai atsisakė įsigyti pareiškėjos nurodytomis sąlygomis parduodamą žemės sklypo dalis (t. y. pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo dalis su galimai sunaikintais riboženkliais). Pareiškėja parduoda kaip tik pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo dalį, ir kreipėsi į atsakovę, jog būtų pradėta procedūra dėl pagal preliminarius matavimus suformuoto žemės sklypo pardavimo. Notaras išdavė atsakovei pateiktą liudijimą, kuriuo patvirtino, jog pareiškėja siuntė atitinkamą siūlymą ir buvo gautas atitinkamas atsakymas, kurio turinį turėtų vertinti pati atsakovė, o ne notaras. Atsakovei buvo pateiktas tiek bendrasavininko raštiškas atsisakymas, tiek ir notaro išduotas liudijimas apie tai, kad bendrasavininkas neįgyvendino savo pirmumo teisės. Bendrasavininko atsiųstame rašte nurodytos aplinkybės, kad jį galbūt domintų žemės sklypo įsigijimas po naujų kadastrinių matavimų, vertintinas kaip priešpriešinės ofertos pateikimas. CK 6.178 str. 1 d. numato atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta. Bendrasavininkas pakankamai aiškiai atmetė pareiškėjos siūlymą ir nesutiko įsigyti žemės sklypo pareiškime nurodomomis sąlygomis. Pareiškėja per notarą pranešė bendraturčiui apie jo galimybę pirmumo teise įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis, tačiau jis per įstatyme nustatytą terminą šios teisės neįgyvendino bei pateikė priešpriešinį pasiūlymą, todėl pareiškėja įgijo teisę kreiptis su pranešimu į atsakovę.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime skundą paaiškino, kad pareiškėja NŽT Kauno raj. skyriui pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovė 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr.7SD-2384-(14.7.137 E.) „Dėl gauto pranešimo“ atsisakė nagrinėti pareiškėjos pranešimą ir pradėti pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį gali įsigyti 3 parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išdavimo procedūrą, nes kartu su pranešimu nepateiktas bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamą žemės sklypo dalį. 2023 m. birželio 1 d. pareiškėja pateikė NŽT Kauno raj. skyriui tą patį 2023 m. kovo 28 d. pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Atsakovė skundžiamu raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos pranešimą, nes kartu su pranešimu nepateiktas bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamą žemės sklypo dalį. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja 2023 m. birželio 1 d. pateikė norimo parduoti žemės sklypo bendraturčio A. V. (toliau – bendraturtis) pareiškimą, kuriame nenurodyta, kad bendraturtis atsisako pirkti žemės sklypo dalį. Taip pat nenurodyta ir kad sutinka. Atsakovė nurodė, kad NŽT nesuteikta teisė interpretuoti bendraturčių raštų, kuriuose nėra aiškiai nurodytas atsisakymas ar sutikimas CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės sklypo dalies. NŽT pradėjus nagrinėti tokį pareiškėjos pranešimą, kuriame nėra aiškaus bendraturčio atsisakymo ar sutikimo, būtų viršytos viešojo administravimo subjektui numatytos kompetencijos ribos. Viešojo administravimo įstatymo nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 875 „Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės“ reguliuoja skundų, bei prašymų nagrinėjimo tvarką, jose nėra numatyta Institucijos teisė nagrinėjant prašymą ar skundą išeiti iš jo ribų. Skundžiamas raštas neužkerta kelio pareiškėjai parduoti jos žemės sklypo dalies. Tokią teisę pareiškėja gali įgyvendinti teikdama pakartotinį prašymą, kartu su tinkamais dokumentais. Pažymėjo, kad jei pareiškėja negali gauti aiškiai išreikšto bendraturčio atsisakymo ar sutikimo, tai tokiu atveju ji savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka pareikšdama ieškinį žemės sklypo bendraturčiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėja skundu prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 21RE1-154 (AG1-134/11-2023); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus 2023 m. birželio 7 d. raštą Nr. 7SD-3704-(14.7.137 E.) „Dėl gauto pranešimo“; 3) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 1 d. gautą pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 224/305 dalys 9.1500 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Likusi Žemės sklypo dalis – 81/305 žemės sklypo Nr. 5267-0001-0185 priklauso bendraturčiui – A. V..
