Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2620-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
1-2620-1057/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32966-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
A. P.
Advokatai
Dimitrijus Fomkinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2620-1057/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32966-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorui M. J.,kaltinamajam A. P. ir jo gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2022 m. rugpjūčio 28 d. atvažiavo policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten atvažiavo pas kolegą. Buvo po (duomenys neskelbtini), neįvertino. Atvažiavęs dar brendžio išgėrė. Nežinojo, kad tokios pasekmės ir didelė bauda. Buvo ką tik išgėręs brendžio, bet pareigūnams nesakė.Buvo išgąstis, pasakė, kad nevairavo, pūsti nepūtė.Ten atvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Ateityje to nebus. Mašina registruota jo vardu.

Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikusi būti laiduotoja B. P. nurodė, kad pasirūpins, jog vyras laikytųsi nurodymų. Jis gailisi, jog taip pasielgė, suvokia, kad pakenkė ir sau ir šeimai, tai aptarė. Ji yra įsitikinusi, kad jis nenusižengs. Jie augina (duomenys neskelbtini), tai pinigėlių reikia.Vyras tikrai padarė išvadas, gailisi.Automobilis stovi kieme, apsnigtas.Dukrą reikia vežioti pas (duomenys neskelbtini) ir vyrui nepatogu dabar važinėti į darbą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustasA. P. nurodė, kadpranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, suprantamas. Savo kaltės nepripažįsta.Psichiatrinėse įstaigose negydytas, priklausomybių ligų centre neregistruotas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs.Pasinaudoja savo teise ir šios apklausos metu parodymų neduos. Kitos apklausos metu atvyks su savo gynėju ir tuomet duos parodymus. Daugiau papildyti nieko neturi (b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas A. P. nurodė, kad jam pareikštų įtarimų prisipažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, tačiau neprisipažįsta, kad vairavo neblaivus transporto priemonę t. y., įvykio dieną iš (duomenys neskelbtini), atvažiavo su transporto priemone į vietą ((duomenys neskelbtini)) kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atvažiavo šiuo adresu pas savo draugą. Tuo metu automobiliu važiavo vienas. Tačiau atvažiavo būdamas blaivus. Atvažiavęs automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus t.y., brendį 40 laipsnių stiprumo apie 250 ml. Suvartojęs alkoholinį gėrimą paliko jį automobilio keleivio pusės sėdynės kišenėje. Dėl to, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą kaltės neneigia, tačiau transporto priemonę vairavo blaivus. Policijos pareigūnai neklausė ar sėdėdamas automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tokių aplinkybių jiems nenurodė. Norėtų pastebėti, kad policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo jo draugas, nes išsigando, kadangi ką tik vartojo alkoholinį gėrimą. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 141-144).