- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-24
- Bylos Nr.
- 2K-410/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- K. G., I. P., R. G., S. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, nuteistųjų S. B., R. G. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. G. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį šešiasdešimt parų arešto, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) 12500 Lt (100 MGL) bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) 25000 Lt (200 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4, 5 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 25000 Lt (200 MGL) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
K. G. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
I. P. nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) 12500 Lt (100 MGL) bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimu penkeriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) 18750 Lt (150 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą), BK 228 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 18750 Lt (150 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4, 5 dalimis, 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 25000 Lt (200 MGL) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
R. G. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) 25000 Lt (200 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 25000 Lt (200 MGL) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
R. G. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandos) išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) 12500 Lt (100 MGL) bauda, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) 25000 Lt (200 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės paskirtos pagal BK 199 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 31250 Lt (250 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 31250 Lt (250 MGL) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant atviroje kolonijoje.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 5dalimi, iš S. B. išieškota į valstybės pajamas 80049 Lt.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendis pakeistas:
Nustatyta, kad S. B. ir R. G. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 2003 m. liepos 6 d. gabendami privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateikė muitinės kontrolei: S. B. – 4715,03 g aukso ir 8279,01 g sidabro – 140 137 vertės; R. G. – 5024,39 g aukso ir 11743,439 g sidabro – 154 107 vertės.
I. P., nuteistai pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 d. (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą), 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą), galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme trims mėnesiams ir 25000 Lt (200 MGL) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
K. G., nuteistam pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą), 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme trims mėnesiams ir 25000 Lt (200 MGL) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
R. G., nuteistam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme trims mėnesiams ir 25000 Lt (200 MGL) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
S. B., nuteistam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą), 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme trims mėnesiams ir 31250 Lt (250 MGL) bauda, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Dėl iš R. G. ir S. B. paimtų juvelyrinių dirbinių iš aukso ir sidabro (2004 m. balandžio 7 d. kvitas Nr. DĮ 000047) nuspręsta: 438,15 g aukso grąžinti R. G.; 652,32 g aukso ir 4976 g sidabro grąžinti S. B.; likusią dalį konfiskuoti.
Kitą nuosprendžio dalį nuspręsta palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. P., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų S. B. ir R. G. kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų S. B. ir R. G. bei jų gynėjų advokatų G. Mauručaitienės ir S. Chimino, prašiusių šių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, nuteistųjų I. P. ir K. G. bei jų gynėjų advokatų R. Mikliušo ir S. Juzukonio, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G., S. B. nuteisti už tai, kad jie kartu su A. P. papirko valstybės tarnautoją už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: siekdami nuslėpti ir nedeklaruoti dalies įvežamų per valstybės sieną juvelyrinių dirbinių, 2003 m. gegužės 11 d. susitarė su valstybės tarnautoja Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos viršininke I. P. dėl padėjimo įgyvendinti jų sumanymą už piniginį atlygį ir 2003 m. gegužės 15 d., apie 15 val., prie Vilniaus oro uosto ,,Lalcargo" terminalo, esančio Rodūnės kelias 18, Vilniuje, I. P. pareikalavus iš jų 13000 Lt kyšio, kurio dalį ji pažadėjo perduoti Vilniaus teritorinės muitinės neįvardintiems kriminalinės tarnybos pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - padėjimą įvežti juvelyrinius dirbinius iš aukso ir sidabro dalies jų nedeklaruojant, o kitą dalį ketino pasilikti sau už jos pačios neteisėtą veikimą - kelio daromai kontrabandai neužkirtimą, susidėję pinigus tiesiogiai perdavė I. P. dalį reikalauto ir sutarto kyšio - 7000 Lt. Po keleto dienų R. G. perdavė I. P. likusią dalį reikalauto kyšio - 6000 Lt.
S. B. nuteistas ir už tai, kad gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, o būtent: 2003 m. gegužės 15 d., apie 17 val., Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pareigūnams S. B. firmos vardu deklaravo 1561,77 g bižuterijos iš aukso, nors be šio kiekio dar gabeno 1603,94 g aukso ir 22625 g sidabro gaminių, kurių muitinė vertė atitinkamai 43068 Lt ir 36981 Lt, iš viso 80049 Lt, ir visą krovinį išsinešė iš muitinės teritorijos.