Pareiškėja NŽT Kauno rajono skyriui pateikė 2023 m. kovo 28 d. pranešimą „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, kuriame nurodė, kad parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas 9,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis 6,7200, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. savivaldybėje. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo registro Nr. 52/54222. Nurodė, kad parduodamos 6,7200 h žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies kaina – 70000 Eur. Pardavimo sąlygos – pirkimo-pardavimo sutartis. Informavo, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas yra A. V.. Nurodė, kad prideda paso kopiją, įgaliojimą ir valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 7SD-2384-(14.7.137 E) 2023-04-07 „Dėl gauto pranešimo“ nurodė, kad gavo pranešimą apie sprendimą parduoti 9,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį – 6,7200 ha, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė (Nekilnojamojo turto registro Nr. - 52/54222, unikalus Nr. - (duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis. Informavo, kad kartu su pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nėra pateiktas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies. Nurodė, kad atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuoja, kad nebus nagrinėjamas 2023 m. balandžio 7 d. pranešimas apie sprendimą parduoti 9,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį – 6,7200 ha, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė (Nekilnojamojo turto registro Nr. - 52/54222, unikalus Nr. - (duomenys neskelbtini)) ir pažymėjo, kad nebus pradedama pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį gali įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išdavimo procedūra. Informavo, kad pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims išdavimo procedūra gali būti pradėta tik tuo atveju, kartu su pranešimu bus pateiktas bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamą žemės sklypo dalį
Pareiškėja 2023 m. birželio 1 d. NŽT Kauno rajono skyriui pateikė 2023 m. kovo 28 d. pranešimą „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, 2023 m. gegužės 31 d. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaro liudijimą apie tai, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo 2023 m. balandžio 20 d. persiuntė A. V. pareiškimą reg. Nr. 2143 į kurį 2023 m. gegužės 23 d. gautas atsakymas, reg. Nr. G-50. Žemės sklypo bendraturtis 2023 m. gegužės 19 d. pareiškime nurodė, kad būdamas Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teisių dalyviu, pareiškia, kad jam pateiktas siūlymas pirkti V. Z. priklausančią 224/305 žemės sklypo dalį už 70000 Eur negali būti įgyvendintas ir negali būti sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis dėl šių priežasčių: Žemės sklype nėra įtvirtintų riboženklių, nėra nustatytų bendrų žemės sklypo ribų su besiribojančiais žemės sklypais, kurios turėtų būti pažymėtos kadastro žemėlapyje, nėra parengto žemės sklypo plano, nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie turi būti įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nurodė, kad prašo į jį pakartotinai kreiptis, kai bus parengtas Žemės sklypo planas, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Tuomet, įvertinęs V. Z. priklausančią žemės sklypo dalį ir siūlomas pirkimo-pardavimo sąlygas, svarstys galimybę įsigyti siūlomą žemės sklypo dalį ir pateiks sutikimą ar atsisakymą pirkti 224/305 žemės sklypo dalį.
NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. birželio 7 d. rašte Nr. 7SD-3704-(14.7.137 E.) „Dėl gauto pranešimo“ nurodė, kad gavo 2023 m. kovo 28 d. pranešimą apie sprendimą parduoti 9,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė (Nekilnojamojo turto registro Nr. 52/54222, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį – 6,7200 ha. Paaiškino, kad ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį NŽT teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis. Informavo, kad nebus nagrinėjamas 2023 m. birželio 1 d. gautas pranešimas apie sprendimą parduoti 9,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį – 6,7200 ha ir nebus pradedama pažymos dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, kurie pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 2 dalį gali įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išdavimo procedūra, nes nėra pateiktas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-134/11-2023).
Pareiškėja prašo panaikinti atsakovės raštą, kuriuo atsisakyta pradėti procedūras, bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti tą patį jau pateiktą prašymą.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija nuo 2023-06-01) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka.
To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai pateikiamas tik tuo atveju, jeigu Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis.
Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, yra pažymėjęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020, 29 punktas; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 36 punktas).
Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 (Aprašas), nuostatos: 2 punktas – „Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. [...]“; 3 punktas – „Žemės savininkas kartu su pranešimu dėl sprendimo parduoti žemės sklypą turi pateikti: 3.2. žemės sklypo bendraturčių raštiškus atsisakymus arba notaro išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad bendraturčiai atsisakė arba nepateikė sutikimo Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės sklypo dalies (jeigu parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis).
