Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2018-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-857/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-05
Bylos Nr.
II-7-857/2018
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00158-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Pažeidėjas
S. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-857/2018Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00158-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 5 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas,sekretoriaujant Almidai Gurklienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams inspektoriui A. R., vyriausiajai veterinarijos gydytojai-inspektorei V. V., vyriausiajai veterinarijos gydytojai-inspektorei I. K.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai S. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. D. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-08-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-08-09 S. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMVT-BIRŽANPAN-112477157-17 ir 2017-08-29 Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko-valstybinio veterinarijos inspektoriaus A. R. nutarimu Nr. VMVT-BIRŽANN-115269845-17 ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 str. 16 d. už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10.00. val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val. nepašalino ankstesnių ūkio subjekto veiklos patikrinimų metu nustatytų neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Nustatyta: galvijai ganyklinio laikotarpio metu laikomi pririšti ūkiniame pastate, mocionui sąlygos nesudaromos, galvijai negali mėgautis grynu oru, saule, kas teigiamai veiktų jų organizmą. Paskutinio tikrinimo metu nustatyta, kad galvijų laikymo patalpoje apšvietimas buvo nepakankamas (1,2 Lux). Šviesa turi įtakos galvijų produktyvumui, aktyvumui, apetitui. Galvijų laikymo vietoje apšvietimas nepagerintas. Mėšlas buvo kaupiamas ten pat už galvijų stovėjimo vietų. Mėšlo sukaupta tiek daug, kad apsunkintas priėjimas prie likusių dviejų galvijų. Galvijams trūksta pakratų, stovėjimo vietose šlapia. Neužtikrinamas pilnavertis ir pakankamas galvijų šėrimas: galvijai lieso kūno įmitimo, karvė ir telyčios šeriamos peraugusia ganykline žole. Ūkyje laikomos 2 telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m. , išliesėjusios, nesuaugusios, iki šiol vis dar nesėklintos. Nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas, gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais. Nurodoma, kad S. D. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223, 11, 19, 22, 28 punktus ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, patvirtinto 1997-11-06 įsakymu Nr. VIII-500, 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktus, 20 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus.

Šalies argumentai

Skundu S. D. prašo panaikinti nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad su surašytu nutarimu nesutinka, kadangi A. R., būdamas pareigūnu, be savininko leidimo įėjo į namą. Be to veterinarijos darbuotojos turėjo surašydamos aktus tiksliai nurodyti kokie įstatymai pažeisti ir tikliai nurodyti kiek nukrypta nuo minimalių reikalavimų. Nurodo, kad neturi laikytis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“, kadangi tai yra vidaus dokumentas ir negalioja trečiųjų asmenų atžvilgiu. Pažymi, kad gyvūnai vasarą ir žiemą gali būti laikomi tvarte ir rišami saitiniu būdu, gyvulių ganymas lauke nėra privalomas. Nurodo, kad tvarte yra padaryta aktyvi ventiliacija, tvartas nėra uždaras, todėl nesutinka su tuo punktu, jog galvijai negali mėgautis grynu oru, saule. Nesutinka su pareigūnų reikalavimu pagerinti apšvietimą, kadangi pareigūnai nepateikė teisės akto, kuriame nurodytas minimalus 50 Lux apšvietimas, mano jog tokios normos per didelės fermose. Pažymi, kad nors pareigūnai nurodo, kad mėšlo tvarte sukaupta tiek daug, jog yra apsunkintas priėjimas prie dviejų galvijų, tačiau pažymi, kad mėšlo laikymas tvarte yra galimas. Nesutinka, jog galvijams trūksta pakratų, stovėjimo vietoje šlapia, mano jog galvijai pakankamai įmitę, jie yra suaugę, jiems nereikia specialaus pašaro. Mano, kad augintojas pats sprendžia kada sėklinti telyčaites. Prašo dėl sveikatos būklės nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsiliepime Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė, kad su S. D. skundu nesutinka. Pažymi, reaguojant į gautą skundą, vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. Bl-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ 21.4 papunkčiu, nedelsiant buvo pradėtas tyrimas. Į ūkį, įvertinti padėtį, nuvyko VMVT Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius A. R.. Viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius, pagal patvirtinto pareigybės aprašymo 7.22 papunktį, organizuoja gyvūnų sveikatos būklės ir gyvūnų gerovės apsaugos privalomųjų reikalavimų laikymąsi. Nuvykus į ūkį, nustatyta, kad gautas pranešimas pasitvirtino. Viršininkas, reaguodamas į sudėtingą gyvulių situaciją ūkyje, davė žodinį nurodymą per parą išginti galvijus į ganyklą - tai būtų buvęs lengviausias, tinkamiausias ir nereikalaujantis jokių sąnaudų problemos sprendimas.