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. darbo pamaina prasidėjo nuo 15.00 val. iki 2022m. rugpjūčio 29 d., 03.00 val. Dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. OVS budėtojas pranešė, kad pokalbio metu su pranešėju galimai neblaivus vairuotojas įsuko į kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas T. S., kuris nurodė, kur stovi pranešime minėtas ,,Subaru“ automobilis. Automobilis ,,Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo kieme, priparkuotas ant žolės. Viduje, vairuotojo sėdynėje, sėdėjo vyras, kuris kaip paaiškėjo yra A. P.. Bendraujant su vairuotoju iš vyro burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad yra įtariama, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl reikia patikrinti jo neblaivumą. Vairuotojas kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, nes nurodė, kad automobilio jis nevairavo ir teigė, kad automobilį vairavo jo draugas. Paklausus vairuotojo kas per draugas, pastarasis iš karto atsakyti negalėjo, ilgai mąstė, bet koks draugas įvardinti nesugebėjo. Po atsisakymo tikrintis blaivumą asmeniui buvo pasiūlyta realizuoti teisę būti patikrintam priklausomybės ligų centre ir paaiškinta, kad jis turi teisę duoti kraujo tyrimui per valandą nuo sustabdymo momento. Tuo metu sulaikytas A. P. nuvykti į nepriklausomybės ligų centrą važiuoti tikrintis atsisakė. Pranešėjas T. S., teigė, kad matė, kaip minėtas ,,Subaru“ automobilis dalyvavo eisme ir už vairo sėdėjo būtent tas pats asmuo, kurį ir sulaikė. Pranešėjas vairavimo faktą paliudijo raštiškai. Automobilis ,,Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas, uždarytas ir priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21. A. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS (b. l. 26-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) kryptyje link (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojanti automobilį ,,Subaru“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtartinai manevravo po kelią, vos neatsitrenkė į kelyje važiuojančius automobilius. Pastebėjęs, kad ,,Subaru“ automobilio vairuotojas vairuoja pavojingai, pamanė, kad vairuotojas gali būti neblaivus ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Atsiliepus operatorei nurodė, kad važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją. Nurodė, kad vairuotojas šiuo metu yra prie (duomenys neskelbtini) esančios degalinės ,,Neste“ ir restorano ,,Hesburger“. Šalimai degalinės ir restorano buvo žiedas, kuriame ,,Subaru“ automobilio vairuotojas išvažiavo į pirmąjį išvažiavimą t. y., į (duomenys neskelbtini) g. Toliau ,,Subaru“ automobilio vairuotojas važiavo tiesiai ir sustojo prie sankryžos, kadangi degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui sankryžoje ,,Subaru“ vairuotojas važiavo teisiai ir vėliau pasuko į dešinėje pusėje esantį pirmąjį įvažiavimą į kiemą. Toliau ,,Subaru“ vairuotojas važiavo kiemu ir privažiavo prie kieme esančios krepšinio stovėjimo aikšteles ir bandė parkuotis, prisiparkavo šalia kelio. Nori pastebėti, kad parkuotis jam sekėsi sudėtingai. Prisiparkavęs ,,Subaru“ automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo link automobilio bagažinės. Išlipęs vairuotojas (vyras) labai svirduliavo, rankomis rėmėsi į automobilio kėbulą. Vairuotojas buvo su šortais, pliažinės tapkės, plikas, tamsios spalvos maikės, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turėjo vyrišką tašytę. Vairuotojas atidarė bagažinę. Pastebėjo, kad automobilyje yra kažkokie balionai. Pažiūrėjęs kažką bagažinei jis ją uždarė ir vėl atsisėdo už automobilio vairo, užvedė variklį ir pavažiavo atgal į krepšinio aikštelę ir priparkavo automobilį ant žolės ir užgesino automobilio variklį. Vairuotojas net nespėjo išlipti iš automobilio ir iš karto atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems nurodė į šitą automobilį. Nori pastebėti, kad automobilyje buvo tik vienas jo nurodytas asmuo, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Policijos pareigūnai nuėjo prie šio automobilio vairuotojo, o jis parašė paaiškinimą apie įvykį ir išvažiavo. Daugiau apie nieko paaiškinti negali (b. l. 32-35).

