Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-652-952/2018 pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl santuokos nutraukimo pripažinimo fiktyviu ir faktinės santuokos pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Z. R. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti V. R. ir Z. R. Radviliškio rajono CMB (duomenys neskelbtini) įregistruotą ištuoką apsimestiniu sandoriu, fiktyviai nutraukiant (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką.2018-03-29 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė Z. R. patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė: pripažinti V. R. ir Z. R. (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką nutraukta fiktyviai Radviliškio rajono CMB (duomenys neskelbtini) ištuokos akto įrašu, taip pat pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno faktinėje santuokoje.Ieškovė nurodė, kad su V. R. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus G. R. (duomenys neskelbtini) ir dukra J. R. (duomenys neskelbtini). Šeima 1950 m. Grinkiškyje nusipirko namą, nuo 1969 m. ieškovė įsidarbino Kaune. 1974 m. Kaune ji gavo kooperatinį butą, o jos vyras V. R. liko gyventi Grinkiškyje, vaikai išvyko gyventi į Kauną su motina Z. R.. 1986 m. į valstybės institucijas Z. R. ir V. R. atžvilgiu buvo pateikti skundai, kad jie turi namą Grinkiškio miestelyje ir butą Kaune, kad verčiasi uogų auginimu, todėl jie nusprendė nutraukti santuoką, taip išsaugant šeimos turtą. 1986 m. spalio mėnesį ieškovė su vyru V. R. pateikė pareiškimą Radviliškio rajono Civilinės metrikacijos skyriui (toliau – ir CMS) santuokai nutraukti, ištuoka buvo įforminta (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog, nors ir formaliai išsituokė, tačiau su vyru ir toliau gyveno kaip vyras ir žmona. V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad pagrindas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo sandorio pripažinimo apsimestiniu sandoriu atsirado tuomet, kai 2016-03-09 iš VSDFV Kauno skyriaus gavo laišką dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos grąžinimo.Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyrius tuomet atliko santuokos nutraukimo registravimą pagal savo kompetenciją ir nustatyti, jog tai buvo apsimestinis sandoris ne registratoriaus kompetencija. Taip pat nurodė, kad šiam sandoriui turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas.Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad ieškovė su vyru santuoką (duomenys neskelbtini) nutraukė apsimestinai, norėdami išsaugoti nuosavybės teises į namą Grinkiškio rajone ir butą Kaune. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo už mirusį vyrą V. R., kartu su prašymu pateikdama V. R. mirties liudijimą ir santuokos liudijimą. Ieškovei našlių pensija buvo paskirta nuo (duomenys neskelbtini), tačiau VSDFV Kauno skyriui patikrinus našlių pensijos gavėjos santuokos duomenų teisingumą Lietuvos valstybės istorijos archyve rastas Z. R. ir V. R. (duomenys neskelbtini) Ištuokos akto įrašas, todėl VSDFV Kauno skyrius nustatė, kad Z. R., kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad našlių pensija Z. R. buvo paskirta neteisėtai, našlių pensijos mokėjimas ieškovei buvo nutrauktas nuo 2016-03-01. Nuo 1996-06-03 iki 2016-02-29 susidarė 11 234,45 Eur našlių pensijos permoka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Z. R. bylinėjimosi išlaidas.Teismas, vertino, kad ieškovė Z. R. ištuoką įregistravo fiktyviai ir jau sandorio sudarymo metu žinojo, kad sandoris yra apsimestinis, todėl ji pati turi prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes. Ieškovė ir jos sutuoktinis patys, niekieno neverčiami siekė nutraukti santuoką, todėl turėjo numatyti, kad teisinės pasekmės gali kilti ir ateityje. Be to, ieškovė pati nurodė, kad į teismą dėl santuokos nutraukimo pripažinimo fiktyvia kreipėsi tik dėl to, kad nebūtų nutrauktas našlės pensijos mokėjimas ir nereiktų grąžinti permokėtos našlių pensijos, nors ieškovė, teikdama prašymą VSDFV dėl našlių pensijos skyrimo, žinojo, kad santuoka su V. R. yra nutraukta. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog, jos ir V. R. santuokos nutraukimas gali būti pripažintas negaliojančiu apsimestiniu sandoriu, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad 1987-02-19 santuokos nutraukimo sandoriui ginčyti ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki įsigaliojant 2000 m. civiliniam kodeksui, t. y. 1990-02-20, todėl ieškinio reikalavimas yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė Z. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Z. R. ir V. R., kaip subjektų valios išreiškimas pasireiškė veiksmais, fiktyviai ir apsimestinai nutraukiant santuoką. Kad jie santuoką nutraukė fiktyviai ir iki mirties gyveno kaip sutuoktiniai įrodo teismo sprendimo 21, 24, 25, 26 punktai, apibūdinantys santuokinį gyvenimą iki velionio mirties.Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino, bet ir neatmetė ieškovės Z. R. ir jos velionio vyro V. R. 1948 m. sudarytos bažnytinės santuokos.Ieškovė kreipėsi į teismą pakeisdama ieškinio dalyką, tačiau teismas byloje toliau sprendė pirminio ieškinio dalyko reikalavimą, taip netinkamai ir nepilnai išnagrinėdamas ieškinį, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą. Ieškovei ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2016-03-03, t. y. nuo VSDFV Kauno skyriaus priimtą sprendimą dėl Z. R. permokėtos našlių pensijos grąžinimo.Teismas nevertino ieškovės ir velionio elgesio normų ir jų valios išreiškimo fiktyviai nutraukti santuoką. Z. R. ir V. R. realiai neketino nutraukti santuokos.Teismas šališkai vertino bylos aplinkybes, nevertino ieškovės parodymų, liudininkų parodymų apie ieškovės ir velionio tolimesnį bendrą (kaip sutuoktinių) gyvenimą, neatsižvelgė į ieškovės amžių, dėl ko ji negali pilnai paaiškinti visų gyvenimo aplinkybių.Trečiasis asmuo VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018-05-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-652-952/2018 palikti nepakeistą, ieškovės Z. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog santuoka pasibaigia, kai ji nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės, todėl Z. R. ir V. R. santuoka teisine prasme laikoma pasibaigusia nuo (duomenys neskelbtini) ištuokos įregistravimo nepriklausomai nuo to, ar ji buvo registruota bažnyčioje ar ne.Našlių pensija ieškovei už mirusį V. R. nuo 1996-06-03 iki 2016-02-29 ieškovei buvo paskirta ir mokama neteisėtai, o šios pensijos permoka už minėtą laikotarpį susidarė dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nėra laikytina mirusiojo našle, nes V. R. mirties momentu jie buvo išsiskyrę, taigi Z. R. neturėjo teisės gauti našlių pensijos. Ieškovė kreipdamasi į VSDFV dėl našlių pensijos skyrimo, pateikė dokumentus, neatitinkančius tikrovės.Teismas teisingai konstatavo, kad materialinės teisės norma, apibrėžianti apsimestinį sandorį, gina sąžiningos šalies interesus, todėl tokį sandorį gali ginčyti tik sąžininga šalis. Ieškovė pati nurodė, kad ištuoką įregistravo fiktyviai, taigi ji žinojo, kad sandoris yra apsimestinis. Taip pat ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo pripažinimo fiktyviu kreipėsi tik dėl to, kad nebūtų nutrauktas našlės pensijos mokėjimas ir nereikėtų grąžinti permokėtos našlių pensijos.Teismas pagrįstai konstatavo, kad santuokos nutraukimo sandoriui ginčyti ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki įsigaliojant 2000 m. civiliniam kodeksui, todėl ieškinio reikalavimas pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimui atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacine tvarka sprendžiama dėl apeliantės Z. R. reikalavimo pripažinti, kad jos ir V. R. santuoka buvo nutraukta fiktyviai, taip pat pripažinti gyvenimo faktinėje santuokoje faktą. Byloje nustatyta, kad ieškovės Z. R. ir V. R. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) tuometiniame Šeduvos rajono CBAĮ Biuro Šiaulių srities Grinkiškio valsčiaus Vykdomajame komitete. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sutuoktinių bendro pareiškimo pagrindu, ištuokos akto įrašas (duomenys neskelbtini) ( 21 b. l.). Ieškovė Z. R. ir V. R. (duomenys neskelbtini) Pašušvio bažnyčioje taip pat buvo sudarę bažnytinę santuoką. V. R. mirė (duomenys neskelbtini). Apeliantė Z. R. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl valstybinės socialinės draudimo našlių pensijos skyrimo. (duomenys neskelbtini) VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 1850 apeliantei buvo paskirta našlių pensija. VSDFV Kauno skyrius (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė našlių pensijos mokėjimą Z. R. ir priėmė sprendimą išskaityti susidariusią našlių pensijos permoką iš gaunamos Z. R. senatvės pensijos. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į apeliantę raštu dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos permokos ir nurodė grąžinti susidariusią 11 234,45 Eur dydžio pensijos permoką.Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti V. R. ir Z. R. (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką nutrauktą fiktyviai Radviliškio rajono CMB (duomenys neskelbtini) ištuokos akto įrašu ir pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties gyveno faktinėje santuokoje. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą.Teismas pažymi, kad teismo proceso veiklos ribas apibrėžia ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai, t. y. iš ieškinio teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė ištuoką pripažinti apsimestiniu sandoriu, o pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė „pripažinti V. R. ir Z. R. (duomenys neskelbtini) Šeduvos rajono CBAĮ Biuro Šiaulių srities Grinkiškio valsčiaus Vykdomojo Komiteto įregistruotą santuoką nutraukta fiktyviai Radviliškio rajono CMB (duomenys neskelbtini) ištuokos akto įrašu, taip pat pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties gyveno faktinėje santuokoje“. Teismas pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmė, posėdžio metu ieškovė ir atstovas palaikė minėtame pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo suformuluotus reikalavimus, kuriuos grindė pradiniame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB ,,Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; kt.).