Vadovaujantis teisės aktais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę, esant įtarimui dėl veterinariją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į valstybinės veterinarinės kontrolės objektų patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją ir Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie verčiasi gyvūnų auginimu.

VMVT Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka su Pareiškėjos teiginiais, kad „tai yra įsakymas įstaigos, kuris negalioja už įstaigos ribų, dėl to darbuotojos negalėjo fiksuoti pažeidimų šiuo atveju vien tik įsakymu, nes žmogui negalioja jokie įstaigos reikalavimai“. Reikalavimai yra paruošti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu ir įgyvendina 1998 m. liepos 20 d. Europos Tarybos direktyvą Nr. 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL 1998 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 23 tomas, p. 316). Reikalavimai nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus, kurių privalo laikytis visi gyvulių savininkai ir laikytojai. VMVT kontroliuoja kaip yra laikomasi minėtų reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad gyvūnų savininkai arba laikytojai imtųsi visų tinkamų priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, kad gyvūnams nebūtų be reikalo sukeliamas skausmas, kančia arba jie nebūtų žalojami.

Pareiškėjos galvijų laikymo vietos patikrinimas buvo įformintas užpildant 2017-06-29 Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktą Nr. 24GŽ-276, įvertinus Bendrųjų ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimų ir Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų atitiktį. Patikrinimo akte užfiksuota, kad nesilaikoma Reikalavimų 11, 15, 19, 22 ir 28 punktų nuostatų. Tikrinimo metu padarytos fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi netinkamos gyvulių laikymo sąlygos ir gyvulių stovis. Pareiškėja su nustatytais pažeidimais susipažino ir patikrinimo aktą pasirašė. Patikrinime dalyvavo ir jos sūnus R. V..

2017-07-04 atliktas pakartotinis neplaninis ūkio patikrinimas dėl nustatytų trūkumų pašalinimo, surašytas Ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo aktas Nr. 24GŽ-282. Šio tikrinimo metu dalyvavo tik R. V., kadangi Pareiškėja sirgo ir gydėsi VšĮ Biržų ligoninėje. Tikrinimo metu nustatyta, kad paskutinio tikrinimo, atlikto 2017-06-30, metu nustatyti pažeidimai nepašalinti. R. V. su pakartotinai nustatytais pažeidimais supažindintas ir pasirašė trūkumų šalinimo planą.

2017-08-02 atliktas neplaninis pareiškėjos ūkio patikrinimas siekiant įvertinti ar įvykdyti trūkumų šalinimo plane numatyti įsipareigojimai. Nustatyta, kad ankstesnių patikrinimų metu nustatyti trūkumai nepašalinti.

