Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinyje nurodytus trūkumus, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Z. R. pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei Z. R. dešimties dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinyje nurodytus trūkumus. Sprendė, kad pateiktas ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai.

Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio ir jo priedų nėra aišku, kodėl ieškovė praėjus trisdešimt metų, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jei nuo pat pradžių žinojo, kad sandoris yra apsimestinis. Teigė, kad ieškinyje nėra nurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad sandoris dėl santuokos nutraukimo galėtų būti pripažintas apsimestiniu sandoriu, nėra nurodyta, kokį sandorį norėta pridengti, sudarant šį sandorį. Įpareigojo ieškovę patikslinti prieš tai minėtas aplinkybes. Nurodė, kad ieškovė turėtų pateikti duomenis, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokius priešingus teisei ar kitokius veiksmus atliko atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, įregistruodamas ieškovės ir jos sutuoktinio ištuokos faktą. Sprendė, kad atsakovė nebuvo sandorio šalimi, todėl nurodė ieškovei tikslinti byloje įtrauktinus dalyvauti asmenis. Susipažinęs su ieškiniu ir kartu pateiktais priedais, teismas nustatė, kad ieškovė prašė teisme apklausti liudytoją, tačiau nenurodė tikslios šio dalyvaujančio byloje asmens gyvenamosios vietos, gimimo metų. Nustatė, kad ieškovė pateikdama ieškinį, sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) Z. R. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Tvirtinama, kad ieškinyje yra aiškiai ir nuosekliai išdėstytas ieškinio dalykas ir pagrindas. Pažymėta, jog ieškinio priėmimo klausimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami ar renkami. Teigiama, kad nurodyti trūkumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Skunde pasisakoma, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir prasidėjo nuo tos dienos, kai buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus laiškas dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos permokos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) Z. R. atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė dešimties dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės ir kt. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kai procesinis dokumentas neatitinka šių reikalavimų ir dėl to kyla esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumai šalinami CPK nustatyta tvarka (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog ieškinio trūkumas, ribojantis teismo galimybę priimti ieškinį, yra tai, kad apeliantė (ieškovė) nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl įpareigojo apeliantę (ieškovę) pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog apeliantė siekė išsaugoti namą ir butą, kad sandoris dėl santuokos nutraukimo yra apsimestinis bei nurodyti tikslią prašomos apklausti liudytojos gyvenamąją vietą ir pan. Ieškovė, neabejotinai turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, turi teisę teismui pateikti visus turimus įrodymus pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, taip pat ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jeigu įrodys, kad atitinkamų įrodymų teismui negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių. Ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, nurodė faktines aplinkybes ir pateikė turimus rašytinius įrodymus. Ieškovės teisės į teisminę gynybą negali būti ribojamos tuo pagrindu, kad ji, teismo vertinimu, pateikė ne visas aplinkybes pagrindžiančius ar nepakankamai pagrindžiančius įrodymus. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovės teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, siūlydamas ieškovei netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė (ieškovė) kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius apie likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (b. l. 49).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir ieškinio trukumų šalinimą, be pagrindo nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas su trūkumais, kurių nepašalinus ieškinys negali būti priimtas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.