Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei I. P. dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo ir atsakovės I. P. priešieškinį ieškovei B. B. dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina artimo giminaičio bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovė B. B. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią B. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) kiekvieną mėnesį B. B. su vaikaičiu R. B. betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja einamojo mėnesio trečios savaitės trečiadienį-ketvirtadienį. B. B. pasiima vaikaitį iš jo gyvenamosios vietos, darželio ar kitos mokymo, lavinimo įstaigos Lietuvoje trečiadienį 17.00 val. ir grąžina vaiko motinai iki ketvirtadienio 19.00 val. Jei tomis dienomis vaikaitis R. B. lanko darželį, kitą mokymo, lavinimo įstaigą, B. B. įsipareigoja vaiką į minėtas įstaigas nuvežti, palydėti šių įstaigų nustatytu laiku, iš jų pasiimti ir nustatytu laiku perduoti vaiko motinai; 2) kiekvieną mėnesį B. B. su vaikaičiu R. B. betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja einamojo mėnesio paskutinės savaitės šeštadienį-sekmadienį. B. B. pasiima vaikaitį R. B. iš jo gyvenamosios vietos Lietuvoje šeštadienį 17.00 val. ir grąžina vaiko motinai iki sekmadienio 19.00 val. Vaiko motinai I. K. sutinkant, B. B. turi teisę tomis dienomis vaikaitį pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinti jį motinai I. K. ir B. B. suderintu laiku; 3) I. K. pateikia B. B. reikiamus vaiko R. B. drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, priemones, reikiamus B. B. ir R. B. bendravimo laiku; 4) Vaikaičio R. B. perdavimo B. B. būdas, atsižvelgiant į vaiko interesus, B. B. ir I. K. bendru sutarimu, gali būti ir kitas; pirmus du mėnesius (pagal poreikį, atsižvelgiant į vaiko interesus, ir ilgiau) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikaičio perdavimas B. B. turi trukti iki pusės valandos; 5) esant poreikiui, atsižvelgiant į vaiko interesus, pirmus du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, vaikaitis gali nelikti miegoti B. B. gyvenamojoje vietoje. Tokiu atveju, jei tokia aplinkybė atsiranda B. B. su vaikaičiu bendraujant savaitgalio metu, I. K. įpareigotina sudaryti sąlygas B. B. pasiimti vaikaitį R. B. atitinkamą sekmadienį 10.00 val. (bendru sutarimu ir vėliau) ir grąžinti iki 19.00 val.; 6) pirmus du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikaičio motina I. K. įpareigotina vaikaitį R. B. perduoti B. B. (jei vaikaitis paimamas iš jo gyvenamosios vietos) gyvenamojo namo kieme; sutapus B. B. ir vaikaičio tėvo G. B. bendravimo su vaiku R. B. teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai (laikui), B. B. bendravimo su vaikaičiu laikas atitinkamai perkeliamas į sekančią savaitę, einančią po G. B. bendravimo laiko su vaiku pabaigos;7) jei nustatytu bendravimo laiku vaikaitis R. B. serga, B. B. bendravimo laikas perkeliamas į sekančią savaitę, einančią po vaikaičio pasveikimo (bendravimo dienos nekinta); 8) B. B. ir I. K. bendru sutarimu, B. B. turi teisę su vaikaičiu bendrauti ilgesnį laiką, nei nustatyta šios tvarkos sąlygose; B. B. turi teisę, iki vaikaitis pradės lankyti mokyklą, 4 kartus per mėnesį vaikaičio buvimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje metu, nepažeidžiant šios įstaigos nusistovėjusios tvarkos, taisyklių, su vaikaičiu bendrauti iki 15 min. įstaigos patalpose ir suderinus su grupės auklėtoja laiką, laisvu nuo vaikaičio užimtumo lauke laiku, iki 20 min su vaikaičiu bendrauti šios įstaigos kieme, su vaikaičiu neišeinant už įstaigos teritorijos ribų; jei B. B. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaikaičio, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti vaiko motiną. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos bendravimo tvarkos, B. B. ar I. K. per protingą laiką praneša kitai šaliai telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus. Pasikeitus kontaktiniams duomenims, kiekviena iš šalių nedelsiant turi pareigą perduoti kitai šaliai pasikeitusius duomenis. Ieškinys argumentuojamas tuo, kad vaiko motina, I. K., nesudaro galimybės ir sąlygų ieškovei su mažamečiu, 3 metų amžiaus vaikaičiu, bendrauti, nepadeda palaikyti jos ir vaikaičio tarpusavio ryšių.