Tikrinimų metu užfiksuotas faktas, kad pareiškėjos galvijai ganyklinio laikotarpio metu (vasaros viduryje) yra laikomi pririšti ūkiniame pastate. R. V. teigimu, ūkyje taikoma tvartinė galvijų laikymo sistema ir saitinis laikymo būdas, galvijai laikomi ant gilaus kraiko. Teoriškai ši nuostata yra teisinga, tačiau galvijų laikymo būdas turi būti pasirenkamas priklausomai nuo jų laikymo paskirties (pienui, mėsai, veislei), galvijų amžiaus, fiziologinės būklės, nuo ūkyje taikomų šėrimo, mėšlo šalinimo sistemų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje taikomą gyvulininkystės praktiką, pareiškėjai buvo nurodyta taikyti tvartinę - ganyklinę laikymo sistemą (žiemą gyvuliai laikomi tvarte, o vasarą ganosi ganyklose), nes tvartinė sistema dažnai taikoma laikant labai aukšto produktyvumo karves, taip apsaugant jas nuo stresų, ganyklose pasitaikančių parazitų, užtikrinant visus metus pastovią ir optimalią mitybą. Pareiškėjos ūkis yra smulkus, mažo produktyvumo ūkis, kuriame, atsižvelgiant į nustatytą galvijų stovį, turėtų būti taikoma tvartinė-ganyklinė laikymo sistema. Svarbu, kad šie galvijai turėtų galimybę mėgautis grynu oru, saule, mocionu, kas teigiamai veiktųjų organizmą. Priešingu atveju, o ypač tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos ir užfiksuotos patikrinimų metu, Pareiškėjos ūkyje laikomi gyvūnai neabejotinai kenčia ir jaučia didelius nepatogumus.

Tikrinimų metu nustatyta, kad mėšlas buvo kaupiamas už galvijų stovėjimo vietų, jo sukaupta tiek daug, kad apsunkintas priėjimas prie likusių dviejų telyčių. Nėra pakratų, stovėjimo vietose šlapia. VMVT Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka, kad tai yra galvijų laikymas ant gilaus kraiko. Galvijų laikymas ant gilaus kraiko yra palankus tuose ūkiuose, kurie turi daug pakratų ir kiekvienam gyvuliui kasdien kraikui gali skirti 8-10 kg šiaudų. Laikant gyvulius ant gilaus kraiko, ūkyje turi būti taikomas palaidas laikymo būdas - tokį laikymo būdą dažnai taiko mėsinių galvijų laikytojai. Mėšlas iš tokio tvarto šalinamas kartą per metus, pasibaigus tvartiniam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos ūkyje šios sąlygos neįgyvendintos, o tokį mėšlo tvarkymo būdą galima traktuoti tiesiog kaip mėšlo kaupimą ūkiniame pastate. Tai neigiamai veikia galvijų sveikatą dėl išsiskiriančių kenksmingų dujų. VMVT Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad „yra padaryta aktyvi ventiliacija“, nes tikrinimo metu nustatyta, kad ūkiniame pastate yra tik natūralios oro traukos ventiliacija. Pažymėtina, kad gyvuliams, stovintiems nešvariuose, drėgnuose tvartuose pleišėja nagų sienelės, mažėja odos elastingumas ir atsparumas, dėl to išsivysto odos uždegimas, nagų puvinys.

Patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjos ūkyje laikomos 2 telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m. Laikoma karvė (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paskutinį kartą turėjo prieauglį 2014 m. Telyčaitės išliesėjusios, nesuaugusios, nesėklintos. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio amžiaus telyčios pagal savo fiziologiją jau turėjo būti melžiamomis karvėmis. Šis faktas dar kartą patvirtina neatsakingą Pareiškėjos požiūrį į tinkamą galvijų laikymą.

