Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei A. K. individualiai įmonei „Lijogeda“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovei A. K. IĮ „Lijogeda“ (toliau – įmonė) bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. spalio 16 d. buvo 1765,50 Eur savininko valstybinio socialinio draudimo įmokų. Įmonėje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi Kadangi įmonė neturi pakankamai turto ir pajamų, neatsiskaito su kreditoriais, ieškovo nuomone, yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą.

Pareiškimas tenkintinas, atsakovei A. K. individualiai įmonei „Lijogeda“ keltina bankroto byla.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įvardintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis 1 punktas). Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.

Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1124-381/2016). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė A. K. IĮ „Lijogeda“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2004 m. vasario 3 d. Atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Gyventojų registro duomenimis, įmonės savininko A. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Kadangi atsakovė teismui nepateikė jokių įmonės dokumentų, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje esančiais dokumentais ir teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 str. 3 d. ).

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius, kuriam, kaip valstybės institucijai, įpareigotai surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsakovė nemoka šių įmokų (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas). Todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės veiklos tikslas yra efektyviai ir produktyviai plėtoti įstatuose nurodytą komercinę ūkinę veiklą, siekiant pelno individualios įmonės savininkui. VSDFV Kauno skyrius dar 2005 m. gegužės 18 d. ir 2006 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimus išieškoti priverstine tvarka iš A. K. IĮ „Lijogeda“ į fondo biudžetą skolą ir šie sprendimai buvo perduoti vykdyti antstoliui. Antstolis neįvykdytus sprendimus 2019 m. spalio 10 d. grąžino išieškotojui kartu su išieškojimo negalimumo aktais, kuriuose nurodė, kad išieškojimui tinkamo turto ir pajamų nerasta.

Ieškovo teigimu, atsakovės įsiskolinimas biudžetui 2019 m. spalio 16 d. buvo 1765,50 Eur savininko valstybinio socialinio draudimo įmokų. Įmonėje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Įmonės savininko vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau jis yra areštuotas. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis tokio asmens tarp mokesčių mokėtojų, turinčių deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, nėra.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra nagrinėjamų bylų, kuriose šalimi būtų atsakovė. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgių buvo vykdomos kelios vykdomosios bylos, tačiau jos yra užbaigtos. Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turto atžvilgiu nėra galiojančių apribojimų.

Įvertinus byloje esančių duomenų visetą, darytina išvada, kad atsakovė A. K. IĮ „Lijogeda“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia A. K. IĮ „Lijogeda“ būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nagrinėjamu atveju nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Iš Bankroto administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog pagal Bankroto administratorių atrankos taisykles šios įmonės administratoriumi atrinkta UAB „Reniva“, kuri ir skirtina A. K. IĮ „Lijogeda“ bankroto administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individuali įmonė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 str. 1 d.), todėl, kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (IĮĮ 8 str.; CK 2.50 str. 1 d.). Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymas bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi nurodytų teisės normų sisteminė analizė, teismui suponuoja išvadą, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2617/2013). Nesant pakankamai įmonės turto, bankroto procese gali būti realizuotas visas įmonės savininko turtas (išskyrus tą, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas) ir savininko kreditoriai prarastų bet kokią galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 punkte išaiškinta teismams, kad ,, ...tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui turtas natūra nėra perduodamas. Įmonės savininkas ( savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas pagal CPK priedėlį Nr. 2”. Bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004. Teismų praktika. 2004, 22).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad A. K. yra įmonės savininkas, todėl jo turtas nėra atsietas nuo įmonės turto. Esant tokiai teisinei situacijai, laikytina, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėto asmens teisėms bei pareigoms, todėl remiantis suformuota teismų praktika A. K. įtrauktinas į šią bylą bendraatsakovu (CPK 43 str. 2 d.).

Vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalies 8 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti A. K. individualiai įmonei „Lijogeda“ (juridinio asmens kodas 300001315, adresas (duomenys neskelbtini),) bankroto bylą.

Bankrutuojančios A. K. IĮ „Lijogeda“ administratoriumi paskirti UAB „Reniva“ (sąrašo Nr. B-JA213).

Įtraukti į bylos nagrinėjimą bendraatsakovu įmonės savininką A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini),).

Areštuoti A. K. IĮ „Lijogeda“ (juridinio asmens kodas 300001315) priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad A. K. IĮ „Lijogeda“ kreditoriai per 30 dienų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad A. K. IĮ „Lijogeda“ valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Turto arešto aktų registrui, VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovui, atsakovei, įmonės savininkui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.