Ieškovė B. B. 2017-08-24 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną ieškovės B. B. bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu R. B. tvarką: mėnesio pirmos ir trečios savaitės šeštadienį ieškovė pasiima vaikaitį iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje 10.00 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje 20 val. Vaikui pageidaujant, vaikas vaiko motinai perduodamas anksčiau; įpareigoti atsakovę perduoti vaiką ieškovei vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos kieme, skatinti vaiką su ieškove leisti laiką; nustatyti, esant poreikiui, vaikaičio perdavimo ieškovei trukmę ne trumpesnę nei 30 minučių.

2016-09-02 nutartimi teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: nustatė laikiną ieškovės B. B. bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu R. B. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pagal kurią ieškovė su vaikaičiu R. B. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) vieną kartą savaitėje trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val., o atsakovę I. P. įpareigojo užtikrinti, kad trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val. R. B. savo buvimo vietoje galėtų šiuo būdu bendrauti su ieškove.

2017-02-06 ieškovė B. B. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama pakeisti 2016-09-02 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi šioje byloje nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu (4 m amžiaus) vaikaičiu R. B. tvarką ir nustatyti, kad iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ieškovė su vaikaičiu laikinai bendrauja tarpininkaujant Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei (R. S.-N.) pagal šios psichologės sudarytą planą, paskirtą grafiką 2 kartus per mėnesį, Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose; nesant šiai psichologei – tarpininkaujant kitam šios tarnybos vedėjos (vadovo) paskirtam psichologui. Prašymas argumentuojamas tuo, kad 2016-09-02 nustatyta laikina ieškovės ir vaikaičio bendravimo tvarka telefonu pažeidžia mažamečio vaiko R. B. interesus, šia tvarka nėra užtikrinamas senelės ir vaikaičio ryšio stabilumas, jų tarpusavio ryšio išsaugojimas, minimalus palaikymas bent jau kurį laiką, didinamas jų tarpusavio santykių atotrūkis. Nustatyta teismo laikina bendravimo tvarka dėl atsakovės elgesio, dėl nuo ieškovės ir vaikaičio nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl objektyvių aplinkybių, nėra įgyvendinama, jau 5-ą mėnesį ja nėra galimybės ieškovei ir vaikaičiui pasinaudoti, todėl nustatytina laikina bendravimo tvarka, dalyvaujant tarpininkui, asmeniui, turinčiam specialių žinių – psichologei, kurią vaikas pažįsta, yra prie jos pripratęs.

Atsakovė I. P. su prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįsiklauso į specialistų rekomendacijas dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos, sureikšmina savo norus; vaikui nustatytas potrauminio streso sindromas, taikomas gydymas, teikiama nuolatinė psichologo pagalba, darželyje dėl vaiko elgesio pagal specialistų siūlymus sudarytas pagalbos planas, nepaisydama aiškaus vaiko nenoro bendrauti, ieškovė jai paskirtą valandą skambina pakartotinai, dėl ko vaikas patiria stresą; bendravimo su vaiku planą turi parengti psichologė; ieškovė niekada nepripažino vaiko teisės turėti savo nuomonę ir niekada jos nepaisė. Atsakovė prašė panaikinti 2016-09-02 nutartimi nustatytą laikiną ieškovės bendravimo su mažamečiu vaikaičiu R. B. tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017-02-27 nutartimi šalių prašymus atmetė ir nustatė naują laikiną ieškovės B. B. bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu R. B. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pagal kurią ieškovė B. B. su vaikaičiu R. B. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) kas antrą savaitę trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val., tik vaiko sutikimu, atsakovę I. P. įpareigojo užtikrinti, kad trečiadieniais nuo 18.00 val. iki 19.00 val. R. B. savo buvimo vietoje galėtų šiuo būdu bendrauti su ieškove, o esant situacijai, kad vaikas teismo nustatytu laiku atsisako bendrauti su senele, bendravimas nedelsiant nutraukiamas ir toliau bendraujama pagal teismo nustatytą tvarką, t. y. praėjus dviem savaitėms.

Teismas nurodė, kad sprendžiant šalių ginčą dėl artimųjų giminaičių – senelės – bendravimo su nepilnamečiu vaikaičiu tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovės ir nepilnamečio vaikaičio bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jos, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti galutiniame teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Teismas pažymėjo, kad laikina artimųjų giminaičių bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 str. 1 d.).

