Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu, A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

2022 m. spalio 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pareigūnas R. M. pateikė maišelį su augalinės kilmės žalios spalvos medžiaga (1 t., b. l. 74-76).

2022 m. spalio 6 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata pas A. N., rasti ir paimti smulkintuvas, augalas (1 t., b. l. 53-65).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. spalio 24 d. specialisto išvada IBPS-V-2879452-22 nustatyta, kad: 1. Gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 1), 2022 m. spalio 5 d. rastų ir paimtų apžiūros metu pas A. N., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,036 g. 2. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 2), 2022 m. spalio 5 d. rasta ir paimta apžiūros metu pas A. N., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,951 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,2 %. 3. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 3), 2022 m. spalio 5 d. rasta ir paimta automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,519 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,8 %. 4. Žalios spalvos augalas (Vokas Nr. 4), 2022 m. spalio 6 d. rastas ir paimta kratos metu pas A. N. adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,090 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 3,2 %. 5. Ant smulkintuvo vidinių paviršių (Paketas Nr. 564177), 2022 m. spalio 6 d. rasto ir paimto kratos metu pas A. N., adresu (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar (ir) kanapių dervos pėdsakai. 6. Nuoplovose, paimtose nuo A. M. rankų (Vokas Nr. 5), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar (ir) kanapių dervos pėdsakai. Nuoplovose, paimtose nuo A. N. (Vokas Nr. 6), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 82-88).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl A. M. pareikšto kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl visuma visiškai patvirtina kaltinamajam A. M. pareikštą kaltinimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žala (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl A. N. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, – kaltinamųjų A. M., A. N., liudytojų A. K., A. Č., R. M. parodymus, specialistų išvadas, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. N. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropinę ir narkotinę medžiagą, bei išplatino narkotinę medžiagą, o būtent: jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 3,47 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip 2022 m. spalio 5 d. 17.30 val. laikė 0,036 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 0,090 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 1,519 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 2022 m. spalio 5 d. apie 17.40 val. prie (duomenys neskelbtini), išplatino A. M., o 0,036 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai laikė su savimi iki 2022 m. spalio 5 d. 17.50 val. kai (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė, o likutį – 1,951 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė su savimi iki 2022 m. spalio 5 d. 19.16 val. kai (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose policijos pareigūnas pas jį rado ir paėmė, o 0,090 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė iki 2022 m. spalio 6 d. 00.47 val., kai policijos pareigūnai kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. parodė, kad susitiko su A. M. vakare apšnekėti darbus, išgerti alaus. Kadangi jis buvo prie namų, jam niekur važiuoti nereikėjo A. M. parūkė „žolės“. Šią „žolę“ turėjo jis. Iš vieno maišelio, iš kurio jie rūkė, dalį „žolės“ atidavė A. M. Paskui atvyko pareigūnai ir juos sulaikė. Kanapes, kurių dalį davė A. M., jis rado prie (duomenys neskelbtini) namo. Pats kanapes vartoja apie 10 metų. Jis A. M. kanapes davė neatlygintinai. Amfetaminą, kuris buvo surastas jo namuose, turėjo nuo praeitų metų. Be to, namuose, ant palangės, buvo kanapės augalas. Adresu (duomenys neskelbtini) gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų kartu su sugyventine ir jos dukra. Paskutinį kartą amfetaminą vartojo sulaikymo dieną. Tokie kaltinamojo A. N. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 89-90, 98).

Minėtas aplinkybes patvirtina ir kito kaltinamojo A. M. parodymai, specialistų išvados. Štai specialisto išvada nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 1), 2022 m. spalio 5 d. rastų ir paimtų apžiūros metu pas A. N., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,036 g. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 2), 2022 m. spalio 5 d. rasta ir paimta apžiūros metu pas A. N., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,951 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,2 %. Žalios spalvos augalas (Vokas Nr. 4), 2022 m. spalio 6 d. rastas ir paimta kratos metu pas A. N. adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,090 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 3,2 % (1 t., b. l. 82-88). Be to, kita specialisto išvada nustatyta, kad A. N. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrakanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Imuninės dializės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta.

