Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir L. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 289 straipsnyje (dvi veikos), 182 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. S. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (E. S. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (E. S. atžvilgiu) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 289 straipsnį (E. S. atžvilgiu) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. N. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (K. M. N. atžvilgiu) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 289 straipsnį (K. M. N. atžvilgiu) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (A. D. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. D. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (A. D. atžvilgiu) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje (E. S. atžvilgiu), subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirta A. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (A. D. atžvilgiu), subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirta A. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Subendrintos bausmės bei bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, subendrintos vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, prie 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, pridėta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, pridėta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, pridėta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės, paskirtos už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, pridėta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta A. K. subendrinta bausmė 2 (du) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. K. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta A. K. galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 5 d. 16.00 val. iki 2022 m. sausio 7 d. 08.54 val. (dvi paros).

L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje 289 straipsnyje, ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 1 dalį (E. N. atžvilgiu) – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 4 dalį (K. M. N. atžvilgiu) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 289 straipsnį (K. M. N. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 4 dalyje ir BK 24 straipsnio 4 dalyje 289 straipsnyje, subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirta L. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta L. B. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta L. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, t. y. 8 (aštuoniomis) dienomis laisvės atėmimo, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta L. B. galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai 5 (penkios) dienos laisvės atėmimo.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį už tai, kad jis, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2021 m. lapkričio 2 d., apie 19.38 val. nenustatytam asmeniui paskambinus E. S. į fiksuoto ryšio abonentą, prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai pranešus, kad E. S. turi pinigus padirbtomis kupiūromis, todėl turimus grynuosius pinigus turi patikrinti ir taip E. S. suklaidinus dėl būtinumo perduoti pinigus policijos pareigūnu pasivadinusiam jam (A. K.), po ko jis (A. K.), vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, 2021 m. lapkričio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, atvyko į E. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur prisistatęs policijos pareigūnu, paprašė E. S. paduoti patikrinimui turimus pinigus ir banko kortelę, o E. S. perdavus jam 800 Eur ir AB „Swedbank“ banko kortelę bei kortelės PIN kodą, jis juos paėmęs pasišalino, po ko, jis (A. K.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. lapkričio 2 d., laikotarpyje nuo 21.51 val. iki 22.36 val. ir 2021 m. lapkričio 3 d., apie 10.55 val., bankomatuose adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suvesdamas bankomatuose E. S. banko kortelės PIN kodą, bandė išgryninti E. S. pinigus – 3 300 Eur, tačiau pinigų išgryninti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neteisingai suvesdamas minėtos banko kortelės PIN kodą ją užblokavo,

1.1. be to, jis veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2021 m. lapkričio 2 d., apie 19.38 val. nenustatytam asmeniui paskambinus E. S. į fiksuoto ryšio abonentą, prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai pranešus, kad E. S. turi pinigus padirbtomis kupiūromis, todėl turimus grynuosius pinigus turi patikrinti ir taip E. S. suklaidinus dėl būtinumo perduoti pinigus policijos pareigūnu pasivadinusiam jam (A. K.), po ko jis (A. K.), vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, 2021 m. lapkričio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, atvyko į E. S. namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur prisistatęs policijos pareigūnu, paprašė E. S. paduoti patikrinimui turimus pinigus ir banko kortelę, o E. S. perdavus jam 800 Eur ir AB „Swedbank“ banko kortelę bei kortelės PIN kodą, juos paėmęs pasišalino, tokiu būdu jis neteisėtai, panaudodamas apgaulę, įgijo E. S. elektroninę mokėjimo priemonę – banko mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti,

1.2. be to, jis, 2021 m. lapkričio 2 d., laikotarpyje nuo 21.51 val. iki 22.36 val. ir 2021 m. lapkričio 3 d., apie 10.55 val., prie bankomatų – „Medus“ bankomato adresu: (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankomato adresu: (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankomato adresu: (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankomato adresu: (duomenys neskelbtini), (devynis kartus) į bankomatą įdėdamas E. S. banko kortelę ir suvesdamas bankomatuose kortelės PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas su svetima elektronine mokėjimo priemone, siekdamas išgryninti E. S. pinigus – iš viso 3 300 Eur, tačiau šių finansinių operacijų atlikti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suvesdamas neteisingai minėtos banko kortelės PIN kodą ją užblokavo,

