Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ Aktiva Finants ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovės šeimos nariui. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, 2019 m. kovo 13 d. UAB „TELE2“ ir atsakovė sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. 2.22-60536419-32061, kurios pagrindu UAB „TELE2“ įsipareigojo teikti atsakovei viešojo judriojo telefono ryšio bei įrangos suteikimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už suteiktas paslaugas 2019 m. liepos 31 d. atsakovei buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra, kurios atsakovė neapmokėjo ir liko skolinga ieškovui 18,86 Eur sumą už suteiktas paslaugas. Duomenų apie tai, jog atsakovė apmokėjo susidariusį įsiskolinimą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

2018 m. sausio 15 d. ieškovas ir UAB „TELE2“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „TELE2“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Kasacinio teismo išaiškinta, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytina tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.205 straipsnyje sutarties neįvykdymas apibrėžtas kaip bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsniu, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 18,86 Eur skola.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas sutarties 4 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovės 0,68 Eur delspinigių už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 18 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 19,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 50,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 65,84 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui OÜ Aktiva Finants, į. k. 10746479, iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,86 Eur (aštuoniolika eurų 86 ct) skolos, 0,68 Eur (nulis eurų 68 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19,54 Eur, sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,84 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.