Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui A. I. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės A. C. ir atsakovo A. I. S. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė A. C. pasilieka turėtą pavardę C.Nustatyti vaiko H. B. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. C..Priteisti nepilnamečiui vaikui H. B. S. išlaikymą iš vaiko tėvo A. I. S. periodinėmis išmokomis po 162 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. C..Nepriteisti išlaikymo vienas kitam.Priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai pagal byloje pateiktus dokumentus.

iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos nustatė laikiną šalių sūnaus H. B. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą su motina A. C., gyvenančia Kauno r., (duomenys neskelbtini).priteisė laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš atsakovo A. I. S. nepilnamečiui sūnui H. B. S. po 100 Eur iki sprendimo priėmimo civilinėje Nr. 2-25855-947/2015.ieškovę A. C. paskyrė nepilnamečiui sūnui H. B. S. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. gavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, kad tarnyboje gautas atsakovo A. I. S. prašymas dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką išvežto sūnaus grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Jungtinę Karalystę pagal Hagos konvenciją.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi (t. 1, b. l. 70-71):

sustabdė civilinę bylą Nr. 2-25855-947/2015 iki bus išspręstas atsakovo A. I. S. prašymas dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką išvežto sūnaus H. B. S., (gim. (duomenys neskelbtini)), grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę (Jungtinę Karalystę) pagal Hagos konvenciją. įpareigojo Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informuoti teismą apie vaiko grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę klausimo nagrinėjimą.

Motyvuose nurodė, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl šalių nepilnamečio sūnaus H. B. S. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Iš atsakovo kreipimosi dėl vaiko grąžinimo į vaiko gyvenamosios vietos valstybę akivaizdu, kad šalys skirtingai suvokia vaiko atvežimo į Lietuvą teisėtumą ir tikslą. Hagos konvencijos 16 straipsnyje nustatyta, kad teismo ar administracinės institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iki nėra išspręstas H. B. S. neteisėto išvežimo ir grąžinimo klausimas, negalima iš esmės išspręsti šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl teismas sprendė, kad toliau nagrinėti bylą netikslinga ir ją būtina sustabdyti (CPK 164 str. 4 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Ieškovė A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį (t. 1, b. l. 84-85).

santuokos nutraukimo byla yra kompleksinė ir dėl to, kad yra kilęs ginčas pagal Hagos konvenciją dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atvežimo į Lietuvą teisėtumo, tai nėra protingas pagrindas stabdyti visą bylą. Ieškovė neketina vesti su atsakovu bendro gyvenimo, toks bylos sustabdymas pažeidžia jos teises su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Teismas neteisingai įvertino būtinybę dėl santuokos nutraukimo bylos sustabdymo visa apimtimi, neišskiriant vaiko gyvenamosios vietos klausimo, kuris yra išspręstas nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. gautas tik raštas iš Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos. Duomenų, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ar iškelta kokia nors civilinė byla nėra. Rašte yra išdėstoma tik atsakovo nuomonė dėl susiklosčiusios situacijos. Hagos konvencijos taikymas nesukuria absoliučių taisyklių. Atsakovas žino, kur ieškovė su vaiku gyvena, tačiau pats nebendrauja, per tris mėnesius nebuvo atvykęs. Teismas pažeidžia nekaltumo prezumciją. Stabdydamas bylą tik dėl procesinės reikšmės neturinčio dokumento lyg preziumuoja, kad ieškovė gali būti kalta tokio nusikaltimo, kaip savo vaiko tariamas grobimas, padarymu.

Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad vengia vykti į Lietuvą ne todėl, kad nesirūpina sūnumi, o iš tikrųjų todėl, kad jį labai myli ir nori kuo greičiau jį susigrąžinti į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Vaikui dovanų siuntimas bei bendravimas gali būti suvoktas kaip atsakovo noras, kad ieškovė vaiką laikytų Lietuvoje, o atsakovas to nenori. Atsakovas niekada nesutiko, kad vaikas gyventų Lietuvoje. Toks sutikimas iš atsakovo pusės nebuvo duotas. Be to, teismui yra pateiktas prašymas ir užvesta byla, kad vaikas būtų grąžintas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, kuri pagal Hagos konvenciją yra Jungtinė Karalystė. Ieškovė meluoja, kad jai buvo grasinama. Priešingai, ieškovė vaiką išsivežė be atsakovo sutikimo, kas laikoma vaiko grobimu. Ji tik buvo informuota, kad tokie jos veiksmai yra baudžiamasis nusikaltimas. Ieškovė, neteisėtai laikydama vaiką Lietuvoje, pažeidžia atsakovo teises bendrauti su vaiku (t. 2, b. l. 13-14, 17-18).

