Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (prieš reorganizaciją Pravieniškių PN-AK) dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, dėl ko kiti asmenys galėjo stebėti kaip pareiškėjas patalpoje vaikšto pusnuogis/nuogas, tenkina savo lytinę aistrą.

Ginčo laikotarpiu pataisos įstaigų gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Pažymėtina, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punktas reglamentuojantis lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo patalpos įrengimo reikalavimus, nenumato, jog šiose patalpose turi būti įrengti stebėjimo langeliai, tačiau jų įrengti, teismo vertinimu, pataisos įstaigoms nėra draudžiama. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 11-to būrio 3 ir 7 patalpose, 5-to būrio 3 patalpoje, 7-to būrio 2 patalpoje, 6-to būrio 10 patalpoje ir 12-to būrio 3 patalpoje, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sienose yra įrengti langeliai, tačiau jie tonuoti (patamsinti), todėl teismas daro išvadą, kad praeinantys pareigūnai ir kiti nuteistieji negalėjo matyti ką pareiškėjas daro gyvenamųjų patalpų viduje. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pataisos įstaigoje pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, atmetami kaip nepagrįsti.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki reorganizacijos Pravieniškių PN-AK) 8-to būrio 6, 7 patalpose, 5-to būrio 4 patalpoje, 6-to būrio 5 patalpoje, 7-to būrio 1 patalpoje, sienose nėra įrengta langelių, todėl ginčo dėl privatumo neužtikrinimo šiose gyvenamosiose patalpose, byloje nėra.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamosiose patalpose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukai, dėl ko jis negalėjo išsikviesti pagalbos.

Teismas pažymi, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11 punktas nenumato iškvietimo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Iškvietimo mygtukų įrengimas yra numatytas tik kamerų tipo patalpose (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunktis).

Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktais duomenimis byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, todėl pataisos įstaiga, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, neturėjo pareigos įrengti iškvietimų mygtukų. Pagal formuojamą LVAT praktiką, vien tai, kad nėra įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių skunde nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti pareigūnų iškvietimo sistema. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, byloje daroma išvada, kad pareiškėjo skundo teiginys, jog pataisos įstaigoje jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, vertintinas kaip deklaratyvus, todėl yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde teigia, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais.

Lietuvos kalėjimų tarnybos pateiktais duomenimis, gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, 2018 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, patalpų sienos buvo išdažytos nekenksmingais aplinkai dažais. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo paaiškinimais. Duomenų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad gyvenamųjų patalpų sienos buvo išdažytos sveikatai kenkiančiais dažais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.