I. P. nuteista už tai, kad reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kurstė papirkti valstybės tarnautoją ir padėjo S. B. įvežti kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką juvelyrinius gaminius iš aukso ir sidabro, o būtent: ji, būdama valstybės tarnautoja - Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos viršininkė, 2003 m. gegužės 11 d. pažadėjusi R. G. , S. B. ir A. P. už kyšį padėti įvežti kontrabandos būdu juvelyrinius dirbinius iš aukso ir sidabro, 2003 m. gegužės 12 d., už šio kyšio dalį paprašė Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos vyresniojo inspektoriaus K. G., kaip tarpininko, pasinaudojant pažintimi su Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi A. A., susitarti su pastaruoju, kad už kyšį nesiimtų įstatymo jam suteiktų teisių ir pareigų užkirsti kelią daromai kontrabandai ir per Vilniaus oro uosto muitinės postą netikrindamas praleistų 2003 m. gegužės 11 d., R. G., S. B. ir A. P. atsigabentus juvelyrinius dirbinius iš aukso ir sidabro.
Ji 2003 m. gegužės 15 d., pareikalavo 13000 Lt kyšio už savo bei neįvardintų Vilniaus teritorinės muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų neteisėtą veikimą ir tą pačią dieną apie 15 val. prie Vilniaus oro uosto ,,Lalcargo" terminalo, esančio Rodūnės kelias 18, Vilniuje, priėmė dalį kyšio - 7000 Lt, susidėtų R. G., S. B. ir A. P., kuriuos ten pat automobilyje ,,Audi Allroad" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė K. G., kad šis dalį pinigų pasiliktų sau, o kitą dalį kaip kyšį perduotų vyriausiajam inspektoriui A. A. už neteisėtą jo veikimą vykdant įgaliojimus.
2003 m. gegužės 15 d., apie 17 val., muitiniam tikrinimui pateikus krovinio deklaracijas, pagal kurias S. B. firma deklaravo 1561,77 g, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2328,51 g bižuterijos iš aukso, A. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ pagal tris sąskaitas – faktūras – 2288 g ir 4387 g bižuterijos iš aukso ir 7423 g bižuterijos iš sidabro, I. P., žinodama, kad deklaruojama tik dalis gabenamo krovinio, R. G. ir A. P. nedeklaravus sidabro gaminių, kurių muitinė vertė atitinkamai 27125 Lt ir 26844 Lt ir neviršija 250 MGL dydžio sumos, o S. B. nedeklaravus 1603,94 g aukso ir 22625 g sidabro gaminių, kurių muitinė vertė atitinkamai 43068 Lt ir 36981 Lt, iš viso 80049 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą, už šių gaminių įvežimą S. B. siekiant išvengti 14409 Lt pridėtinės vertės mokesčio, neteisėtai nurodė jai pavaldžiai Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos inspektorei D. D. atlikti muitinės procedūras pagal krovinio deklaracijas, taip padėdama S. B. padaryti kontrabandą.
Tęsdama nusikalstamą veiklą, I. P. Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 18 d. iki 2003 gegužės 30 d., iš R. G. už padėjimą gabenant kontrabandą priėmė savo naudai likusią dalį reikalauto kyšio – 6000 Lt, susidėtų R. G. ir S. B.
K. G. nuteistas už tai, kad kyšininkavo kaip tarpininkas, papirko valstybės tarnautoją ir padėjo padaryti kontrabandą, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto vyresnysis inspektorius, 2003 m. gegužės 12 d., paprašytas kitos pamainos viršininkės I. P., pasinaudodamas tarnyba ir pažintimi su Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi A. A., už kyšį pažadėjo paveikti A. A. ir susitarti, kad tas už kyšį nesiimtų įstatymo jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar administraciniam nusižengimui ir per Vilniaus oro uosto muitinės postą netikrindamas praleistų 2003 m. gegužės 11 d., R. G., S. B. ir A. P. atsigabentus juvelyrinių dirbinių iš aukso ir sidabro krovinius. Tą pačią dieną Antakalnio mikrorajone, Vilniuje, susitikęs su A. A. ir pažadėjęs kyšį, susitarė dėl A. A. pagalbos gabenant kontrabandą.
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2003 m. gegužės 15 d., 15-16 val., prie Vilniaus oro uosto ,,Lalcargo" terminalo esančio Rodūnės kelias 18, Vilniuje, priėmė iš I. P. 7000 Lt dalį sau kaip tarpininko kyšį, dalį pažadui duoti kyšį A. A. įvykdyti, 2003 m. gegužės 15 d., apie 17 val. muitiniam tikrinimui pateikus krovinio deklaracijas, pagal kurias S. B. firma deklaravo 1561,77 g, UAB ,, (duomenys neskelbtini)" – 2328,51 g bižuterijos iš aukso, A. P. firma „(duomenys neskelbtini)“ pagal tris sąskaitas - faktūras – 2288 g ir 4387 g bižuterijos iš aukso ir 7423 g bižuterijos iš sidabro, žinodamas, kad deklaruojama tik dalis gabenamo krovinio, R. G. ir A. P. nedeklaravus sidabro gaminių, kurių muitinė vertė atitinkamai 27125 Lt ir 26844 Lt ir neviršija 250 MGL dydžio sumos, o S. B. nedeklaravus 1603,94 g aukso ir 22625 g sidabro gaminių, kurių muitinė vertė atitinkamai 43068 Lt ir 36981 Lt, iš viso 80049 Lt ir viršija 250 MGL dydžio sumą, už šių gaminių įvežimą S. B. siekiant išvengti 14409 Lt pridėtinės vertės mokesčio, I. P. neteisėtai nurodžius sau pavaldžiai Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos inspektorei D. D. atlikti muitinės procedūras pagal krovinio deklaracijas, K. G. padėjo S. B. padaryti kontrabandą.