Todėl prašo S. D. skundo netenkinti ir palikti VMVT Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-08-29 nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2017-10-09 teismui pateikė papildytą skundą, kuriame nurodė analogiškus motyvus, kurie buvo nurodyti skunde. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu VMVT Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas A. R. su skundu nesutiko. Palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Parodė, kad dirbo savo darbą ir savo nuomonę išdėstė atsiliepime į skundą. Gyvuliai buvo laikomi labai blogomis sąlygomis. Trijų karvių mėšlas buvo laikomas prie pat gyvulių, kurie laikomi srutose, yra išliesėję, alkani ir neprižiūrimi. Atsižvelgdami į savininkės sveikatos būklę, siūlė savininkei gyvulius išvesti į ganyklą ir problema būtų išspręsta. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl 2017-08-29 d. buvo priimtas nutarimas ir savininkei skirta 50 Eur bauda už gyvūnų kankinimą. Gyvūnai buvo kankinami dėl netinkamų sąlygų, nebegalėjo pailsėti. Kad nebuvo šeriami buvo nustatyta pagal išvaizdą, tuščias ėdžias ir pašaro atsargas, buvo tik rulonas apipuvusio šieno. Pažymėjo, kad S. D. ir R. V. yra labai priešiškai nusistatę.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja gydytoja - inspektorė V. V. parodė, kad tiek S. D., tiek gyvulių prižiūrėtojas R. V. nesuvokė, kas yra gyvūnų gerovė. Ji bandė paaiškinti, siūlė sprendimų variantus. Gyvulių laikymo sąlygos buvo šokiruojančios. Prieš pirmą teismo posėdį lankėsi ūkyje su policijos pareigūnais, nes sunkiai pavyko patekti į tvartą. Gyvulių stovis nebuvo pagerėjęs, neužtikrintas tinkamas pilnavertis šėrimas. R. V. sakė, kad yra viena melžiama karvė. Jis per dieną primelžia 3 l pieno savo reikmėms. Kadangi karvė nesėklinta, yra mažai pieninga, užtrūkstanti. Telyčaitės nesėklintos ir nėra susilaukę palikuonių. Šiai dienai ji duomenų bazėje mato, kad S. D. galvijų nėra pardavusi. S. D. ir R. V. aiškino, kad neturi galimybės išginti, nes ganykla yra toli.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK, patvirtinto 2016-06-25 įsakymu Nr. XII-1869, įsigaliojusiam nuo 2017-01-01, 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 346 str. 16 d. nustatyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Kokie veiksmai yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais arba jų kankinimas, yra nurodyta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnyje. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkte numatyta, jog gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais arba jų kankinimas. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai: nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas. Šis pažeidimas yra padaromas tyčia, tai yra jį padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jų pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2 punkte - laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų.

Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 11 punkte nurodyta, kad gyvūnus bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti, turi būti tinkamas apšvietimas. 19 punkte nurodyta, kad pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas. 22 punkte nurodyta, kad gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes. 28 punkte nurodyta, kad laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį.

Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad S. D. adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10.00. val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val. nepašalino ankstesnių ūkio subjekto veiklos patikrinimų metu nustatytų neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Buvo nustatyta, kad galvijai ganyklinio laikotarpio metu laikomi pririšti ūkiniame pastate, mocionui sąlygos nesudaromos, galvijai negali mėgautis grynu oru, saule, kas teigiamai veiktų jų organizmą. Paskutinio tikrinimo metu nustatyta, kad galvijų laikymo patalpoje apšvietimas buvo nepakankamas (1,2 Lux). Šviesa turi įtakos galvijų produktyvumui, aktyvumui, apetitui. Galvijų laikymo vietoje apšvietimas nepagerintas. Mėšlas buvo kaupiamas ten pat už galvijų stovėjimo vietų. Mėšlo sukaupta tiek daug, kad apsunkintas priėjimas prie likusių dviejų galvijų. Galvijams trūksta pakratų, stovėjimo vietose šlapia. Neužtikrinamas pilnavertis ir pakankamas galvijų šėrimas: galvijai lieso kūno įmitimo, karvė ir telyčios šeriamos peraugusia ganykline žole. Ūkyje laikomos 2 telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m., išliesėjusios, nesuaugusios, iki šiol vis dar nesėklintos. Nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas, gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Skunde pareiškėja nurodo, kad A. R., būdamas pareigūnu, be teismo ar savininko leidimo įėjo į namą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 7 straipsnio, 9 punktu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) pareigūnai pagal savo kompetenciją turi teisę, esant įtarimui dėl veterinariją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, bet kuriuo metu patekti į valstybinės veterinarinės kontrolės objektų patalpas, atlikti tikrinimus, gauti visą su tikrinimu susijusią informaciją. Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, VMVT Biržų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie verčiasi gyvūnų auginimu. 2017-10-06 d. atsiliepime į skundą nurodyta, kad tarnyboje 2017-06-28 d. gautas pranešimas (Registracijos Nr. 24PGG-13) apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Pareiškėjos ūkyje (b. l. 56). Todėl minėtu atveju pareigūnas turėjo teisę, reaguodamas į gautą pranešimą ir turėdamas įtarimą dėl galimo veterinariją reglamentuojamų teisės aktų pažeidimo, patekti į pareiškėjos ūkinį pastatą.