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civonėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato vieną iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Nors fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas, gavęs Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, kad tarnyboje gautas atsakovo A. I. S. prašymas dėl neteisėtai į Lietuvos Respubliką išvežto sūnaus grąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę Jungtinę Karalystę pagal Hagos konvenciją, sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas vaiko H. B. S. neteisėto išvežimo ir grąžinimo klausimas. Kaip matyti, teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą, vadovavosi Hagos konvencijos 16 straipsnio nuostata.

1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų Lietuvai įsigaliojo 2002 m. rugsėjo 1 d., kurios tikslas, kad neteisėtai į užsienio valstybę išvežti ar laikomi vaikai būtų greitai grąžinti jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę bei garantuoti, kad globos teisės ir teisė matytis su vaiku būtų gerbiamos visose valstybėse. Taigi, Hagos konvencija yra tarptautinis teisės aktas, kuris teisės šaltinių hierarchijoje yra prioritetinis nacionalinės teisės atžvilgiu. Hagos konvencijos 16 straipsnyje reglamentuota, kad gavusi pranešimą apie neteisėtą išvežimą ar laikymą, nurodytą 3 straipsnyje, Susitariančiosios Valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal šią Konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią Konvenciją. Taigi, nurodyta tarptautinė teisės norma leidžia daryti išvadą, kad teismas klausimo dėl vaiko globos teisių iš esmės negali spręsti tol, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal šią Konvenciją <..> (vaiko (ne)grąžinimo nustatymas sudaro sąlygas spręsti klausimą dėl vaiko globos teisių). Nagrinėjamu atveju, remiantis LITEKO duomenimis, matyti, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-4256-603/2016 pagal ieškovo A. I. S. prašymą, suinteresuotas asmuo A. C., dėl vaiko grąžinimo, teismo posėdis atidėtas 2016 m. gegužės 20 d., kas leidžia daryti išvadą, kad teismine tvarka dar nenustatytas vaiko (ne) teisėto išvežimo faktas ir nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl vaiko (ne) grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tarptautinės teisės normos imperatyvią nuostatą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civiliniame procese pasinaudojo fakultatyvaus bylos sustabdymo instituto nuostatomis, kadangi civilinės bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją, iš esmės negalimas (jos sustabdymas būtinas).

Pažymėtina, kad Hagos konvencijos 11 straipsnyje reglamentuotas terminas, per kurį teismas ar kompetentinga institucija nuo proceso pradžios turi priimti sprendimą dėl vaiko grąžinimo, t. y. ne vėliau kaip per 6 savaites nuo proceso pradžios. Toks pat terminas numatyta ir 2003-11-27 Reglamento Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, 11 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad numatančio, kad teismas ne vėliau kaip per 6 savaites nuo pareiškimo pateikimo, išskyrus atvejus, kai išimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, priima sprendimą dėl vaiko grąžinimo. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad vaiko grąžinimo klausimas turi būti išspręstas kuo operatyviau. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad neketina vesti su atsakovu bendro gyvenimo, toks bylos sustabdymas pažeidžia jos teises su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, tačiau tokiu būdu ieškovė akcentuoja savo interesų gynimą, kai, šiuo atveju, prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Nepagrįstais laikyti ieškovės argumentai dėl santuokos nutraukimo bylos sustabdymo visa apimtimi, neišskiriant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, kadangi civilinio proceso nuostatos reglamentuoja civilinės bylos sustabdymą, t. y. nagrinėjimo sustabdymą visų, ne atskirų reikalavimų apimtyje.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, daryti išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą, todėl panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties dėl ginčo esmės atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.