Tą pačią dieną, 20 val. 5 min., savo automobilyje degalinėje „Statoil Vingis“, iš I. P. gautų 7000 Lt, 5000 Lt kaip kyšį perdavė A. A., o 2000 Lt pasiliko sau kaip tarpininko kyšį.
R. G. nuteistas dar už tai, kad jis, kaip savo firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, 2003 m. liepos 6 d. atskridęs į Vilniaus oro uostą ir siekdamas išvengti 28216 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, deklaravo 438,15 g svorio aukso dirbinių ir nepateikė muitinės kontrolei 5024,39 g aukso ir 13363 g sidabro dirbinių, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL ir atitinkamai yra 134912 Lt ir 21842 Lt, iš viso 156754 Lt.
S. B. nuteistas dar už tai, kad jis, kaip savo vardo firmos savininkas, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, 2003 m. liepos 6 d., atskridęs į Vilniaus oro uostą ir siekdamas išvengti 25300 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, deklaravo 652,32 g svorio aukso ir 4976 g svorio sidabro dirbinių ir nepateikė muitinės kontrolei 4715,03 g aukso ir 8534 g sidabro dirbinių, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL ir atitinkamai yra 126605 Lt ir 13949 Lt, iš viso 140554 Lt.
I. P. nuteista dar už tai, kad piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi padėjo R. G. ir S. B. padaryti kontrabandą, o būtent: būdama valstybės tarnautoja - Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos viršininkė, 2003 m. liepos 2 d. pažadėjusi R. G. ir S. B. padėti įvežti į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu juvelyrinių dirbinių iš aukso ir sidabro krovinį, pažeisdama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3, 6 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktus, Vilniaus teritorinės muitinės nuostatų 7.2, 7.4, 8.3, 8.6, 8.7, 8.10 punktus, Vilniaus oro uosto posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 13.1, 2, 3, 5, 16, 17 punktus, 14.2, 3, 5 punktus, Vilniaus oro uosto posto nuostatų 6.3 punktą, 8.3, 4 punktą, Vilniaus teritorinės muitinės 2000 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 52 patvirtintą muitinės pareigūnų darbo Tarptautinio Vilniaus oro uosto keleivių terminale tvarką, siekdama sau turtinės naudos – tikėdamasi kyšio, iš anksto žinodama apie R. G. ir S. B. daromą kontrabandą, privalėdama vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai vykdytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, importo muitų bei mokesčių priskaičiavimą, vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, prireikus asmeniškai atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, keleivių ir jų gabenamo bagažo muitinį tikrinimą, turėdama teisę nustačius įstatymų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, nesiėmė įstatymų jai suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui, bet priešingai, padėjo jį padaryti, 2003 m. liepos 6 d., apie 16 val., nurodydama Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos vyriausiajam inspektoriui S. Š. atlikti muitinės procedūras pagal R. G. ir S. B. pateiktas krovinio deklaracijas, kuriomis R. G. deklaravo 438,15 g aukso dirbinių, o S. B. – 652,32 g aukso ir 4976 g sidabro dirbinių, bet jai žinomai nepateikė muitinės kontrolei kitos dalies gabenamo krovinio – R. G. 5024,39 g aukso ir 13363 g sidabro dirbinių bendros 156754 Lt muitinės vertės, S. B. 4715,03 g aukso ir 8534 g sidabro dirbinių bendros 140554 Lt muitinės vertės, viršijančių 250 MGL, taip siekdami išvengti R. G. 28216 Lt, o S. B. - 25300 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Dėl tokių I. P. veiksmų valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, nes ji diskreditavo muitinės pareigūno vardą ir sumenkino muitinės autoritetą.