1.3. be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, 2021 m. lapkričio 2 d., apie 19.38 val. nenustatytam asmeniui paskambinus E. S. į fiksuoto ryšio abonentą, prisistačius policijos pareigūnu ir melagingai pranešus, kad E. S. turi pinigus padirbtomis kupiūromis, todėl turimus grynuosius pinigus turi patikrinti ir taip E. S. suklaidinus dėl būtinumo perduoti pinigus policijos pareigūnu pasivadinusiam jam (A. K.), diktavus jai pareiškimo policijai tekstą, kuriame liepė parašyti namų adresą, durų kodą, elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą, po ko jis (A. K.), vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, 2021 m. lapkričio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, atvyko į E. S. namus, adresu: (duomenys neskelbtini), kur prisistatė policijos pareigūnu, paprašė E. S. paduoti patikrinimui turimus pinigus ir banko kortelę, o E. S. perdavus jam 800 Eur ir AB „Swedbank“ banko kortelę bei kortelės PIN kodą, juos paėmęs pasišalino, po ko, jis (A. K.), 2021 m. lapkričio 2 d., laikotarpyje nuo 21.51 val. iki 22.36 val. ir 2021 m. lapkričio 3 d., apie 10.55 val., bankomatuose adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suvesdamas bankomatuose E. S. banko kortelės PIN kodą bandė išgryninti E. S. pinigus – 3 300 Eur, taip jis pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir padarė neteisėtus veiksmus - apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo E. S. priklausančius pinigus ir elektroninę mokėjimo priemonę.

1.4. Be to, A. K. nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Alytaus kalėjime, esančiame Alytuje, Ulonų g. 8A, laisvės atėmimo bausmę atlikusiu L. B. bei nenustatytu asmeniu, 2021 m. gruodžio 16 d., apie 14.00 val. nenustatytam asmeniui paskambinus E. N. į fiksuoto ryšio abonentą, melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pateikus melagingą informaciją apie galimai padirbtus jos turimus pinigus, kuriuos turi nufotografuoti žurnalistas ir taip E. N. suklaidinus,

- tuo pačiu metu bendrai veikiantis L. B. paskambino jam (A. K.) ir jam vadovavo: nurodė nuvykti pas E. N., prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti iš jos pinigus, nurodė jos namų adresą, durų kodą,

- netrukus, 14.40 val., A. K. atvyko pas E. N. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė žurnalistu S. J., pinigams neva nufotografuoti, paprašė ir gavo iš E. N. pinigus – 1725 Eur, pinigus paėmęs iš buto su pinigais pasišalino, jų negrąžino, taip apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo E. N. priklausančius pinigus – 1 725 Eur.

1.5. Be to, A. K. nuteistas pagal 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Alytaus kalėjime, esančiame Alytuje, Ulonų g. 8A, laisvės atėmimo bausmę atlikusiais R. P. ir L. B., 2021 m. gruodžio 28 d., apie 14.10 val. R. P. paskambinus K. M. N. į fiksuoto ryšio abonentą, melagingai prisistačius savivaldybės darbuotoju bei pateikus melagingą informaciją apie galimai padirbtus jos turimus pinigus, kuriuos turi patikrinti policijos pareigūnas ir taip K. M. N. suklaidinus dėl būtinumo pinigus perduoti jam (A. K.),

- tuo pačiu metu bendrai veikiantis L. B., paskambino jam (A. K.), ir jam vadovavo: nurodė A. K. nuvykti pas K. M. N., prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti iš jos pinigus, nurodė jos namų adresą, durų kodą,

- netrukus A. K. atvyko pas K. M. N. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir iš K. M. N. paėmė pinigus – 460 Eur, tariamai nufotografuoti automobilyje, iš buto su pinigais pasišalino, jų negrąžino, taip apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo K. M. N. priklausančius pinigus – 460 Eur.

1.6. Be to, A. K. nuteistas pagal 182 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. P. ir L. B., 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15.30 val., R. P. paskambinus K. M. N. į fiksuoto ryšio abonentą, melagingai prisistačius savivaldybės darbuotoju bei pateikus melagingą informaciją apie galimai padirbtus jos turimus pinigus, kuriuos turi patikrinti policijos pareigūnas ir taip K. M. N. suklaidinus dėl būtino perduoti pinigus jam (A. K.),

- tuo pačiu metu bendrai veikiantis L. B. paskambino jam (A. K.), ir jam vadovavo: nurodė A. K. nuvykti pas K. M. N., prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti iš jos pinigus, nurodė jos namų adresą, durų kodą,

- netrukus A. K. atvyko pas K. M. N. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu S. J. ir iš K. M. N. paėmė pinigus – 460 Eur, tariamai nufotografuoti automobilyje, iš buto su pinigais pasišalino, taip pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą ir padarė neteisėtus veiksmus – apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo K. M. N. priklausančius pinigus.