Neblaivumo nustatymo akte, užfiksuota, kad A. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba. Tikrintis neblaivumo atsisako, nes nurodo, kad automobilio nevairavo, alkoholį vartojo vakar (b.l. 59).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2022_0828_172949_007“. Vaizdo įrašo trukmė 03:07 min. Apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_NVRS_6196E4 2022/08/28“. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai prieina prie sidabrinės spalvos automobilio ,,Subaru“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(fiksuojamas laikas 2022/08/28 17 val. 29 min). Automobilis ,,Subaru“ priparkuotas tarp dviejų automobiliu, variklis neužvestas, priešais matomas daugiabutis. Policijos pareigūnams einant prie automobilio vairuotojo durelės buvo atidarytos. Vienas iš policijos pareigūnų bendrauja su vairuotojo vietoje sėdinčiu asmeniu. Vaizdo įraše matome, kad prie automobilio vairo sėdi vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, plikas, kuris nurodo, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo vakar. Pagal vyro išvaizda matyti, kad tai yra įtariamasis, A. P.. Policijos pareigūnas dėvintis ,,BODY“ vaizdo kamerą nueina prie tarnybinio automobilio, kur stovi vyras, kuris prisistato esantis pranešėju. Pranešėjas nurodo, kad matė, kaip buvo vairuojamas automobilis. Pareigūnas su ,,BODY“ vaizdo kamerą grįžta prie automobilio ,,Subaru“. Policijos pareigūnas informuoją A. P., kad bus tikrinamas pastarojo neblaivumas, kadangi įtariama, kad jis vairavo neblaivus. A. P. atsako pareigūnams ,,aš ne už vairo“. Policijos pareigūnas prieina su alkotesteriu prie A. P. ir išpakuoja alkotesterio pūtimo tūbelę. Toliau 2022/08/28 17 val. 31 min. 39 s. A. P. atsisako pūsti į alkotesterį sakydamas ,,aš nepūsiu“. Policijos pareigūnas išaiškina A. P., kad jis įtariamas tuo, kad vairavo neblaivus ir yra pareiškėjas, kuris matė A. P. vairavimo faktą. Policijos pareigūnas išaiškina, A. P. atsisakymo tikrintis blaivumą priežastis sakydamas ,,atsisakymas šituo atveju prilygsta sunkiai girtumo laipsniui“. A. P. atsako ,,supratau, bet jeigu aš dabar atvažiavęs, mane atvežė“. Policijos pareigūnas dar kartą paaiškina, A. P., kad yra liudytojas, kuris matė jo vairavimo faktą. Vaizdo įrašas pasibaigia.Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,2022_0828_173250_008“. Vaizdo įrašo trukmė 03:00 min. Apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_NVRS_6196E4 2022/08/28“. Vaizdo įraše fiksuojamas laikas 2022/08/28 17 val. 32 min. 59 s. A. P. į pareigūno klausimą ar šis atsisako tikrintis blaivumą atsako „Jo“. Pareigūnas išaiškina, kad A. P. bus laikinam sulaikomas ir dar kartą paprašo asmens pasitikrinti blaivumą, tačiau A. P.2022/08/28 17 val. 33 min. 21 s. atsako „ne nesitikrinsiu“. A. P. nurodo, kad jis nevairavo šitos mašinos ir jį atvežė „hebra“ ir patikslina, kad vairavo draugas R. S.. Vaizdo įrašas pasibaigia.<...> nėra (b. l. 39-41).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu iopradia_ 2022-08-28 17_21_52)“. Garso įrašo trukmė 08:13 min. Į bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras, kuris nurodo, kad link (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Šiuo metu vairuotojas prie (duomenys neskelbtini) g. esančios „Neste“ degalinės. Pranešėjas nurodo, kad automobilio Subaru valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas labai laviruoja. Toliau sujungiama su Vilniaus AVPK. Pranešėjas bendrauja su policijos pareigūnais. Pranešėjas paaiškina, kad jam kilo įtarimas, jog automobilio „Subaru Forester“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra neblaivus. Pranešėjas nurodo, kad automobilis ką tik įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą, šiuo metu mato automobilį, visiškai laviruoja, nesiorientuoja. Pranešėjas nurodo, kad automobilis šiuo metu važiuoja kiemais, pradėjo parkuotis. Pranešėjas nurodo, kad automobilio vairuotojas jau prisiparkavo ir šiuo metu automobilis stovi ant šaligatvio, automobilyje vienas asmuo, kuris išlipo iš automobilio ir yra akivaizdžiai neblaivus. Asmuo vėl grįžo į automobilį, užvedė variklį, išvažinėja ir ko gero bandys vėl parkuotis prie krepšinio aikštelės. Garso įraše girdisi, kaip pranešėjas išlipa iš automobilio. Policijos budėtojas pasiteirauja 1730 ar jie rado ,,Subaro“ automobilį, 1730 atsako, kad rado. Daugiau reikšmingos informacijos garso įraše nėra (b. l. 45-47).

VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P. (b.l. 23).

Šalies argumentai

T. S. pareiškime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. l. 11).??

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš BK 281-1 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Nors A. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis nurodė, kad atvažiavo pas kolegą. Buvo po (duomenys neskelbtini), neįvertino. Buvo ką tik išgėręs brendžio, bet pareigūnams nesakė.Buvo išgąstis, pasakė, kad nevairavo, nepūtė į alkotesterį.Ten atvažiavo iš (duomenys neskelbtini).

Faktines įvykio aplinkybes be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu,neblaivumo nustatymo aktasapžiūros protokolaibei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, A. P. kaltei pagrįsti.

Taigi, įvertinus visa tai, A. P. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateiktas prašymas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos B. P. atsakomybėn. B. P. prašyme nurodo, kad A. P. geras žmogus, tėvas, kuris labai rūpinasi šeima. Apie sutuoktinio padarytą nusikalstamą veiką sužinojo iš jo. Jis jai viską papasakojo, labai pergyvena dėl to, gailisi. Ji tiki, kad jam darys įtaką ir jis daugiau taip nesielgs ir nedarys jokių nusikaltimų. Ji galėtų jį kontroliuoti. Ji užtikrins, kad kol jam nebus grąžintos teisės, jis nevairuotų automobilio. Pateikti ir papildomi duomenys, iš kurių matyti, kad B. P. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Iš B. P. darbovietės charakteristikos matyti, kad ji apibūdinama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikusi būti laiduotoja B. P. nurodė, kad pasirūpins, jog vyras laikytųsi teismo nurodymų. Jis gailisi, jog taip pasielgė, suvokia, kad pakenkė ir sau ir šeimai, tai aptarė. Ji yra įsitikinusi, kad jis nenusikals.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateikta A. P. darbovietės ,, (duomenys neskelbtini)“ charakteristika. Jame nurodoma, kad A. P. vertinamas kaip atsakingas ir darbštus darbuotojas. Jis patikimas, neturintis žalingų įpročių.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės B. P. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasispadarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. P. praeityje neteistas. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu žala nepadaryta.Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, B. P., kuri prašė perduoti A. P. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Ji yra kaltinamojo žmona, jie kartu gyvena, todėl palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, B. P. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajamA. P. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad A. P. nusikalto neleistinai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti transporto priemones, šia teise šiurkščiai ir neteisėtai piktnaudžiaudamas. Dėl to atleidžiamam nuo atsakomybės A. P. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant dėl specialiosios teisės atėmimo termino atsižvelgiama į tai, kad A. P. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teistas, nepaisant to kaltinamojo prašomas 1 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo laikotarpis šiuo konkrečiu atveju nebūtų proporcingas. Jo nurodytos aplinkybės egzistavo ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau tai nepadarė įtakos A. P. laikytis įstatymuose numatytų elgesio taisyklių. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas šiek tiek didesnis negu minimalus, t. y.1 metams 6 mėnesiams, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes.Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo (b. l. 79), paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Atkreiptinas dėmesys, jog bendra taisyklė yra ta, kad privalomas turto – nusikalstamos veikos įrankio arba priemonės – konfiskavimas arba tokio turto vertės išieškojimas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija, gali būti netaikomas tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principo reikalavimus, t. y. išimtis iš minėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021).

Byloje nustatyta, kad šiuo atveju automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyto A. P. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. P. (b.l. 23).??Šios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad A. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės nuosavybėn.

Kiti klausimai

Atsižvelgiant į tai, kad „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

KaltinamajamA. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 75, 79, 83) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintinos, ovairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendė:

A. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojosB. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. P. priklausantį automobilį„Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą– palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. P., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui B. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Evelina Petraitienė