Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. O. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, gyvenamoji vieta deklaruota – (duomenys neskelbtini), Kauno r., gyvenanti „(duomenys neskelbtini), Kauno r., teista: Kauno apylinkės teismo 2015-11-05 nuosprendžiu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 286 str., 290 str., BK 40 str. pagrindais ir tvarka, perduodant ją laiduotojos atsakomybėn, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2018 m. rugpjūčio 4 d., apie 18 val. 20 min., namuose, adresu „(duomenys neskelbtini), Kauno r., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,55 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitaip smurtaudama prieš mažametį šeimos narį - savo sūnų P. P., gim. 2008 m., t. y. tyčia du kartus rankomis stipriai su jėga jį pastumdama, sukėlė mažamečiui sūnui P. P. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. P. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu „(duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Gyvena kartu su sutuoktiniu V. P. ir jų dviejų sūnumi P. P.. Namas, minėtu adresu, priklauso sutuoktiniui V. P.. 2018-08-04, vakaro metu, tikslaus laiko nežino, su sūnumi dviese grįžo namo. Prieš tai ji buvo svečiuose pas draugę B., vartojo alkoholį - gėrė likerį „Žagarė“. Kai grįžo namo, V. P. jai pasakė, kad iškvietė policiją, nes ji grįžo girta. Jie susibarė. Ji sūnui pasakė eiti kartu su ja pas kaimynę, tačiau sūnus. nėjo. Tada ji viena nuėjo pas kaimynę N., gyvenančią „(duomenys neskelbtini), Kauno r. Netrukus, atvykę policijos pareigūnai ją sulaikė. Šio įvykio metu sūnaus nestumdė, kaip rašoma jai įteiktam pranešime apie įtarimą. Mano, kad vyras V. P. pranešė policijai ir pasakė, kad ji stumdė sūnų, kerštaudamas, nes tarp jų su vyru būna dažni konfliktai. Su sūnumi įvykio metu susipykusi nebuvo. Papildomai parodė, kad dėl įvykio labai nuoširdžiai gailisi. Kuomet būna neblaivi elgiasi neprognozuojamai. Kad savo sūnų P. P. užgavo ji suprato tik po keleto dienų, kai buvo visai nebevartojusi alkoholio. Nesuprato, kad vaiko stumdymas gali būti laikomas smurtu. 2018-08-04 buvo stipriai neblaivi, jai dėl to gėda, kadangi tokią ją matė jos sūnus. Jie sukonfliktavo su sūnumi dėl jo kompiuterio. Ji norėjo, kad sūnus kompiuterį išjungtų ir eitų miegoti. Konflikto metu sūnų stumdė. Kiek pamena, tai stūmė su abejomis rankomis. Pamena, kad atėjęs į sūnaus Pauliaus kambarį ją drausmino jos vyras V. P.. Tada ji pikta pastūmė ir vyrą, dėl to jai taip pat labai gaila. Po šio įvykio savarankiškai, su seniūnijos žinia, kreipėsi į SBĮ Kauno socialinių paslaugų centro psichologę A. K.. Taip pat dėl alkoholizmo užsiregistravo į Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centrą Psichikos sveikatos skyrių, pas gydytoją A.. Ten jai išrašė vaistų nuo nervinės įtampos „Tranxene“, kad nebeliktų poreikio gerti, nes, kai ji nervinasi, jai norisi alkoholio. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pasižada daugiau alkoholio nevartoti, nesmurtauti sūnaus atžvilgiu, kadangi jis jai labai brangus. Nenori, kad sūnus daugiau patirtų tokių išgyvenimų, jai labai skaudu apie tai kalbėti (b. l . 63, 64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. P. parodymų jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

- 2018-08-04 18 val. 43 min. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautu pareiškėjo V. P. pareiškimu telefonu apie tai, kad 2018-08-04, apie 18 val. 20 min., į namus, adresu „(duomenys neskelbtini), Kauno r., sugrįžusi neblaivi sutuoktinė L. P., gim. 1973 m., plūdo necenzūriniais žodžiais savo mažametį sūnų P. P., gim. „(duomenys neskelbtini), bei kelis kartus stūmė mažametį, tuo sukeldama mažamečiui fizinį skausmą (b. l. 7);