Pareiškėja nurodo, kad neprivalo laikytis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223, kadangi tai yra įstaigos vidaus dokumentas. Tačiau minėtas teisės aktas nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus, kurių privalo laikytis visi gyvulių savininkai ir laikytojai.

2017-06-29 Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo akte Nr. 24 GŽ-276 ir jo prieduose (b. l. 38-44) nustatyta, kad tvartas nedezinfekuojamas, mėšlas kaupiamas tvarte pagal sieną, tvartas nedidelis, karvėms trūksta pakratų. Karvės šuo metu laiku laikomos tvarte. Telyčaitės yra lieso kūno įmitimo, nesuaugusios, todėl nebuvo sėklintos. 2017-07-04 d. ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo akte Nr. 24GŽ-282 (b. l. 33-35) užfiksuota, kad tvarte palei sieną sukaupta mėšlo, galvijų guoliavietės kreikiamos minimaliai, galvijai šeriami ganykline žole, neduodama koncentruotų pašarų. Taip akte nurodoma, kad galvijai laikomi nepakankamai apšviestoje laikymo vietoje, 2 telyčaitės išliesiejusios, nebuvo sėklintos. 2017-08-02 Ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo akte Nr. 24GŽ-323 (b. l. 16-18) užfiksuota, kad galvijai ganyklinio laikotarpio metu laikomi pririšti ūkiniame pastate, mocionui sąlygos nesudaromos, galvijai negali mėgautis grynu oru, saule, kas teigiamai veiktų jų organizmą. Paskutinio tikrinimo metu nustatyta, kad galvijų laikymo patalpoje apšvietimas buvo nepakankamas (1,2 Lux), tvarte sukaupta daug mėšlo, galvijai lieso kūno įmitimo, jiems neduodama koncentruotų pašarų. Mėšlas pašalintas tik dalinai. Tikrinimo metu nustatyta, kad turi vieną maišą grūdų. Atsakingas asmuo teigia, kad grūdus traiško, kiekvienam galvijui duoda maždaug po 1l tūrio kiekį traiškytų grūdų. Taip pat duoda nupjautos ganyklinės žolės. Galvijų įmitimas nežymiai pagerėjęs. Telyčių laikymo vietoje šlapia, nepakreikta. Matyti, kad galvijai gulasi arčiau sienos ant duodamos ganyklinės žolės. Nurodyta, kad paskutinio tikrinimo metu nustatyti pažeidimai nepašalinti. Galvijai laikomi neatsižvelgiant į jų amžių, veislę, lytį, gaunamos produkcijos rūšį.