Dėl reikalavimo ištuoką pripažinti fiktyvia

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. numatyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Nagrinėjamu atveju apeliantė su V. R. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) buvo priimtas 2001-07-01, todėl nagrinėjamu atveju taikomas 1964 m. LTSR Civilinis kodeksas. LTSR CK 2 str. numatyta, kad šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius, taip pat santykius kolūkiuose, kylančius iš jų įstatų, reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens, miškų ir kolūkiniai įstatymai. LTSR Santuokos ir šeimos kodekso 37 str. buvo numatyta, kad jeigu nutraukti santuoką sutinka abu sutuoktiniai, neturintys nepilnamečių vaikų, santuoka nutraukiama civilinės metrikacijos organuose; ištuoka įforminama ir sutuoktiniams ištuokos liudijimas išduodamas, praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kurią sutuoktiniai padavė pareiškimą dėl ištuokos.

Z. R. ir V. R. santuokos nutraukimas įregistruotas Radviliškio rajono CMB (duomenys neskelbtini)ištuokos akto įrašu. Dėl ištuokos akto panaikinimo ieškovė kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kuris nurodė, kad sprendimą dėl šio klausimo priima teismas (25 b. l.). Tai reiškia, kad ieškovė siekia, jog būtų anuliuotas santuokos nutraukimo įrašas, įrašytas sutuoktinių bendro pareiškimo pagrindu.

Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą – pripažinti ištuoką fiktyvia– ieškovė grindė nurodydama, kad ištuoką įregistravo fiktyviai, siekdami išsaugoti tuo metu turėtą nekilnojamąjį turtą. Apeliantės teigimu, jos ir velionio V. R., kaip subjektų valios išreiškimas, pasireiškė veiksmais, fiktyviai ir apsimestinai nutraukiant santuoką. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo remdamasis faktiniu ieškinio pagrindu, kurį teisiškai kvalifikavo ir sprendė, kad ieškovės ir V. R. santuokos nutraukimas negali būti pripažintas negaliojančiu sandoriu (CK 1.87 str.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, santuokos nutraukimas negali būti vertinamas sandoriu CK 1.63 straipsnio prasme, taigi ir negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

Santuokos nutraukimas, kaip ir asmens gimimas, mirtis, santuokos sudarymas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, asmens lyties pakeitimas, partnerystė pagal CK 2. 18 straipsnį yra civilinės būklės aktai yra. Civilinės būklės aktai yra juridiniai faktai, turintys ypatingai svarbią reikšmę, apibrėžiant fizinių asmenų civilinį teisinį ir šeimos teisinį statusą. Siekdamas užtikrinti civilinių ir šeimos teisinių santykių stabilumą, teisinių santykių subjektų asmenines ir turtines teises, įstatymų leidėjas numatė specialią šių juridinių faktų įtvirtinimo formą - civilinės būklės aktų registraciją. Registracija atliekama, darant aktų įrašus civilinės būklės aktų registravimo knygose. Nustatyta detali šių įrašų atlikimo, keitimo ir papildymo tvarka garantuoja jų patikimumą ir sąlygoja tai, kad civilinės būklės aktų registravimo knygų įrašams apie civilinės būklės aktus – pirminiams civilinės būklės aktų įrašams - suteikiama didesnė (prima facie) įrodomoji galia. Tikslu apsaugoti šią įrodomąją pirminių civilinės būklės aktų įrašų galią, įvesta teisminė tokių įrašų nuginčijimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-167/2001).

Civilinės būklės akto registracija atliekama asmenų, siekiančių suteikti registruotinam civilinės būklės aktui juridinę reikšmę, pareiškimų, t.y. valinių aktų, pagrindu. CK 3.286 straipsnyje (SŠK 179 str.) nustatyta civilinės būklės aktų įrašų nuginčijimo tvarka reiškia ne tik tai, kad ginčo atveju vien teismas gali priimti sprendimą dėl įrašų panaikinimo, bet ir tai, kad preziumuojama pirminius civilinės būklės aktų įrašus esant teisingus ir atliktus teisėtai. Iš to seka, kad civilinio proceso šalies reikalavimas panaikinti civilinės būklės akto įrašą, t. y. paneigti tuo įrašu nustatyto fakto juridinę reikšmę, gali būti tenkinamas tik šiai šaliai įrodžius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygos įrašas negalėjo sukelti įregistruoto civilinės būklės akto teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-167/2001).

