- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- I2-1929-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02718-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J.S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. patikslintą skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-2371-504, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-T-2371-504, kuriuo atsisakyta jam teikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 39-40). Nurodo, jog 2019 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. 1-1487-342/2020 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 21 d. atsisakymo skirti materialinę paramą. Pareiškėjo teigimu, atsakovė vilkino priimti sprendimą, nes jį priėmė tik 2020 m. sausio 13 d. Pareiškėjo teigimu, visi įrodymai buvo pateikti Tarnybai kartu su 2019 m. lapkričio 21 d. prašymu. Nurodo jog jam reikalinga advokato pagalba tam, kad realizuoti teisę kreiptis į teismą, nes pats neturi kompetencijos vesti bylą. Teigia, kad jo materialinė padėtis sunki, neužtenka lėšų pragyvenimui, gydymuisi, apmokėti komunalines paslaugas, nuomą už socialinį būstą. Pareiškėjo manymu, jo materialinė padėtis suteikia teisę gauti kompensacijas, bet ji jam neskiriama, todėl kreipėsi į teismą ginti teisėtus ir įstatymo ginamus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 46-49). Nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 priteisė iš pareiškėjo 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, Tarnyboje 2019 m. lapkričio 21 d. gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. Renkant duomenis paaiškėjo, kad pareiškėjas šios skolos nėra sumokėjęs ir antstolio kontoroje valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimą iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota skolos suma yra 1163,47 Eur). Nurodo, jog pareiškėjas per Tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. rašte nustatytą terminą patvirtinimo, kad yra apmokėjęs valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, Tarnybai nepateikė. Tvirtina, jog remiantis Tarnybos turimais Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų informacinės sistemos 2020 m. sausio 13 d. duomenimis, pareiškėjas neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Argumentuoja, jog pareiškėjui nesumokėjus skolos už anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktais, Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. sausio 13 d. sprendimu atsisakė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nurodo, jog sprendime nurodytas teisės aktas nustato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama dėl to, kad pareiškėjas iki nurodyto termino nesumokėjo nustatytų teisinės pagalbos išlaidų už anksčiau suteiktą pagalbą kitose bylose. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. KT20-N11/2018, argumentuodama, jog nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo netaikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto, nes pareiškėjas antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti administracinėje byloje, o ne baudžiamoje byloje. Nurodo, jog sprendimas neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui buvo priimtas taip pat remiantis ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, nes jis nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, tokiu būdu neįvykdydamas VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-2371-504, kuriuo atsisakyta pareiškėjui J. S. suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (bylai taikytina aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), kurio 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., LVAT 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017 m. spalio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).
Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, norėdamas iškelti bylą dėl atsisakymo jam suteikti socialinę paramą (b.l. 50-54). Tarnyba 2020 m. sausio 13 d. sprendimu atsisakė jam teikti antrinę teisinę pagalbą, teisiniu šio sprendimo priėmimo pagrindu nurodydama VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą ir 11 straipsnio 7 dalies 14 punktą, 18 straipsnio 2 ir 4 dalis (b. l. 64-65).
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su VGTPĮ 19 straipsnio nuostatomis. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Tarnyba skundžiamą sprendimą grindžia įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo (toliau – ir KAAT) 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis KAAT sprendimu konstatuota:
1) Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012-01-13 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-2-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011-11-06 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1820-11 baudžiamojoje byloje Nr. PKS-1047-659/2011 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 610,00 Lt. KLAAT 2012-07-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 J. S. skundą dėl Tarnybos 2012-01-13 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o LVAT 2012-12-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 KLAAT 2012-07-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-475-342/2012 paliko nepakeistą.
2)Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiauja su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 24 straipsnio 1 dalimi, 2012-10-01 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012-03-22 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-469-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 2205,00 Lt. KLAAT 2012-12-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 J. S. skundą dėl Tarnybos 2012-10-01 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o LVAT 2013-05-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013 KLAAT 2012-12-07 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-786-162/2012 paliko nepakeistą.
3)Tarnyba, nustačiusi, kad J. S.piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 p., 24 straipsnio 1 dalimi, 2012-12-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-119-12 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2012-11-06 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1715-12 civilinėje byloje Nr. 2-14682-122/2012 bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 420,00 Lt. KLAAT 2013-03-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 J. S. skundą dėl Tarnybos 2012-12-17 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, šis KLAAT sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2013-04-06.
4)Tarnyba, nustačiusi, kad J. S. piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, vadovaudamasi VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 p., 24 straipsnio 1 dalimi, 2 013-01-09 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-5-13 nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2011-11-22 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1876-11 baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00242-11) bei įpareigojo jį per 30 dienų sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1056,50 Lt. KLAAT 2013-09-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 J. S. skundą dėl Tarnybos 2013-01-09 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o LVAT 2014-03-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 KLAAT 2013-09-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 paliko nepakeistą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 iš pareiškėjo priteisė 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu, priimtu remiantis VGTPĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, konstatuota, jog šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Iš antstolio padėjėjos A.V. 2019 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-6870 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 1163,47 Eur skola nėra padengta (b.l. 63). Pareiškėjas nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų 1163,47 Eur, todėl skundžiamu sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.
Teisinis reguliavimas ir teisminė praktika kito po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“
„11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo civilinėje byloje, vertintina, jog minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3188-556/2018, 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4100-525/2019 formuodamas naujos redakcijos įstatymo taikymą, perdavė Tarnybai nagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismo vertinimu, galiojant šiam teisiniam reguliavimui Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 11 dalimi pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tokio veiksmo nepadarė, jis neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu. Tokios pozicijos dabartiniu metu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).
Antrosios priežasties neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teisiniu pagrindu nurodytas VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto nuostata yra blanketinė, nukreipianti į 18 straipsnio 1 dalį, kuris nustato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus <..>. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus. Skundžiamo sprendimo turinys ir atsakovės atsiliepimo motyvai patvirtina, jog priežastimi neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui taip pat nurodytas dokumento, patvirtinančio pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą nepateikimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog kartu su prašymu pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, jis šios aplinkybės neginčija. Pareiškėjas buvo informuotas apie pareigą pateikti dokumentus patvirtinančius patirtų išlaidų apmokėjimą (b.l. 62), tačiau tokių dokumentų Tarnybai nepateikė. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė Tarnybos prašomos informacijos, todėl atsakovė pagrįstai ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 straipsnio 14 punkto pagrindu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog Tarnyba vilkino priimti sprendimą, nurodytina, kad pagal VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalį sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Pareiškėjo 2019 m. gruodžio 5 d. raštu buvo prašoma pateikti papildomą informaciją dėl valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėjimo, nurodyta, jog ją reikia pateikti per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos (b.l. 62), t.y. paskutinė pateikimo (išsiuntimo) diena buvo 2019 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas nurodytų papildomų dokumentų nepateikė, o 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui skundą. Ginčijamas Tarnybos sprendimas priimtas 2020 m. sausio 13 d., todėl laikytina, jog buvo pažeistas 5 darbo dienų terminas sprendimo priėmimui, tačiau šis procedūrinis pažeidimas nevertinamas kaip esminis, įtakojantis skundžiamo sprendimo neteisėtumą.
Teismas įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, teisinį reguliavimą, teisminę praktiką, sprendžia, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Tarnybos nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų nenustatyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjo prašymu priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokuratūrą siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo J. S. patikslintą skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2020 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (8.3)TP-20-T-2371-504 panaikinimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.