Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT04 dėl pažeidimo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo grąžinti 13 701,48 Eur dydžio išlaidų sumą; 2) tuo atveju, jei teismas atmestų pirmąjį reikalavimą, pakeisti skundžiamą Sprendimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai finansinės korekcijos netaikyti arba teismui nustačius, kad VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra turėjo pagrindą taikyti finansinę korekciją, įpareigoti VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą iš naujo įvertinti galimą pažeidimą ir spręsti dėl mažesnės korekcijos taikymo.

Pareiškėja prašyme nurodo, jog nesutinka su priimtu Sprendimu, kadangi pareiškėja užtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi tiek skaidrumo, tiek lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo principų. Galimai buvo atlikti tam tikri nežymūs techniniai pažeidimai, kuriems turėjo įtakos sisteminai sutrikimai ir/ar žmogiškasis faktorius, tačiau nesutiktina, kad jie galėtų būti traktuojami kaip pažeidimai, todėl laikytina, kad pažeidimas buvo nustatytas nepagrįstai.

Pareiškėja paaiškina, jog 2021 m. balandžio 8 d. posėdžio protokolu (reg. data 2021 m. balandžio 13 d., numeris A16-338/21(2.1.42-AD23)), komisijos nariai konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 10 vokų su 10 butų pasiūlymais. Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. Pirmo svarstyto klausimo dalyje surašyti visų gautų pasiūlytų butų kandidatai, siūlomų pirkti butų adresai, plotai, pasiūlytos kandidatų kainos ir vieno kvadratinio metro kaina kiekvienam pasiūlytam butui. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buto (duomenys neskelbtini) pasiūlymas komisijos narių įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę, konstatuotina, kad buto pasiūlymas buvo gautas ir komisijos narių įvertintas kaip tinkamas. Kad pasiūlymas buvo gautas posėdžio metu įsitikino septyni posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Toliau minėto buto pradinė pasiūlyta kaina fiksuojama pirkimų komisijos protokole Nr. A16-509/21(2.1.42-AD23) ir derybų protokole Nr. A16-564/21(2.1.42E-AD23).

Skelbimas apie pirkimą skelbiamų derybų būdu „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ paskelbtas 2021 m. vasario 22 d. Nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2021 m. kovo 31 d. Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2021 m. kovo 31 d., patvirtina iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos. Dokumentų valdymo sistemoje pažymėta, kad I. P. atvykus į Vilniaus miesto savivaldybę pateikė dokumentų voką.

Pareiškėja pažymi, kad pirkimo dokumentai yra saugomi elektronine forma, tačiau dėl sisteminių sutrikimų keli dokumentai, tarp jų, ir buto adresu (duomenys neskelbtini) pasiūlymas, galimai tapo neveiksnus, jo neįmanoma buvo atidaryti, todėl galėjo būti pašalintas. Kita pasiūlymo neradimo priežastimi galėjo būti žmogiškasis faktorius. Pasiūlymus skenavo darbuotojas, kuris dėl pasiūlymų ir visų pridėtų dokumentų kiekio (priedų) galėjo tiesiog praleisti ir nenuskenuoti paties pasiūlymo lapo arba jo neišsaugoti.

Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovė išskiria tik vieną – skaidrumo principą, tačiau tiek šis principas, tiek kiti principai buvo užtikrinti, nes buto adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir kitų pirkimo pasiūlymų, pradinė pasiūlyta kaina buvo užfiksuota vokų plėšimo posėdžio metu. Pirkimo eigoje ji nekito, tai patvirtina paskesni protokolai, tuo pačiu ir derybų protokolas. Atsakovė atlikdama pažeidimo tyrimą negalėjo nustatyti, kad buvo pažeistas skaidrumo principas – visi elementai, kurie nurodomi paraiškoje, atsispindi 2021 m. balandžio 8 d. protokole.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog atsakovė Sprendime nenurodė, koks konkretus poveikis dėl galimai padaryto pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui.