K. G. nuteistas dar už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus teritorinės muitinės oro uosto posto pamainos vyresnysis inspektorius, paprašytas kitos pamainos viršininkės I. P. pasinaudojant tarnyba ir pažintimi su muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi A. A., 2003 m. liepos 3 d., susitikimo su juo Architektų gatvėje, Vilniuje, ir vėlesnių telefoninių pokalbių metu įkalbėjo, kad A. A. už kyšį nesiimtų įstatymo jam suteiktų teisių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ir per Vilniaus oro uosto muitinės postą netikrindamas praleistų 2003 m. liepos 6 d. R. G. ir S. B. atgabentą juvelyrinių dirbinių iš aukso ir sidabro krovinį. 2003 m. liepos 6 d., apie 16 val., R. G. deklaravus 438,15 g aukso dirbinių, o S. B. – 652,32 g aukso ir 4976 g sidabro dirbinių, bet jam žinomai nepateikus muitinės kontrolei kitos dalies gabenamo krovinio – R. G. 5024,39 g aukso ir 13363 g sidabro dirbinių bendros 156754 Lt muitinės vertės, S. B. 4715,03 g aukso ir 8534 g sidabro dirbinių bendros 140554 Lt muitinės vertės, viršijančių 250 MGL, jiems išvengus atitinkamai 28216 Lt ir 25300 Lt pridėtinės vertės mokesčio, padėjo R. G. ir S. B. padaryti kontrabandą.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras kasaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus: 1) K. G. nuteisti pagal BK 226 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes paskirtas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą), subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose; 2) I. P. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes paskirtas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą), subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis paskirtomis pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 3) R. G. nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 199 straipsnį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 4) S. B. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Savo prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi BK 55 straipsnio nuostatomis parinkdamas skiriamų bausmių rūšis I. P., K. G., S. B., R. G., nes BK 55 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą asmenims, pirmą kartą teisiamiems už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kasatorius skunde tvirtina, kad šių nuostatų teismas nepaisė ir parinko nesusijusias su laisvės atėmimu bausmes asmenims, nuteistiems ir už sunkius nusikaltimus, kas vertintina kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Be to, anot kasatoriaus, teismas nesilaikė BK 54 straipsnio nuostatų ir vertindamas nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdį nuosprendyje nurodė, kad nusikaltimai nėra smurtiniai, tačiau visai neatsižvelgė į tai, jog dalis jų pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Kasatorius mano, kad teismas nekreipė dėmesio į kaltės formą ir rūšį bei nusikaltimo tikslus, nors to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Prokuroras teigia, kad iš nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad visų nuteistųjų veikos buvo padarytos tiesioginės tyčios forma, o tikslai – savanaudiški. Be to, anot prokuroro, teismas parinkdamas bausmes už atskirus nusikaltimus K. G. ir I. P. nekreipė dėmesio ir į tai, kad jie veikas padarė būdami valstybės tarnautojais, nors tokiems asmenims keliami griežtesni reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nepagrįstai R. G. pripažino baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi), nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad R. G. faktiškai kaltę pripažįsta tik iš dalies, o konstatuojamoje dalyje padarė priešingas išvadas. Be to, kaip nurodo kasatorius, šią teismo pripažintą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę paneigia ir R. G. užimta pozicija apeliacinio proceso metu, nes jis nurodė, kad nusikalstamas veikas išprovokavo muitinės pareigūnai. Anot prokuroro, taip teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkto reikalavimų. Kasatoriaus nuomone, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir K. G., I. P., S. B. bei R. G. už jų padarytas veikas paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, dėl to nebus pasiekti BK 41 straipsnyje keliami tikslai, todėl nuosprendis dėl bausmių rūšies parinkimo keistinas. Prokuroro nuomone, teismas parinkdamas paskirtų bausmių atlikimo vietą nesilaikė BK 50 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nuosprendyje atsižvelgė tiktai į nuteistųjų asmenybes, tačiau visiškai ignoravo jų padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Be to, prokuroras mano, kad bendrindamas K. G. už atskiras veikas paskirtas bausmes, teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas. Prokuroras skunde teigia, kad nusikaltimai, už kurios K. G. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2003 m. gegužės 15 d. kontrabanda), padaryti vienu metu, tais pačiais veiksmais. Todėl jie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Kasatorius skunde tvirtina, kad bausmių už minėtus nusikaltimus subendrinimui teismas parinko tinkamą būdą – jų apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6 dalis), tačiau nesubendrino bausmės, paskirtos pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Be to, prokuroro nuomone, šią subendrintą bausmę bendrindamas su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą) teismas turėjo vadovautis ne BK 42 straipsnio 4, 5 dalių nuostatomis, o BK 63 straipsnio 3 dalyje ir 65 straipsnio 2 dalyje numatytomis taisyklėmis. Anot prokuroro, keistina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis dėl K. G., I. P., R. G. ir S. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo. Kasatorius skunde teigia, kad toje dalyje buvo netinkamai pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog I. P., K. G., R. G., S. B. turi būti skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kad bausmės vykdymas jiems negali būti atidėtas, nes BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą nuteisti minėti asmenys, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad minėtiems asmenims už sunkaus nusikaltimo – kontrabandos padarymą yra paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o bauda, kuri vykdoma atskirai nuo laisvės atėmimo bausmės (BK 65 straipsnis), todėl paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo. Tokia išvada, prokuroro nuomone, nepagrįsta, nes BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodoma: kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme; kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme; tačiau nenurodoma, kad paskirtos bausmės vykdomos kiekviena atskirai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip teigia prokuroras, neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmosios instancijos teismas subendrino bausmes, kurių dalis nuteistiesiems paskirta ir už sunkius nusikaltimus. Kasatorius mano, kad BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tiktai atlikus paskirtų bausmių galutinį subendrinimą, todėl Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė šio straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nuteistiesiems atidėjo laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Be to, prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. G. pagal 227 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, t. y. apėmimo būdu, todėl už apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalis) paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmė baudą, paskirtą už sunkų nusikaltimą (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 199 straipsnio 1 dalis). Aptartos aplinkybės, anot prokuroro, patvirtina, kad K. G. laisvės atėmimu nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl dar ir dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas jam BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė nepagrįstai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu R. G. prašo panaikinti skundžiamų teismų sprendimų dalį dėl jo nuteisimo ir bylą prieš jį nutraukti. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo byloje paduotą jo apeliacinį skundą, tai sutrukdė teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nuteistasis mano, kad už kyšio davimą ir 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą yra nuteistas nepagrįstai. Kasatorius neneigia, kad perdavė pinigus I. P., tačiau teigia tai padaryti su S. B. buvę priversti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. R. G. skunde tvirtina, kad: tie pareigūnai nepagrįstai ir neteisėtai pareikalavo pildyti keleivio deklaracijas; norėdami išvengti bereikalingų trukdymų jis ir S. B. nutarė muitinės darbuotojams mokėti pinigus, nes nedavę kyšio jie nebūtų galėję toliau be kliūčių gabenti per valstybės sieną juvelyrinius dirbinius, t. y. verstis savo verslu. Be to, nuteistojo nuomone, teismas padaręs išvadą, jog jo veiksmai šiame epizode yra nusikalstami, turėjo neteisėtų veiksmų provokavimą ir reikalavimą duoti kyšį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, kad jis žinojo, jog krovinio tikrinimo būdą nustato ne muitinės pareigūnas, o kompiuterinė programa, darytina išvada, kad kyšį jis davė už pageidaujamą teisėtą neveikimą, o ne už neteisėtą veiką vykdant įgaliojimus, todėl jis galėtų būti nuteistas tik pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. R. G. teigia, kad už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą jis nuteistas nepagrįstai, nes viso krovinio jis nedeklaravo ne siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, o todėl, kad neturėjo reikiamo kiekio pinigų. Kasatorius savo skunde tvirtina, kad nedeklaruotą krovinį jis norėjo palikti saugojimo kameroje, o dokumentus užpildyti ir pateikti muitinei ketino kitą dieną atvykęs su krovinio deklaravimui skirtais pinigais. Tai, anot nuteistojo, patvirtina byloje esantys duomenys, o būtent: liudytojas A. S. parodė, kad 2003 m. liepos 6 d. jam muitinės pareigūnė L. A. pranešė, jog du asmenys nori padėti į saugojimo kamerą krovinį, kurį žadėjo uždeklaruoti vėliau; 2003 m. liepos 6 d. R. G. asmens kratos protokole nurodyta, kad pas jį rasta tik 40 Lt. Be to, nuteistojo nuomone, nepagrįsta teismo išvada apie tai, kad jis pasišalino iš muitinės teritorijos, nes byloje tokių duomenų nėra. Jis buvo sulaikytas muitinėje su visu kroviniu ir išeiti iš muitinės teritorijos net nebandė. Kasatorius mano, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jo ketinimas dalį krovinio pateikti muitinei kitą dieną nepašalina atsakomybės, yra nepagrįsta, nes krovinių saugojimo kameros buvimas objektyviai įrodo, kad galimas krovinių laikymas joje iki pateikimo muitinės kontrolei yra teisėtas veiksmas. Todėl, nuteistojo nuomone, šiame epizode jis nuteistas vadovaujantis prielaida, kad ateityje dalies krovinio būtų nedeklaravęs.