Įvertinus byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais nustatytas bei aptartas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo A. N. veiksmai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo teisingai įvertinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis A. N. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropinę ir narkotinę medžiagą, bei išplatino narkotinę medžiagą, dalį jos neatlygintinai perduodamas kitam kaltinamajam A. M.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajam A. N. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, pastariesiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. N. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis neteisėtai įgijo psichotropinę ir narkotinę medžiagas.

Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. N. pateiktas kaltinimas neteisėtai įgijus narkotinę ir psichotropinę medžiagas tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šių medžiagų laikymo faktu bei paties nenuosekliais kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms.

Bylos nagrinėjimo metu, apklausus kaltinamąjį, atlikus byloje esančių įrodymų tyrimą, nepavyko nustatyti esminių minėtos narkotinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko A. N. įsigijo minėtą narkotinę ir psichotropinę medžiagas). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš A. N. pateikto kaltinimo BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą. Šis faktas nepaneigia A. N. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis realizavo du iš BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą narkotinės ir psichotropinės medžiagų laikymą, turint tikslą ją platinti, bei išplatinimą. To visiškai pakanka pripažinti A. N. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę A. N., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant A. N. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino, charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 109-111), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 122-123).

Teismas įvertino prokuroro pasiūlytą realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau su šiuo prašymu nesutinka.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmes – neteistas ir pirmą kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausme žmogus, atlikęs net minimalią sankcijoje numatytą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, gali išeiti negrįžtamai pasikeitęs į blogąją pusę, kas gali nulemti tolesnį jo gyvenimą ir tolesnį nusikalstamų veikų darymą.

Atsižvelgiant į tai, kad A. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, byloje nėra duomenų, jog jis po 2022 m. spalio 5 d. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, yra pagrindo manyti, jog kaltinamojo veika yra greičiau atsitiktinė nei padaryta dėl susiformavusių ar įsišaknijusių antisocialinių bei priešingų teisei ir moralei asmeninių nuostatų. Teismo vertinimu, bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajam A. N. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir kaltinamasis savo veiksmais galėtų įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo atsitiktinė jo gyvenime.

Teismas, įvertinęs minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios, tai yra dvejų metų realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų aiškiai neteisingas. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininko asmenybės pavojingumą, visuma leidžia teismui spręsti, kad A. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ir BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ši nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinė, kaip jau aptarta aukščiau, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas A. N. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, o būtent – laisvės apribojimą 1 metų 6 mėnesių terminui su įpareigojimais. Šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kai A. N. buvo laikinai sulaikytas pagal BPK 140 straipsnį nuo 2022 m. spalio 5 d. 18.00 val. iki 2022 m. spalio 6 d. 16.55 val. (b. l. 78-83). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, kvitas 2022 m. lapkričio 16 d. serija BBB Nr. 2PK006048, perduoti į saugyklą Buivydiškių g. 20, Vilniuje (1 t., b. l. 94-97), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, DVD diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie 2 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 331,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Prašymas tenkinamas. Gynėjas kaltinamajam paskirtas, nes jis nemoka proceso kalbos. Vis tik kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, darbingas, dirba, jo teigimu, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis turės savarankiškų pajamų ir prašymą dėl minimų išlaidų priteisimo tenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 5 d. 18.00 val. iki 2022 m. spalio 6 d. 16.55 val. A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoju paskirti V. D., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) – taikant 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įteisėjus, panaikinti ir A. M. grąžinti jo pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie 2 bylos tomo viršelio.

Priteisti iš A. M. 331,67 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas už teisinės pagalbos teikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, kvitas 2022 m. lapkričio 16 d. serija BBB Nr. 2PK006048, perduotus į saugyklą Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, DVD diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie 2 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Sumokėti paskirtą užstato sumą į teismo depozitinę sąskaitą bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942160, banko pavadinimas: AB „Swedbank“, banko kodas: 73000, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.