- 2018-08-04 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas V. P. kreipėsi į policiją ir patvirtino telefonu išdėstytas faktines įvykio aplinkybes. Patikslino, kad L. P. kelis kartus stipriai, su jėga stūmė sūnų Paulių. L. P., būdama neblaivi, yra agresyvi, tačiau su sūnumi taip pasielgė pirmą kartą. Išorinių mažamečio Pauliaus kūno sužalojimų nesimatė, todėl kreiptis pas teismo medicinos ekspertus nepageidauja. Atlikta įvykio vietos apžiūra, pareiškėjas apklaustas liudytoju (b. l. 5-6);

- 2018-08-04 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė E. V., 2018 m. rugpjūčio 4 d., atvykusi į įvykio vietą, esančią adresu: Kauno r., „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad policiją kvietė V. P., kuris nurodė, jog sutuoktinė L. P. į namus grįžo su sūnumi P. P., tačiau sutuoktinė buvo neblaivi, ji pradėjo šaukti ant sūnaus, paėmusi rankomis vaiką purtė, vaikas išsigandęs, vaikas nurodė, kad skaudėjo. Nustatyta, jog smurtą patyręs asmuo - mažametis P. P., kuris buvo akivaizdžios baimės būsenoje, bet jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Įvykio vietoje patikrintas abiejų mažamečio P. P., gim. 2008-11-08 blaivumas, kurio matu nustatyta, kad tėvas – V. P. buvo blaivus, motinai – L. P. nustatytas 2,55 ‰ promilių girtumas (neblaivumas). L. P. sulaikyta 2018-08-04, 19 val. 20 min. (b. l. 8-11);

- 2018-08-04 22:25:16 buvo patikrintas pareiškėjo V. P. blaivumas, alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 ir nustatyta, kad V. P. buvo blaivus (b. l. 12);

- 2018-08-04 19:13 buvo patikrintas L. P., gim. „(duomenys neskelbtini)“ blaivumas, alkotesteriu Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARZH 0077 ir nustatyta, kad L. P. buvo neblaivi, nustatytas 2,55 ‰ promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 14);

-2018-08-16 liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad L. P. yra jo žmona, jie kartu gyvena 21 metus, turi bendrą sūnų P. P.. Žmona jau senokai pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau dėl to dar niekur nesigydė. 2018-08-04, dienos metu, L. P. su sūnumi buvo išvažiavusi kažkur pasivažinėti dviračiais. Į namus sugrįžo apie 18 val. 20 min. Sugrįžusi L. P. buvo akivaizdžiai neblaivi. Tuo metu jis pats buvo savo miegamajame, kai išgirdo, kad L. P., nuėjusi į sūnaus P. kambarį, pradėjo sūnų keikti. Jam pasidarė neramu, nes suprato, kad L. P. konfliktuoja su sūnumi dėl to, kad sūnus norėjo pažaisti su kompiuteriu, o ji sūnui neleido. Tuomet jis nuėjo į sūnaus P. kambarį, kur pamatė, kad L. P., būdama agresyviai nusiteikusi sūnaus atžvilgiu, du kartus pastūmė sūnų su viena ranka. Sūnus P. niekur neatsitrenkė, dar neverkė. Tačiau konfliktas tęsėsi toliau. L. P. pradėjo įžeidinėti ir V. P.. Jis jai liepė liautis. Tada V. P. jį taip pat pastūmė. Dėl šio pastūmimo V. P. jokio skausmo nejautė. Tuomet, sūnus P. pradėjo verkti. Po šio įvykio V. P. stengėsi daugiau su vaiku apie įvykį nešnekėti, kad netraumuoti vaiko, kadangi Paulius yra dar mažas, nors reaguoja į viską tikrai, kaip daug brandesnis vaikas, vien dėl to, kad pripratęs kęsti tokius motinos išsišokimus, kai ji būna neblaivi. Jis bendruoju pagalbos centro numeriu iškvietė policiją. Prašo, imtis visų įmanomų priemonių, kad L. P. daugiau nebeskriaustų ir nebetraumuotų jų sūnaus P. (b. l. 16-17);

