Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos – Šiaulių rajono – ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 8 d.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

O. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 17 d. apie 19.45 val. Kelmėje, (duomenys neskelbtini) g., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tariamai tardamasis dėl mobiliojo ryšio telefono pirkimo, paėmęs telefoną, grasindamas M. V. nešaunamuoju ginklu – pneumatiniu pistoletu „Tanfoglio Witness 1911“, Nr. (duomenys neskelbtini), D. kategorijos, skirtu šaudyti 4.5 mm kalibro sviediniais, naudodamas CO2 dujų balionėlį, kurį laikė nukreipęs į nukentėjusįjį, taip atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S2“, 500 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam M. V. 500 litų turtinę žalą. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė pašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti ir O. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., paskirti laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde prokurorė pažymi, kad O. J. po nusikalstamos veikos padarymo neatvyko pats savo noru ir nepranešė apie padarytą veiką, be to, jis neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir nesigaili. Teigia, kad tik panaudojus procesines prievartos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 155 str., 154 str., buvo nustatytas įtariamasis O. J., ir jis 2012-03-01 sulaikytas. Taip pat nurodoma, kad O. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigė, kad neturėjo tikslo užvaldyti svetimą turtą, o norėjo nukentėjusįjį M. V. tik „paauklėti“ dėl nemandagaus elgesio pokalbio telefonu metu, ir kad nukentėjusysis, jam išsitraukus orinį šautuvą, pats atbulas nuėjo link savo automobilio, palikdamas jam telefoną, kurį jis laikė savo rankoje.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, atidėdamas O. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė BK 75 str. 1 d., nes bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tiems asmenims, kurie nuteisti už nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus (kasacinė byla Nr. 2K-410/2006). Pažymima, kad visais atvejais, kai pilnamečio kaltininko veikoje yra sunkaus nusikaltimo požymiai, BK 75 str. taikymas apskritai negalimas (2008-05-16 Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75, 92 str.) apžvalgos 1. 2 punktas).

Dėl to prokurorė pažymi, kad aplinkybių, apibūdinančių O. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, visuma neleidžia pagrįstai manyti, jog yra išimtinės aplinkybės, jog baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, O. J. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei jos vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis O. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, O. J. pripažino kaltu įvykdžius kvalifikuotą plėšimą pagal BK 180 str. 2 d. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo O. J. paskirta bausme ir su sprendimu atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo O. J. baudžiamosios atsakomybės klausimus, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei (padarę sunkų tyčinį nusikaltimą, panaudodamas nešaunamąjį ginklą), jo asmenį apibūdinančius duomenis (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad padėjo išaiškinti šią veiką ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kitas aplinkybes (savo noru policijai atidavė panaudotą nešaunamąjį ginklą, susitaikė su nukentėjusiuoju, sutinka atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, augina mažametį vaiką). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas O. J. prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.), ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Su tokiu sprendimu, kaip minėta, nesutinka prokurorė.

Pirmiausia pažymėtina, kad BK 75 str., kuriame įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, 1 dalyje nurodytos imperatyvios sąlygos, kuriomis apribotas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 metams arba ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju O. J. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 2 d., yra priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), o tai neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų ir paminėtų atitinkamų sąlygų, vadinasi, pirmosios instancijos teismas BK 75 str. nuostatas taikė netinkamai, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama BPK 328 str. 1 p. numatytu pagrindu.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl O. J. skirtinos bausmės, akcentavo, kad už nuteistojo padarytą nusikaltimą BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, kurią skundžiamu nuosprendžiu ir paskyrė. Po to pirmosios instancijos teismas išdėstė teorinius samprotavimus apie teisingumo principo sampratą, iš esmės atkartojo jau minėtas nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas palankias nuteistajam aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, ir, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d., nusprendė, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas prieštarautų teisingumo principui. Vertindama tokius pirmosios instancijos teismo argumentus ir išvadas, kolegija pažymi, kad pagal BK 54 str. 3 d. teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą, bausmę. Taigi BK 54 str. 3 d. įtvirtintas teisingos bausmės principas yra siejamas su kitos, t. y. švelnesnės, negu konkrečiame baudžiamajame įstatyme numatytos, bausmės paskyrimu, o ne su bausmės vykdymo atidėjimu, kuris taikomas tik esant jau minėtoms atitinkamos sąlygoms. Todėl kolegija konstatuoja, kad iš BK 54 str. 3 d. apylinkės teismo kildinamos išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo yra teisiškai nepagrįstos.

Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad prokurorė nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis ir nuteistojo teisinei padėčiai palankiomis aplinkybėmis, tačiau skundu neprašoma panaikinti O. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl kolegijai nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl apylinkės teismo nustatytų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo padėties daugiau, nei to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 4 d.).

Kartu kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Tad šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad O. J. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti panaudojo nešaunamąjį pneumatinį ginklą, fizinių sužalojimų nukentėjusiajam M. V. nepadarė, pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu išreiškė kaltininkui palankią poziciją – ,,J. aš atleidžiu, jis pats nesuprato, ką padarė“ (174 b. l.). Kolegijos nuomone, O. J. įvykdytas nusikaltimas pagal savo pobūdį nėra toks pavojingas visuomenei, už kurį įstatymų leidėjas numato griežčiausią laisvės atėmimo iki 7 metų bausmę. Be to, įvertinus nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat O. J. asmenybę charakterizuojančius duomenys, t. y. tai, kad jis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, sukūrė šeimą (134 b. l.), kolegija mano esant tikslinga sumažinti O. J. paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, nustatant žymiai mažesnę bausmę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės, nes apylinkės teismo nustatyta ir prokurorės prašoma paskirti O. J. reali laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta (BPK 328 str. 2 p.). Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir O. J. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo teisinė padėtis blogėja, o tai atitinka prokurorės apeliacinio skundo esmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija,

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti:

O. J., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 metams sumažinti iki 6 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. kovo 8 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. J. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos – Šiaulių rajono – ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.