Pareiškėja nurodo, kad galvijai yra pakankamai šeriami, yra suaugę ir jiems nereikia papildomo pašaro. Tačiau iš patikrinimo aktų matyti, kad karvė ir telyčios šeriamos tik žole, neduodama koncentruotų pašarų. Minėtą aplinkybę patvirtina ir R. V., savo 2017-07-04 d. pasiaiškinime, kuris motinos ligos metu prižiūri gyvulius (b. l. 78). Atsiliepime į skundą nurodyta, kad tikrinimo metu šėrimo vietose nebuvo jokių ganyklinės žolės ar šieno likučių, kas bylotų, kad galvijai yra pašerti iki soties (b. l. 57). Nors pareiškėja nurodo, kad tvarte mėšlo laikymas yra galimas, tačiau atsiliepime į skundą nurodyta, kad atvykusios į vietą inspektorės pamatė jog mėško sukaupta tiek daug, kad patiems galvijams trūksta erdvės, jie negali atsitraukti atgal, nes remiasi į mėšlą, sunku prie jų prieiti. Matyti, kad sukauptas mėšlas yra perkaitęs, jame nebuvo matyti pakratų likučių, o patį mėšlą sudaro kietos galvijų išmatos, bylojančios apie nepakankamą girdymą ir šėrimą (b. l. 57). Minėta aplinkybė akivaizdžiai matyti ir iš tikrinimo metu darytų fotonuotraukų (b. l. 48-50). Nors pareiškėja nesutinka su užfiksuotu faktu, jog patalpoje nepakankamas apšvietimas, tačiau atsiliepime į skundą nurodoma, kad galvijų laikymo patalpoje akivaizdžiai per tamsu, nepakanka esamos natūralios ir dirbtinės šviesos. Šviesa į patalpą patenka tik per medinėse duryse išpjautą angą, kitų langų nėra įrengta (b. l. 57). Pareiškėja nurodo, kad yra padaryta aktyvi ventiliacija, tačiau tikrinimo metu nustatyta, kad ūkiniame pastate yra tik natūralios oro traukos ventiliacija (b. l. 59). Patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjos ūkyje laikomos 2 telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m. Laikoma karvė (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paskutinį kartą turėjo prieauglį 2014 m. Telyčaitės išliesėjusios, nesuaugusios, nesėklintos. Tokio amžiaus telyčios pagal savo fiziologiją jau turėjo būti melžiamomis karvėmis (b. l. 59). Minėtas aplinkybes posėdžio metu patvirtino liudytoja gydytoja - inspektorė V. V., kuri nurodė, kad lankėsi ūkyje su policijos pareigūnais, nes sunkiai pavyko patekti į tvartą. Gyvulių stovis nebuvo pagerėjęs, neužtikrintas tinkamas pilnavertis šėrimas. R. V. sakė, kad yra viena melžiama karvė. Jis per dieną primelžia 3 l pieno savo reikmėms. Kadangi karvė nesėklinta, yra mažai pieninga, užtrūkstanti. Telyčaitės nesėklintos ir nėra susilaukę palikuonių.

Iš byloje pateiktų tikrinimo metu padarytų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti netinkamos gyvulių laikymo sąlygos ir gyvulių stovis (b. l. 48-50).

Pareiškėja nurodo, kad kad laikosi gyvulių laikymo vietų patikrų dėl pastatų technologinių projektavimo ir aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau teismas pažymi (kas pareiškėjai buvo nurodyta ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-07-24 d. rašte Nr. B6-(4.16)-2002 (b. l. 45-46), kad valstybiniai veterinarijos inspektoriai neatlieka minėtų patikrų.

Įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas sprendžia, jog S. D. nepakankamai gyvūnus šėrė ir girdė, juos laikė jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, t.y. žiauriai elgėsi su gyvūnais, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 346 str. 16 d. ir administracinėn atsakomybėn S. D. patraukta pagrįstai. Be to atkreiptinas dėmesys, kad veterinarijos inspektoriai, atsižvelgdami į pareiškėjos sveikatos būklę, iki paskirdami baudą, patikrinimus atliko kelis kartus, skyrė laiko trūkumų pašalinimui.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę lenginanti aplinkybė tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas <...> didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimo (administracinė byla Nr. eI-112-320/2018) matyti, kad pareiškėjai buvo nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Todėl Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog kaltininkės atsakomybę lengvina kaltininkės liga, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl jai buvo skirta straipsnio dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis – 50 Eur.

Įvertinant esamus byloje duomenis, darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į S. D. asmenybę, sveikatos būklę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuobauda jai paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, dėl ko, S. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Byla buvo išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant. Pareiškėja tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl sveikatos būklės. Pareiškėja buvo prašiusi atidėti bylos nagrinėjimą kol pasirūpins savo tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą nuo 2017 m. spalio 9 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 17 d. sprendime Nr. TP-2-(2.2)-17-NT-2625-19774, tiek Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI-112-320/2018) nurodyta, kad pareiškėjai nėra pagrindo teikti antrinę teisinę pagalbą. Todėl teismas mano, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu.

Kiti skunde nurodyti motyvai laikomi teisiškai nepagrįstais, nesusiję su skundžiamo nusižengimo teisiniu vertinimu, todėl teismo nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

S. D. skundo netenkinti.

2017-08-29 d. Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimą Nr. VMVT-BIRŽANN-115269845-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Dainius Strautininkas