S. B. kasaciniu skundu prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: išteisinti jį pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandos) ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – išieškojimo į valstybės pajamas 80049 Lt. Savo prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus epizode dėl 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandos, buvo nenuoseklus, išvadas apie nedeklaruotas prekes padarė iš byloje esančių keleivio deklaracijų ir sąskaitų – faktūrų, pats pripažindamas, jog keleivio deklaracijų yra tik kopijos ir jos niekur neregistruotos. Be to, kasatorius skunde tvirtina, kad keleivio deklaracijas turi pildyti tik fiziniai asmenys. Anot kasatoriaus, kadangi jis prekes vežė kaip S. B. įmonės savininkas, tai jam turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 patvirtinti „Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo“ nuostatai, kurių 20 punkte nurodoma, jog ūkio subjekto įvežamoms prekėms privalo būti pateikta bendroji deklaracija. Dėl šios priežasties, nuteistojo nuomone, pagal keleivio deklaracijos kopiją negalima paskaičiuoti, kiek prekių jis iš tikrųjų įvežė ir kokios jų dalies nedeklaravo. Be to, kasatorius teigia, kad kaltinamajame akte ir pranešime apie įtarimą jam buvo pateikta bendra nedeklaruotų prekių suma kartu su R. G. ir A. P. Teismas nuosprendyje nurodo, kad apskaičiuodamas kiekvieno iš kaltinamųjų nedeklaruotų prekių vertę ir kiekį jis vadovavosi iš Turkijos gautomis sąskaitomis – faktūromis, tačiau, anot nuteistojo, šios sąskaitos – faktūros negali būti vertinamos kaip įrodymas, atitinkantis BPK 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes: jos nebuvo pateiktos muitinei ir įsigyjant prekes Turkijoje; šis dokumentas nėra išrašomas ir privalomas kaip buhalterinės apskaitos dokumentas; Turkijos įmonės jo vardu galėjo išrašyti žymiai didesnius parduoto aukso ir sidabro kiekius, atsižvelgdamos į savo valstybėje taikomus apskaitos rezultatus; ant jų nėra jokių kasatoriaus parašų ir antspaudų, kas patvirtintų, kad jis tikrai tada įsigijo tokį kiekį prekių, jas visas įvežė į Lietuvą ir jų visų įstatymo nustatyta tvarka nedeklaravo. Nuteistasis S. B. kasaciniame skunde pažymi, kad prekės nebuvo sulaikytos, jos nebuvo išimtos, nenustatyta, ar tai iš tikrųjų buvo auksas ir sidabras ar kita bižuterija, nėra jokios specialisto išvados. Kasatoriaus nuomone, taip teismas padarė prielaidą, kad jis 2003 m. gegužės 15 d. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną aukso ir sidabro gaminius ir dalies jų (už 80049 Lt) nedeklaravo. Tokia teismo išvada, anot nuteistojo, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4, 3.1.8 punktams, kuriuose nurodoma, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje aptardamas A. P. kaltę pagrindžiančius įrodymus nurodė, kad aukščiau paminėtos sąskaitos – faktūros įrodo tik tam tikrų vertybių įsigijimo faktą, o ne tai, koks kiekis buvo neteisėtai gabentas. Kasatorius nuomone, vertindamas įrodymus teismas nebuvo nuoseklus visų apeliantų atžvilgiu, nes ir dėl kasatorių liečiančių analogiškų įrodymų (sąskaitų – faktūrų) nepasisakė. S. B. mano, jog teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad jis 2003 m. gegužės 15 d. nedeklaravo prekių už 80049 Lt, ir tokia pinigų suma turi būti išieškota į valstybės pajamas. Nuteistasis neneigia aplinkybės, kad dalies prekių 2003 m. gegužės 15 d. jis nedeklaravo, tačiau abejoja tuo, ar nedeklaruota suma viršija 250 MGL.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistųjų S. B. ir R. G. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 63 ir 75 straipsnių taikymo
Prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį, atitinka bylios medžiagą ir aptariamos normos nuostatas. Iš BK VIII-ojo ir X-ojo skyrių turinio seka, kad tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas ne už vieną nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas sprendžiamas, tik paskyrus nuteistajam galutinę subendrintą bausmę. Vienarūšė subendrinta bausmė paskiriama tada, kai bausmės bendrinamos apėmimo būdu arba tada, kai sudedant bausmes galima švelnesnę bausmę pakeisti griežtesne, pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles. Nesant šių sąlygų, nuteistajam gali būti paskirta tokia subendrinta bausmė, kurią sudaro dvi skirtingų rūšių bausmės (BK 42 straipsnio 4 ir 5 dalys). Subendrinta bausmė nuteistajam paskiriama už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Visi nuteistieji, dėl kurių yra paduotas prokuroro kasacinis skundas, yra nuteisti ne tik už apysunkius tyčinius nusikaltimus, bet ir už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Atidėdamas jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 1 dalį, nes iš šios normos turinio seka, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tiems asmenims, kurie nuteisti už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BK 383 straipsnis, 369 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu pagrindu (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo) keistinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Prokuroro kasacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesubendrino K. G. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, yra pagrįstas. Jį patvirtina skundžiamo nuosprendžio turinys. Taip pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1 dalį, kuri įpareigoja teismą subendrinti visas nuteistajam paskirtas bausmes. Pagal BK 226 straipsnio 1 dalį K. G. paskirta bausmė su bausmėmis, šiam nuteistajam paskirtomis pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą), bendrintina apėmimo būdu, nes veikos, už kurias tos bausmės paskirtos, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl BK 50 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
Prokuroro kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad aptariamų normų nuostatas teismas pritaikė netinkamai. BK 54 straipsnis reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas įvertino nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, t. y. įvykdė BK 54 straipsnio reikalavimus. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šią BK normą teismas būtų pritaikęs netinkamai. Prokuroras kasaciniame skunde teigia, kad BK 54 straipsnio nuostatas teismas netinkamai pritaikė todėl, kad nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Šis argumentas paliekamas nenagrinėtas, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Tuo pagrindu, kad neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas) nuosprendis gali būti apskųstas tik apeliacine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliacine tvarka prokuroras pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apskritai neskundė. Apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama tik pagal nuteistųjų skundus.
Bylos duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad ir BK 55 straipsnio nuostatas teismas būtų pritaikęs netinkamai. Prokuroras skunde teigia, kad šia norma negalima vadovautis, parenkant bausmės rūšį asmenims, teisiamiems už sunkių nusikaltimų padarymą. Toks teiginys atitinka aptariamos normos turinį – ji reglamentuoja bausmės skyrimą asmenims, pirmą kartą teisiamiems už nesunkių ar apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, iš šios normos turinio seka, kad ji skirta riboti laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, kai asmenys pirmą kartą nuteisiami už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą. Tačiau I. P., K. G., R. G., S. B. buvo teisiami pirmą kartą. Dalis jų padarytų nusikaltimų priskiriami prie apysunkių, o vienas K. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių. Todėl už tuos nusikaltimus skirdamas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti BK 55 straipsnio nuostatas. Bausmės už sunkaus nusikaltimo padarymą skyrimo nei BK 55 straipsnis, nei kuri nors kita BK VIII skyriaus norma atskirai nereglamentuoja. Todėl BK specialiosios dalies normos, pagal kurią asmuo nuteisiamas, sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimas nelaikytinas klaida. Už sunkaus nusikaltimo (kontrabandos) padarymą I. P., K. G., R. G., S. B. nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Šios normos sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir baudą. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad prokuroras skunde nepagrįstai teigia, jog bausmės už kontrabandos padarymą rūšis nuteistiesiems parinkta, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad teismui pakako duomenų apie tai, kad R. G. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galisi. Todėl tai pripažindamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pritaikė tinkamai. Priešingai, nei kasaciniame skunde teigia prokuroras, vėlesnis nuteistojo R. G. elgesys (prokuroras kasaciniame skunde mini jo užimtą poziciją apeliacinio proceso metu) nebeturi įtakos aptariamos normos pritaikymo teisingumui.
Nepagrįstas prokuroro kasacinio skundo argumentas ir apie tai, kad parinkdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą atviroje kolonijoje teismas netinkamai pritaikė BK 50 straipsnio 3 dalį. Ši norma nustato, kad bausmės atlikimo vietą teismas parenka, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad priešingai, nei skunde teigia prokuroras, teismas įvertino ne tik teisiamųjų asmenybes, bet ir jų padarytų nusikaltimų pobūdį (kad jie nėra smurtiniai), pavojingumą (kad dalis jų yra sunkūs, kiti – apysunkiai , vienas – nesunkus). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio seka, kad teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nusvėrė teigiama teisiamųjų asmenybių charakteristika ir nesmurtinis jų padarytų nusikaltimų pobūdis. Baudžiamajame Kodekse nesant konkretesnių laisvės atėmimo bausmės vietos nustatymo kriterijų, negalima teigti, kad toks sprendimas priimtas baudžiamąjį įstatymą pritaikius netinkamai.