Teismas atsižvelgė į atsakovės pateiktus duomenis apie vaiko elgesį ieškovei įgyvendinant Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, psichologės R. S. – N. paaiškinimus ir sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, kai vaikas fiziškai bendrauja su ieškove tarpininkaujant psichologui, gali kelti grėsmę vaiko interesams. Teismas prioritetą suteikė vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principui ir sprendė, kad nėra pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės prašymą, nes fiziškas bendravimas per tarpininką šiuo metu negalėtų būti įgyvendinamas, o vien formaliai nustačius ieškovės prašomą laikiną bendravimo tvarką nebūtų pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslai – siekis išvengti konfliktinių situacijų. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių mieto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei vaikui psichologinę pagalbą teikiančios psichologės R. S.-N. nuomonę, sprendė, kad visiškas senelės ir vaikaičio šeimos ryšio apribojimas būtų nepagrįstas, todėl netenkino atsakovės prašymo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, kaip vyksta bendravimas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nustatytą tvarką, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 5 dalimi suteikta teismui teise savo iniciatyva vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeista kita, pakeitė laikinąją bendravimo tvarką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė

Atskiruoju skundu ieškovė B. B. prašo panaikinti 2017-02-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir nustatyti, kad iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje ieškovė su vaikaičiu R. B. bendrauja tarpininkaujant Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologei (R. S.- N.) pagal šios psichologės sudarytą planą, paskirtą grafiką 2 kartus per mėnesį, Šiaulių pedagoginės psichologinės tarnybos patalpose; nesant šiai psichologei – tarpininkaujant kitam šios tarnybos vedėjos (vadovo) paskirtam psichologui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1 Bylos duomenys (ieškovės, atsakovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kuriame buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, ieškovės pateikti video įrašai) patvirtina, kad teismo nustatyta laikina ieškovės ir vaikaičio bendravimo tvarka yra neefektyvi, objektyviai neįvykdytina. Tos tvarkos realus įvykdymas labiausiai priklauso nuo vaiko motinos geranoriškumo, pastangų, jos asmeninio suinteresuotumo sūnaus ir senelės bendravimu.

11.2. Teismas paliko tą patį laikiną bendravimo būdą (internetu, telefonu), kuriuo ieškovė ir vaikaitis dėl jo mažo amžiaus negali naudotis dėl teismo nutarties neįvykdytinumo, ir sutrumpino bendravimo trukmę. Teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neįvykdoma dėl atsakovės neigiamo požiūrio į ieškovę, dėl vaikaičio mažo amžiaus, todėl teismo nutartimi iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (įvertinus ir tai, jog yra teiktas atsakovės prašymas skirti ekspertizę šioje byloje) ilgam terminui nepagrįstai, neteisėtai visiškai apribotas senelės ir vaikaičio ryšys.

11.3. Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė ieškovės prašymą ir pasisakė, jog dėl užsitęsusio proceso ir dar galimo ilgo proceso šioje byloje, reikalinga keisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, nes būtina išlaikyti ieškovės ir vaiko ryšį, tačiau teismas nepasisakė, kodėl vaiko interesus atstovaujančios institucijos išvada tuo klausimu teismui neaktuali, ar kodėl nebuvo pagrindo ja vadovautis.

11.4. Nei teismas, nei psichologė nepasisakė, kas sukelia vaikui stresinę situaciją ir ar dėl to atsakinga ieškovė. Neesant tokių duomenų nebuvo pagrindo neleisti ieškovei, tarpininkaujant trečiam asmeniui, nustatyti laikiną bendravimo tvarką; byloje nėra duomenų apie ieškovės neigiamą poveikį, žalą vaikaičiui, nėra psichologo, psichiatro išvados, jog vaikui stresą kelia ieškovė ar ji yra atsakinga už jo sveikatos būklę.

11.5 Teismas bendravimo laiką susiejo su vaikaičio noru. Ieškovės vaikaitis yra 4 metų 4 mėn. amžiaus ir pagal esamą brandą nesugeba savarankiškai suvokti savo sprendimų padarinius, todėl vaiko noras negali būti visa lemiantis veiksnys ieškovės ir vaikaičio bendravime. Ieškovės ir vaikaičio tarpusavio stipresnio ryšio atkūrimui, palaikymui, pakaktų, jog vaikas nors ir trumpai su ja pabendrautų, susitiktų, ji pati asmeniškai galėtų jam perduoti dovanas, žaislus.