- 2018-08-31 mažamečio liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad kai jis važinėjo dviračiais su mama, sustojo į parduotuvę Kulautuvoje. Ten, už kamerų, kartu su savo viršininke mama pradėjo rūkyti ir gerti alų. Kamera ten yra tik viena, filmuoja vidų. Kol jos gėrė, jis buvo kartu kiosko viduje, ten laukė. Viršininkė negėrė, sėdėjo arčiau durų, gėrė tik mama, kiek prisimena. Tada jie važiavo namo, kadangi jis labai prašė, kad važiuotų jie namo. Kai jie grįžo, jis nuėjo į savo kambarį, o mama tada rūkė verandoje. Kai ji parūkė, jis paprašė, kad maistą, kurį jie pirko ir paliko verandoje, mama parneštų namo į virtuvę. Mama sakė: „palauk“. Jis nuėjo į savo kambarį, įsijungė kompiuterį ir žiūrėjo filmukus. Vėliau, kai mama nunešė maistą į virtuvę, ji nuėjo persirengti ir ėjo į tėčio kambarį. Kai mama pamatė, kad tėtis miega, atėjo į jo kambarį ir pasakė baigti žaisti, nors jis nežaidė, o žiūrėjo filmukus. Ką tiksliai mama pasakė, jis neprisimena, tačiau jis mamai nepakluso. Tada, mama pakėlė balsą ir, priėjusi prie jo, jį pastūmė rankomis, jam dėl to skaudėjo. Tada, mama vėl pradėjo rėkauti, liepė jam eiti miegoti ir antrą kartą pastūmė rankomis. Tada atsikėlė tėtis ir atėjo į jo kambarį. Tėtis mamos klausė, kodėl ji rėkia. Ką mama atsakė, jis tiksliai nepamena. Mama rėkė ir pastūmė tėtį. Pamena, kad tėtis kažką mamai sakė, jie pykosi. Jis labai išsigando ir iššoko pro mamos kambario langą. Jis nėjo namo pro duris, nes durys buvo užrakintos, o jis nemokėjo jų atsidaryti. Iššokęs pro langą slėpėsi po laiptais. Tėtis ir mama, pamatę, kad jis iššoko, atrakino duris. Jis slėpėsi už malkinės, o tėvai jo ieškojo. Tėtis iškvietė policiją. Mama pasislėpė pas kaimynus. Taip atsitiko pirmą kartą, mama jo atsiprašė (b. l. 27-29, 30);

- 2018-08-31 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. T. nutarimu mažametis P. P., gim. 2008 m., dalyvaujant atstovui pagal įstatymą V. P. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 31);

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog, L. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo mažametį sūnų P. P. du kartus rankomis stipriai su jėga pastūmė, dėl ko šis patyrė fizinį skausmą.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bei būdama suaugusi ir pakaltinama, du kartus rankomis stipriai pastumdama savo mažametį sūnų, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamoji būtų turėjusi pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. P. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui P. P., todėl jos veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamosios kaltę patvirtina pačios kaltinamosios parodymai bei kiti byloje surinkti aukščiau nurodyti įrodymai, t. y. mažamečio nukentėjusiojo parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo.

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąją L. P. pripažinti kalta, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jai bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

L. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 80-82).

Skiriant bausmę kaltinamajai L. P. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji L. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Ji neteista, 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 286 str., 290 str. numatytų veikų padarymo BK 40 str. pagrindais ir tvarka, perduodant ją laiduotojos atsakomybėn, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta (b. l. 48, 49-55), administracine tvarka nebausta (b. l. 56), pagal SODROS duomenų bazės informaciją dirbanti (b. l. ), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (b. l. 58), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 59).

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė kaltinamajai prašo skirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija nenumato laivės apribojimo bausmės, o kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bei įvertinus kaltinamosios asmenybę (dirbanti), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai L. P. skyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą piniginės baudos bausmę. Teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str. 2 d. nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Kiti klausimai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajai į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2018-08-04, 19 val. 20 min. (b. l. 71) iki 2018-08-06, 16 val. 55 min. (b. l. 74), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2).

Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esantis 1 CD (b. l. 29), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir paskirti jai 51 MGL dydžio, tai yra 2550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę L. P. paskirti 34 MGL dydžio, tai yra 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-08-04, 19 val. 20 min. iki 2018-08-06, 16 val. 55 min. (2 paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad L. P. skirta galutinė bausmė – 30 MGL dydžio, tai yra 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 centų) bauda.

Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti L. P. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jų pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti L. P., kad sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esantį 1 CD (b. l. 29), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.