Dėl nuteistojo R. G. kasacinio skundo
Šio kasatoriaus skundo teiginys, kad jo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nevisiškai, prieštarauja bylos medžiagai. Nuteistojo R. G. apeliacinio skundo ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visi esminiai R. G. apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti: į pagrįstus argumentus buvo atsižvelgta skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeičiant (pvz., nusprendžiant grąžinti R. G. 438,15 g aukso), o nepagrįsti argumentai buvo motyvuotai paneigti. Taip pat nepagrįsti šio kasatoriaus skundo argumentai, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus. Jo nusikalstami veiksmai 2003 m. gegužės mėnesį kartu su kitais bendrininkais perduodant valstybės tarnautojams pinigus tinkamai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kaip papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos. Pinigai buvo mokami už padėjimą įvežti (iš anksto pažadant netikrinti įvežamo bagažo) į Lietuvos Respubliką dirbinius iš aukso ir sidabro, dalies jų nedeklaruojant. Akivaizdu, kad pinigai valstybės tarnautojams buvo mokami už neteisėtą jų veiką. Todėl kasatoriaus teiginys, jog aptariami jo veiksmai galėjo būti kvalifikuoti nebent pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas. Byloje nenustatyta BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, visuma, nes apie tai, kad valstybės tarnautojai provokuoja duoti kyšį, R. G. teisėsaugos institucijoms nepranešė. Todėl aptariama norma jam netaikyta pagrįstai. Priešingai, nei skunde teigia kasatorius, tinkamai teisiškai buvo įvertinta ir jo 2003 m. liepos 6 d. padaryta veika. Byloje nustatyta, kad tą dieną jis atskridęs į Vilniaus oro uostą ir siekdamas išvengti 28216 Lt pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, deklaravo 438,15 g svorio aukso dirbinių ir nepateikė muitinės kontrolei 5024,39 g aukso ir 13363 g sidabro dirbinių, kurių muitinė vertė viršija 250 MGL ir atitinkamai yra 134912 Lt ir 21842 Lt, iš viso 156754 Lt. Todėl ši veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 1 dalį kaip kontrabanda. Nuteistojo R. G. kasacinio skundo teiginiai, kad juvelyrinius dirbinius jis ketino deklaruoti vėliau, liečia faktinių aplinkybių nustatymą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nenagrinėja, nes kasacine tvarka apskųsti nuosprendžiai patikrinami tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo R. G. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo S. B. kasacinio skundo
Šis kasatorius prašymą jam priimtus skundžiamus teismų sprendimus pakeisti grindžia byloje nustatytų faktinių aplinkybių neigimu. Nuteistasis S. B. ir savo kasaciniame skunde pripažįsta, kad 2003 m. gegužės 15 d. jis dalies per Lietuvos Respublikos sieną gabentų prekių nedeklaravo, tačiau abejoja tuo, ar nedeklaruota suma viršija 250 MGL dydį. Toliau savo kasaciniame skunde S. B. dėsto argumentus apie tai, kad byloje surinkti įrodymai yra nepakankami tiksliam jo 2003 m. gegužės 15 d. nedeklaruotų prekių kiekiui ir vertei nustatyti. Šie argumentai prieštarauja bylos medžiagai, nes skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad minimą dieną S. B. nepateiktų muitinės kontrolei prekių kiekis ir vertė buvo nustatyta tiksliai. Nustatyta, kad S. B. muitinės kontrolei nepateikė 1603,94 g aukso ir 22625 g sidabro gaminių, kurių muitinė vertė atitinkamai yra 43068 Lt ir 36981 Lt, iš viso 80049 Lt. Todėl teismas šią nuteistojo S. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai būtent tokią pinigų sumą nutarė išieškoti į valstybės pajamas, pritaikęs BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio nuteistojo skundo argumentus apie tai, kad nurodytos faktinės aplinkybės nustatytos netiksliai, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus, palieka nenagrinėtus, nes kasacinės instancijos teismas apskųstus nuosprendžius (nutartis) patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Faktinių aplinkybių nustatymo teisingumas galėtų būti ginčijamas apeliacine tvarka. Tačiau iš šioje byloje esančio S. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad aptariamų faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo apeliacine tvarka šis nuteistasis neginčijo. Apeliaciniame skunde jis apsiribojo prašymu sušvelninti jam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę ir netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – išieškojimo į valstybės pajamas 80049 Lt.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo S. B. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžius pakeisti:
pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, K. G. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, BK 227 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. gegužės 15 d. kontrabandą) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 3 dalį, šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (už 2003 m. liepos 6 d. kontrabandą), ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trims mėnesiams ir 25000 Lt (200 MGL) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant atviroje kolonijoje; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kurioje, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, I. P., K. G., R. G., S. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.
Kitą skundžiamų nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų S. B. ir R. G. kasacinius skundus atmesti.