Atsiliepime į ieškovės B. B. atskirąjį skundą atsakovė I. P. nurodo, kad atsakovei nutraukus santykius su vaiko tėvu G. B., G. B. kreipėsi į teismą, po to demonstratyviai, nepaisydamas vaiko nuomonės, pagal savo supratimą reikalavo teismo sprendimo vykdymo - G. B. kartu su ieškove B. B. atvykdavo vaiko pasiimti filmuodami vaizdo kamera, su antstoliu, policija, vaikui išsigandus, vis tiek reikalaudavo vaiką perduoti; būtent šie veiksmai iššaukė neigiamą vaiko reakciją, kuri virto potrauminio streso sindromu, išryškėjo vaiko raidos sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, autizmo požymiai. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė visiškai formalią išvadą, neįvertinant individualių mažamečio R. B. savybių ir jo galimybių bendrauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.176 straipsnyje nustatytas artimųjų giminaičių ir vaiko bendravimo teisės priverstinio įgyvendinimo mechanizmas. Vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais gali būti ribojama tik jeigu tai kenkia paties vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą, vaiko norą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2009; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą, ryšius, t. y. į bendravimą su artimaisiais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jei toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (LR Konstitucijos 38 str., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 str., 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d., LR CK 3.161 str. 3 d., 3.172 str. 3 d., 176 str.). Tačiau, kada vaikas yra labai mažo amžiaus, sprendžiant, ar leisti vaikui bendrauti su artimu giminaičiu, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, būtina išsiaiškinti, ar vaiko ir artimųjų giminaičių ryšiai yra artimi, glaudūs, ar leidus vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais tai labiausiai atitiks vaiko interesus ir nedarys žalos mažamečiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei ir ieškovės sūnui pradėjus gyventi skyrium, vaiko motinos ir vaiko močiutės tarpusavio santykiai susikomplikavo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo. Tokiu būdu ieškovė išreiškė norą bendrauti su vaikaičiu, kuris gyvena su savo motina, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių neteismine tvarka susitarti dėl bendravimo tvarkos negali. Senelės siekis palaikyti ryšį su vaikaičiu yra gerbtinas, tačiau akivaizdu ir tai, jog ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Tarp šalių tvyranti įtampa neabejotinai persiduoda vaikui ir neigiamai veikia jo psichinę būseną. Manytina, kad vaikas dėl vykstančių ginčų gyvena įtampoje, todėl tiek atsakovė, tiek ieškovė turi siekti apsaugoti vaiką nuo išgyvenimų

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad vaiko motina ir ieškovė (vaiko tėvo motina) tarpusavyje konfliktuoja, ypač dėl bendravimo su vaiku ir jo akivaizdoje, atsižvelgęs į medikų išvadas ir psichologės rekomendacijas, nustatė ieškovės bendravimo su vaikaičiu telekomunikacinėmis priemonėmis tvarką. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, priešingai nei teigia ieškovė, nėra duomenų, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka visiškai apriboja senelės ir vaikaičio ryšį.

CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, jų poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių ir panašių aplinkybių.

Sprendžiant, ar leisti vaikui laikinai bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, svarbu nustatyti, ar tai nekenkia vaiko interesams, todėl teismas ginčą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išsprendžia, vadovaudamasis išimtinai vaiko, o ne artimųjų giminaičių, interesais. Taikant šias nuostatas, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pasisakant dėl ieškovės atskirojo skundo, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė ieškovės ar vaiko teisėtus interesus. Kaip jau minėta, R. B. gydytojo neurologo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, paskirtas gydymas. Šiaulių darželio lopšelio (duomenys neskelbtini) Vaiko gerovės komisija, apsvarsčiusi klausimą dėl R. B. lankymo įstaigoje nutarė neleisti lankuti R. B. ugdymo įstaigoje tretiesiems ir pašalinimas asmenims. Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba 2017-02-15 rekomendacijose nurodė, kad pereinamąjį senelės – vaikaičio emocinio ryšio atkūrimo laikotarpį vertėtų pradėti nuo netiesioginio bendravimo, o tiesioginiai bendravimai galėtų būti organizuojami vėliau. Minėtos tarnybos psichologė R. S.-N. nurodė, kad sutiktų dalyvauti senelės – vaikaičio susitikimuose, jeigu būtų atsižvelgiama į jos rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai parinktų ieškovės bendravimo su vaiku būdo laikytini nepagrįsti ir atmestini.

Iš byloje pateiktos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad institucija neprieštaravo ieškovės prašymui dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau minėta išvada yra formali, pateikta neindividualizuojant nagrinėjamos situacijos. Pažymėtina, kad šiuo metu ieškovės ir vaikaičio teisė bendrauti iš esmės nėra paneigta, jiems suteikta teisė bendrauti telekomunikacinėmis priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nustačius ieškovės su vaikaičiu bendravimo tvarką, būtų pažeisti vaiko interesai, todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaikaičiu tvarką nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.