1.7. Be to, A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., 2022 m. sausio 5 d., apie 15.00 val., R. P. paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną A. D., melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir nurodžius melagingą informaciją apie galimai neteisėtai išgrynintus jos AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius pinigus, ją suklaidinus perduoti banko kortelę į namus atvykstančiam A. K. bei padiktuoti banko kortelės duomenis – PIN kodą, netrukus po to jis (A. K.) nuvyko į A. D. butą (duomenys neskelbtini), paėmė jos AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. 516xxxxxxxxxxx19, su ja pasišalino, taip neteisėtai apgaule įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. D. banko mokėjimo kortelę,

1.8. be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2022 m. sausio 5 d., apie 15.00 val., R. P. paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną A. D., nurodžius melagingą informaciją apie galimai neteisėtai išgrynintus jai priklausančius AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius pinigus, taip ją suklaidinus perduoti banko kortelę į namus atvykstančiam jam (A. K.) bei padiktuoti banko kortelės duomenis – PIN kodą, netrukus po to jis (A. K.) nuvyko į A. D. butą (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir paėmė jos AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. 51xxxxxxxxxxx419, tą pačią dieną, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudojo A. D. banko mokėjimo kortele ir PIN kodu, iš A. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. išgrynino 550 Eur, juos pasisavino, taip apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo A. D. priklausančius pinigus – 550 Eur,

1.9. be to, A. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2022 m. sausio 5 d., apie 15.35 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudojo pagrobta A. D. banko mokėjimo kortele ir PIN kodu, t. y. įdėjo į bankomatą A. D. banko mokėjimo kortelę ir surinko jos PIN kodą, iš A. D. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. išgrynino 550 Eur, taip neteisėtai atliko finansinę operaciją su svetima elektronine mokėjimo priemone,

1.10. be to, A. K., tyrimo metu nenustatytą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 6 d., neturėdamas teisėto pagrindo, su savimi laikė fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. 15xxxx23, išduotą A. S., ir ją 2022 m. sausio 4 d. panaudojo pateikdamas lombardo „L“, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojui, pasirašant A. S. vardu paskolos kvitą Nr. Kxxx77.

2. L. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis veikdamas kartu su bendrininkų grupe su A. K. bei nenustatytu asmeniu, 2021 m. gruodžio 16 d. apie 14.00 val. nenustatytam asmeniui paskambinus E. N. į fiksuoto ryšio abonentą, melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei pateikus melagingą informaciją apie galimai padirbtus jos turimus pinigus, kuriuos turi nufotografuoti žurnalistas, ir taip E. N. suklaidinus, tuo pačiu metu jis (L. B.), organizuodamas nusikalstamą veiką, paskambino A. K. ir jam vadovavo: nurodė nuvykti pas E. N., prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti iš jos pinigus, nurodė jos namų adresą, durų kodą, taip pat nurodė dalį iš E. N. pagrobtų pinigų perduoti kitam asmeniui, netrukus, 14.40 val. A. K. atvykus pas E. N. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistačius žurnalistu S. J., pinigams neva nufotografuoti, gavus iš E. N. pinigus – 1 725 Eur, pinigus paėmus iš buto pasišalinus, jų negrąžino, taip jis (L. B.) organizavo E. N. pinigų – 1725 Eur įgijimą apgaule savo ir bendrininkų naudai,

2.1. be to, L. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 182 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis veikdamas kartu su bendrininku grupe su R. P. ir A. K., 2021 m. gruodžio 28 d., apie 14.10 val. R. P. paskambinus K. M. N. į fiksuoto ryšio abonentą, melagingai prisistačius savivaldybės darbuotoju bei pateikus melagingą informaciją apie galimai padirbtus jos turimus pinigus, kuriuos turi patikrinti policijos pareigūnas, ir taip K. M. N. suklaidinus dėl būtinumo perduoti pinigus A. K., tuo pačiu metu jis, L. B., organizuodamas nusikalstamą veiką, paskambino A. K. ir jam vadovavo: nurodė A. K. nuvykti pas K. M. N., prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti iš jos pinigus, nurodė jos namų adresą, durų kodą, netrukus A. K. atvyko pas K. M. N. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir iš K. M. N. paėmė pinigus – 460 Eur, tariamai nufotografuoti automobilyje, iš buto su pinigais pasišalino, jų negrąžino, taip jis (L. B.) organizavo bendrininkų naudai K. M. N. priklausančių pinigų – 460 Eur, įgijimą apgaule.