Ginčijamos ištuokos metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 110-113 straipsniuose buvo numatyta, kad kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę; jeigu piliečio arba kartu gyvenančių sutuoktinių ir nepilnamečių jų vaikų asmeninėje nuosavybėje paveldėjimo, dovanojimo ar santuokos būdu atsiranda daugiau kaip vienas gyvenamasis namas, tai savininkas turi teisę, savo pasirinkimu, palikti savo nuosavybėje bet kurį iš tų namų. Kitą namą (namus) savininkas turi per vienerius metus parduoti, padovanoti ar kitokiu būdu perleisti. Pati apeliantė pripažįsta, jog santuoką su V. R. nutraukė siekdama išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą ir prašo teismo pripažinti, kad toks santuokos nutraukimas buvo apsimestinis ir fiktyvus.

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos nutraukimas ieškovei Z. R. ir V. R. sukėlė turtines teisines pasekmes, t. y. buvęs sutuoktinių turtas išliko jų nuosavybe: Z. R. nuosavybės teise priklausė butas Kaune, (kurį ji pardavė 1995-12-05), V. R. iki mirties priklausė gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).

Nustačius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygose įrašas apie ištuoką sukėlė juridines pasekmes, negalima konstatuoti, kad civilinės būklės akto įrašo teisėtumo prezumpcija yra paneigta. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliantė byloje neįrodė buvus pagrindą panaikinti Radviliškio rajono CMB ištuokos įrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino.

Dėl bažnytinės santuokos

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime, bylos Nr. 6/94, nurodė, jog Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, kad „Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, negali būti taikoma įteisinti bažnytinei santuokai, sudarytai iki Konstitucijos įsigaliojimo, t. y. iki 1992 m. lapkričio 2 d. Jeigu iki šios datos santuoka nebuvo įregistruota valstybinėse civilinės metrikacijos įstaigose, kaip tai buvo nustatyta Santuokos ir šeimos kodekso normose, tai ji netapo juridiniu faktu ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes pagal anksčiau galiojusius įstatymus jų negalėjo sukelti. Baž­ny­ti­nė san­tuo­ka, su­da­ry­ta iki 1992 m. lap­kri­čio 2 d., t. y. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo, ne­ta­po ju­ri­di­niu fak­tu ir ne­su­ke­lia jo­kių tei­si­nių pa­sek­mių, nes pa­gal anks­čiau ga­lio­ju­sius įsta­ty­mus jų ne­ga­lė­jo su­kel­ti, o Kon­sti­tu­ci­ja, kaip tie­sio­gi­nio vei­ki­mo įsta­ty­mas, at­ga­li­ne tvar­ka ne­ga­lio­ja (LAT nutartis Nr. 3K-7-430/2001), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino, bet ir neatmetė apeliantės Z. R. ir V. R. 1948 m. sudarytos bažnytinės santuokos.

Dėl faktinės santuokos pripažinimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat reiškė reikalavimą pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties, gyveno faktinėje santuokoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netenkinus reikalavimo pripažinti negaliojančiu santuokos nutraukimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties gyveno faktinėje santuokoje, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymą faktinė santuoka negali sukelti teisinių pagrindų, todėl apskritai toks reikalavimas teisme negali būti reiškiamas, o jeigu toks pareiškiamas – jį teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Faktinę santuoką būtų galima pripažinti juridiniu faktu tik tuomet, jeigu įstatymų leidėjas tai tiesiogiai numatytų įstatyme, t. y. jeigu įstatymų leidėjas ir faktinei asmenų santuokai suteiktų juridinio fakto, sukeliančio tokios santuokos šalims teises ir pareigas, teisinę reikšmę. Tuo tarpu santuokos teisinius padarinius sukelia tik santuoka, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 2A-529-381/2015).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pripažinimo, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties gyveno faktinėje santuokoje, negali būti nagrinėjamas. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013). Konstatuotina, kad ieškovė pasirinko klaidingą savo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), į tai apylinkės teismas neatkreipė dėmesio (CPK 444, 445 straipsniai). Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties gyveno faktinėje santuokoje, nutrauktina.

Dėl procesinės bylos baigties

Pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė ir įrodymų vertinimo taisykles pritaikė tinkamai; nors apeliantės ieškinys atmestas ir kitais motyvais, galutinės šio teismo išvados yra iš esmės teisingos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.), todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-05-07 sprendimas, atsižvelgiant į nutarties 27 ir 28 punktuose nurodytus argumentus, keistinas ir bylos dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. mirties gyveno faktinėje santuokoje, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad V. R. ir Z. R. iki V. R. gyveno faktinėje santuokoje.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Z. R. 17,52 Eur (septyniolikos eurų 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.“