Aprašo 3 punktas reglamentuoja, kokius dokumentus žemės savininkas privalo pateikti NŽT teritoriniam padaliniui kartu su pranešimu dėl sprendimo parduoti žemės sklypą.
Aprašo 6 punkte nurodyta, kad jeigu pranešime dėl sprendimo parduoti žemės sklypą nepateikta informacija, nurodyta Aprašo 2 punkte, ir (arba) nepateikti dokumentai, nurodyti Aprašo 3 punkte (jeigu tokie dokumentai yra privalomi pateikti), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pranešimą grąžina jį pateikusiam asmeniui ir nurodo grąžinimo priežastis. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pakartotinai pateiktas pranešimas dėl sprendimo parduoti žemės sklypą nagrinėjamas šio Aprašo nustatyta tvarka.
Vykdydama šį įstatymo reikalavimą, pareiškėja 2023 m. birželio 1 d. NŽT Kauno rajono skyriui pateikė 2023 m. kovo 28 d. pranešimą „Dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą“, 2023 m. gegužės 31 d. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaro liudijimą apie tai, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo 2023 m. balandžio 20 d. persiuntė A. V. pareiškimą reg. Nr. 2143 į kurį 2023 m. gegužės 23 d. gautas atsakymas, reg. Nr. G-50. Žemės sklypo bendraturtis 2023 m. gegužės 19 d. pareiškime nurodė, kad būdamas Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teisių dalyviu, pareiškia, kad jam pateiktas siūlymas pirkti V. Z. priklausančią 224/305 žemės sklypo dalį už 70000 Eur negali būti įgyvendintas ir negali būti sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis dėl šių priežasčių: Žemės sklype nėra įtvirtintų riboženklių, nėra nustatytų bendrų žemės sklypo ribų su besiribojančiais žemės sklypais, kurios turėtų būti pažymėtos kadastro žemėlapyje, nėra parengto žemės sklypo plano, nėra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie turi būti įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nurodė, kad prašo į jį pakartotinai kreiptis, kai bus parengtas Žemės sklypo planas, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Tuomet, įvertinęs V. Z. priklausančią žemės sklypo dalį ir siūlomas pirkimo-pardavimo sąlygas, svarstys galimybę įsigyti siūlomą žemės sklypo dalį ir pateiks sutikimą ar atsisakymą pirkti 224/305 žemės sklypo dalį.
NŽT Kauno rajono skyrius skundžiamu raštu informavo pareiškėją, kad nepradės pažymos dėl minėto žemės sklypų pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims procedūros, nes nėra pateiktas parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštiškas atsisakymas arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo LR CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovė netinkamai vertina tiek bendrasavininko, tiek notaro išduoto liudijimo turinį, tokiu būdu, be jokio pagrindo pageidauja, jog pareiškėja pateiktų būtent jos pageidaujamo turinio raštus. Atsakovei pateiktų raštų turinys patvirtina, jog bendrasavininkas pareiškėjos siūlytomis sąlygomis atsisakė įsigyti parduodamas žemės sklypo dalis, o pareiškėja įgyvendino įstatyme nustatytą pareigą pasiūlyti bendraturčiui pirmumo teise įsigyti atitinkamą žemės sklypo dalį.
Teismas, įvertinęs 2023 m. gegužės 31 d. Kauno m. 6-ojo notarų biuro notaro liudijimą, bendraturčio 2023 m. gegužės 19 d. pareiškimą, sutinka su Komisijos ir atsakovės nuomone, kad NŽT Kauno rajono skyriui pateikto žemės sklypo bendraturčio 2023 m. gegužės 19 d. Pareiškimo nėra pagrindo laikyti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštišku atsisakymu pirkti pareiškėjos parduodamą žemės sklypo dalį. Teismas pažymi, kad 2023 m. gegužės 19 d. bendraturčio pareiškime nėra konkrečiai nurodyta, kad bendraturtis atsisako pirkti žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), taip pat nenurodyta ir kad sutinka pirkti minėto sklypo dalį. Pareiškime tik abstrakčiai nurodyta, kad prašo į jį pakartotinai kreiptis, kai bus parengtas Žemės sklypo planas, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, tuomet, įvertinęs V. Z. priklausančią žemės sklypo dalį ir siūlomas pirkimo-pardavimo sąlygas, svarstys galimybę įsigyti siūlomą žemės sklypo dalį ir pateiks sutikimą ar atsisakymą pirkti 224/305 žemės sklypo dalį. Teismas daro išvadą, kad iš minėto pareiškimo negalima spręsti, kad bendraturtis aiškiai išreiškė savo valią dėl pirkimo ar atsisakymo pirkti žemės sklypo dalį.