2.2. Be to, L. B., nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 289 straipsnį už tai, kad jis veikdamas kartu su bendrininkų grupe su R. P. ir A. K., 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15.30 val., R. P. paskambinus K. M. N. į fiksuoto ryšio abonentą, melagingai prisistačius savivaldybės darbuotoju bei pateikus melagingą informaciją apie galimai padirbtus jos turimus pinigus, kuriuos turi patikrinti policijos pareigūnas, ir taip K. M. N. suklaidinus dėl būtinumo perduoti pinigus A. K., tuo pačiu metu jis, L. B., organizuodamas nusikalstamą veiką paskambino A. K. ir jam vadovavo: nurodė A. K. nuvykti pas K. M. N., prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti iš jos pinigus, nurodė jos namų adresą, durų kodą, netrukus A. K. atvyko pas K. M. N. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu S. J. ir iš K. M. N. paėmė pinigus – 460 Eur, tariamai nufotografuoti automobilyje, iš buto su pinigais pasišalino, taip jis (L. B.) organizavo viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą ir neteisėtų veiksmų padarymą – K. M. N. pinigų įgijimą apgaule.

3. Apylinkės teismas, paskirdamas bausmę A. K., nurodė, kad jis teisiamas jau keturioliktą kartą, nors ir yra dar labai jauno amžiaus, trylika kartų yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui, kas laikytina nusikalstamų veikų recidyvu. Šios aplinkybės A. K. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti nusikalstamas veikas, turtinės nusikalstamos veikos yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikiamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms, o šiuo metu jis šią priklausomybę gydosi, taip pat į tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl jam už nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bei arešto bausmes.

4. Apylinkės teismas, paskirdamas bausmę L. B., nurodė, kad jis yra labai jauno amžiaus, tačiau teisiamas jau dešimtą kartą, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui. Jis praeityje teistas dėl turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Kaltinamasis yra laikomas byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų organizatoriumi pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, kas didina jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas darė būdamas Alytaus kalėjime, t. y. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad L. B. yra visiškai abejingas jam skirtų bausmių atžvilgiu, todėl už nusikalstamų veikų padarymą skyrė laisvės atėmimo bei arešto bausmes.

7. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir aplinkybes, turinčias reikšmės individualizuojant bausmes, nesutikti su apylinkės teismo sprendimus ir švelninti tiek A. K., tiek L. B. paskirtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. K. ir L. B. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinius skundus dėl apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio padavė nuteistieji A. K. ir L. B., prašydami paskirti jiems švelnesnes bausmes. Nagrinėjamu atveju apeliaciniais skundais nėra ginčijama nuteistųjų kaltė ir jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai, nenustačius esminių BPK pažeidimų, išsamiau nevertinami.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, 2) kaltės forma ir rūšis, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininko asmenybė, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

10. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

Dėl A. K. apeliacinio skundo

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam A. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė penkis nesunkius nusikaltimus, penkis apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą; teisiamas keturioliktą kartą, nors ir yra dar labai jauno amžiaus, trylika kartų yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui; per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 289 straipsnyje (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė veikiamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms, o šiuo metu šią priklausomybę gydosi, taip pat į tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 289 straipsnyje (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje skyrė laisvės atėmimo bausmes, bausmių dydžius nustatydamas mažesnius nei straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, skyrė arešto bausmę, jos dydį nustatydamas lygų maksimaliam, galimam skirti už baudžiamuosius nusižengimus. Paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių bendrinimo taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas A. K. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad A. K. anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe trylika kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo daromi nusikaltimai yra atsitiktinio pobūdžio. Akivaizdu, kad nuteistasis savo elgesio nekeičia ir teigiamų išvadų nedaro, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Šios aplinkybės rodo cinišką A. K. požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų bei įstatymų laikymąsi, todėl ir jam taikoma atsakomybė turi būti atitinkama, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta kokių nors papildomų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nuteistajam A. K. paskirtos bausmės turėtų būti švelninamos. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už nusikaltimus paskirtos mažesnės už vidurkį laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintos nuteistajam palankiu būdu (bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo), taip pat už baudžiamąjį nusižengimą paskirta arešto bausmė atitinka A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti paskiriant dar švelnesnes bausmes. Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Dar labiau švelninti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrindų nenustatyta.

13. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – vienerius metus – švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – keturi metai du mėnesiai laisvės atėmimo.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su 2023 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme buvo subendrinta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį – dalinį – bausmių sudėjimo būdą ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį – vienerius metus – skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios subendrintos laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus tai konstatuotina, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga.

15. BK 75 straipsnio 8 dalyje išaiškinta, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

16. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą turi būti įvertinta, ar taip nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas, įvertinęs A. K. ankstesnius teistumus bei jų pobūdį, asmens polinkį nusikalsti, sprendė, kad anksčiau nuteistajam taikytos bausmės rūšys jam pakankamos įtakos neturėjo, todėl nuteistajam netikslinga skirti su laisvės atėmimu ir areštu nesusijusią bausmę. Tokiam teismo vertinimui visiškai pritaria ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į A. K. padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį, didelį teistumų skaičių, taip pat įvertinus tai, kad nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingas vertinimas formuotų nebaudžiamumo ir galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį.

17. Vadovaujantis aukščiau aptartu nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę, ar pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, todėl A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl L. B. apeliacinio skundo

18. Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba skirti lygtinai ir su intensyvia priežiūra.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 4 dalis), yra laikomas šių nusikalstamų veikų organizatoriumi pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, nusikalto atlikdamas nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę; anksčiau teistas, tame tarpe dėl turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir vertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ją vertino kontekste su nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje 289 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus L. B. laisvės atėmimo bausmes artimas vidurkiui už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 4 dalyje 289 straipsnyje, padarymą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje 182 straipsnio 4 dalyje, – arešto bausmę, jos dydį nustatant lygų maksimaliam. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, ar sutrumpinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės terminą, pagrindo nėra, kadangi L. B. vėl nusikalto būdamas ne kartą teistas, be to, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taigi nesistengia savo nusikalstamo elgesio keisti teigiama linkme, kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, o naujai padarytos nusikalstamos veikos, be to, būnant jų organizatoriumi, yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam be griežčiausios bausmės laisvės atėmimo buvo skirtos ir švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas), tačiau, akivaizdu, tai L. B. teigiamos įtakos neturėjo – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad paskutiniaisiais teismų nuosprendžiais L. B. nuteistas už nusikaltimus, kuriais pasikėsinta į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Taigi L. B. nusikalstamas elgesys įgauna sistemingumą, kryptingai atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant dėl to atitinkamų išvadų, nes tai, tikėtina, yra sąmoningai pasirinktas jo pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirti L. B. švelnesnes bausmes pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų parinko tinkamos rūšies bausmę, teisingai nustatė jos dydį. Taip pat apylinkės tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tarpusavyje subendrindamas nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtas bausmes, t. y. paskirdamas subendrintą bausmę. Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam paskirtoji bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Dar labiau švelninti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrindo nėra.

21. Šiuo nuosprendžiu L. B. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, t. y. iš dalies sudedant, buvo bendrinama su 2022 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – aštuoni mėnesiai penkios dienos laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija bausmių bendrinimo klaidų nenustatė, todėl nei bendrinimo pagrindas, nei galutinė subendrinta bausmė nekeistina.

22. BK 75 straipsnio 8 dalyje išaiškinta, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

23. Kaip jau minėta, L. B. charakterizuojamas neigiamai, jis daug kartų teistas, paskutiniais nuosprendžiais už panašaus pobūdžio veikas. Nors už teisei priešingą elgesį sulaukdavo atitinkamos valstybės reakcijos – buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nuteistasis nepasimokė, tinkamų išvadų nepadarė. Nusikalstamos veikos, už kurias L. B. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo suplanuotos, nuteistasis jas organizavo ir vadovavo, nuo pakartotinio nusikalstamumo nuteistojo nesulaikė ir supratimas apie gresiančią realią laisvės atėmimo bausmę. Reikia pažymėti ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, tačiau nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino – nevykdė probacijos ir intensyvios priežiūros sąlygų, sistemingai jas pažeidinėdamas, dėl ko 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir L. B. pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį. Nors skunde nurodo, kad keis savo požiūrį, vėl pasitikėti nuteistuoju šiuo metu nėra pagrindo.

24. Atsižvelgus į teismų šiuo klausimu formuojamą praktiką, į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Sutiktina, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nusikalstamą veiką padaręs asmuo neabejotinai patiria didelius suvaržymus, tačiau BK 75 straipsnio taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties bei sudaryti prielaidų nebaudžiamumui. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų A. K. ir L. B. apeliacinius skundus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.