Taip pat pažymėtina, kad ir Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R. 2023 m. gegužės 31 d. liudijime taip pat nėra nurodyta notarės patvirtinimo, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos Žemės sklypo dalies. NŽT Kauno rajono skyriui pateiktame pareiškėjos užpildytame nustatytos formos 2023 m. kovo 28 d. Pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, grafoje Pridedama nurodyta, kad pridedama paso kopija, įgaliojimas, valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, 4 punkte, toje vietoje, kurioje turėtų būti nurodomi pridedami bendraturčių atsisakymai arba notaro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad bendraturčiai atsisakė arba nepateikė sutikimo pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, jeigu parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, pareiškėja pažymėjo „-„ (brūkšnį).
Išdėstytų Įstatymo ir Aprašo nuostatų pagrindu, darytina išvada, kad pilietis, pateikdamas pranešimą dėl parduodamos žemės, šiame prašyme privalo pateikti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendraturčio raštišką atsisakymą arba notaro išduotas dokumentą, patvirtinantį, kad bendraturtis atsisakė arba nepateikė sutikimo Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies.
Kaip jau nustatyta, pareiškėjos pateiktas Pranešimas neatitiko Įstatymo, Aprašo reikalavimus, nes pareiškėja nepateikė bendraturčio atsisakymo, kuriame būtų išreikšta aiškiai suprantama bendraturčio pozicija. NŽT nesuteikta teisė interpretuoti bendraturčių raštų, kuriuose nėra aiškiai nurodytas atsisakymas ar sutikimas CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti parduodamos žemės sklypo dalies, NŽT pardėjus nagrinėti pareiškėjos pranešimą, kuriame nėra aiškaus bendraturčio atsisakymo ar sutikimo, viršytų viešojo administravimo subjektui numatytos kompetencijos ribas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nepateiktus minėto dokumento, atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą nepradėti pažymos dėl minėto žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims procedūros, nes Aprašo 6 punktas numato, kad, jeigu pranešime dėl sprendimo parduoti žemės sklypą nepateikta informacija, nurodyta Aprašo 2 punkte, ir (arba) nepateikti dokumentai, nurodyti Aprašo 3 punkte (jeigu tokie dokumentai yra privalomi pateikti), NŽT teritorinis padalinys pranešimą grąžina jį pateikusiam asmeniui ir nurodo grąžinimo priežastis.
Iš anksčiau aptartų Įstatymo normų ir Aprašo nuostatų, susijusių su pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę reguliavimu, akivaizdu, kad Apraše detalizuota šios teisės realizavimo tvarka - nustatyti konkretūs reikalavimai pažymoms dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo, kurios gali būti išduodamos tik pateikus šio Aprašo reikalavimus atitinkančius pranešimus apie parduodamus žemės sklypus.
Vadovaudamasis aukščiau sprendime išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis bylos aplinkybėms, teismas vertina, kad NŽT tinkamai atliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, turėjusių užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą, Įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimą, asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą ir galimybę tinkamai įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi, ginčijamas aktas neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, raštą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį ir paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Viešojo administravimo subjektas turi tik tas galias, kurios jam konkrečiai suteiktos, plečiamas kompetencijos aiškinimas negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1166/2005, 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A302-233/2012, 2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016).
Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) ir tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Teismo vertinimu, atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą nenagrinėti 2023 m. kovo 28 d. Pranešimo. Skundžiamas aktas yra išsamiai motyvuotas, nurodytas teisinis reglamentavimas, skundžiamas administracinis aktas yra aiškus ir nesukelia galimybės jį traktuoti kitaip, nei nurodyta, ir elgtis dviprasmiškai, todėl, teismo nuomone, skundžiamas administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir šiuo aspektu naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą NŽT administracinį aktą ir įpareigoti atsakovę atlikti prašomus veiksmus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas daro išvadą, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.