Prašyme taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas darytų išvadą, kad pažeidimas nustatytas pagrįstai, tai, pareiškėjos nuomone, turėtų būti įvertintas skirtos 25 proc. finansinės korekcijos pagrįstumas. Atsakovė nepagrindė, kodėl pritaikyta 25 proc., o ne mažesnė finansinė korekcija. Pareiškėjos manymu, jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, tai jis yra formalaus, Europos Sąjungos bendrajam biudžetui nebuvo padaryta žala ir ji negalėjo būti padaryta. Pareiškėja daro išvadą, kad finansinė korekcija dėl nurodytų aplinkybių turėtų būti išvis nedaroma arba sumažinta.

Atsakovė viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą atsakovė nurodė, kad pareiškėja skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ ir sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įsigijimo. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi projekto vykdytojo socialinių būstų pirkimų vertinimą, audito metu nustatė, kad projekto vykdytojas neužtikrino tinkamos audito sekos, t. y. nėra kandidatų paraiškų (pasiūlymų), kurie pagrįstų perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl laimėtojo nustatymo ir sutarties sudarymo. Kartu Valstybės kontrolė siūlė už pažeidimą taikyti 25 proc. finansinę korekciją. Atsakovė pažymi, kad perkančioji organizacija 2023 m. kovo 13 d. elektroniniame laiške nurodė, kad negali pateikti gautos laimėjusio kandidato paraiškos. Neturint minėtos paraiškos nėra galimybės įsitikinti, ar paraiška buvo užpildyta tinkamai ir / ar atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat, ar perkančioji organizacija pagrįstai sudarė pirkimo sutartį su laimėtoju.

Atsakovės teigimu, perkančioji organizacija, siekdama nepažeisti skaidrumo principo, privalėjo išsaugoti pirkimo procedūras atspindinčius dokumentus, įskaitant ir kandidatų pasiūlymus, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti, kad laimėjusio kandidato pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus ir su juo buvo galima sudaryti pirkimo sutartį. Vien tik pirkimo komisijos protokolai nėra pakankami dokumentai, nes siekiant patikrinti, ar buvo tinkamai nustatytas pirkimo laimėtojas, privalo būti sudaryta galimybė patikrinti ir įvertinti kandidatų pateiktus pasiūlymus (paraiškas).

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad paraiškos gavimo užfiksavimo aplinkybė, t. y. įrašas dokumentų valdymo sistemoje apie gavimo faktą, jokiu būdu nepagrindžia ir neįrodo, kad pateiktas kandidato pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. Taip pat aplinkybė, jog, pasak pareiškėjos, tipinė paraiška yra elementari, neeliminuoja pareiškėjos pareigos užtikrinti, jog kandidatų pateikti dokumentai (nepaisant paprastumo ar sudėtingumo) privalo būti išsaugoti, nes jais remiantis priežiūros institucijoms yra sudaromos galimybės patikrinti, ar pasiūlymas atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus.

Dėl pareiškėjos prašymo teiginio, kad pasiūlymų neišsaugojimas yra nežymus techninis pažeidimas, atsiliepime pažymima, kad toks aiškinimas neatitinka projekto sutartyje aiškiai ir konkrečiai apibrėžto imperatyvaus įpareigojimo saugoti pirkimo dokumentus. Perkančioji organizacija privalėjo įsitikinti, kad visi skenuoti dokumentai (įskaitant kandidatų paraiškas/pasiūlymus) išsisaugojo tinkamai, o užfiksavus, kad skenuoti dokumentai neišsisaugojo, privalėjo juos išsaugoti popierine forma. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, jog tuo metu buvo užfiksuoti sistemos trikdžiai.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad buvo nustatytos visos privalomos pažeidimo sudedamosios dalys, o korekcija buvo pritaikyta tinkamai. Atkreipiamas dėmesys, kad nustačius antrą pažeidimo elementą, jog pažeidimas yra padarytas ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais, nėra būtina nustatyti projekto vykdytojo kaltės. Dėl pareiškėjos argumentų, kad pažeidimas neturėjo įtakos Europos Sąjungos lėšų panaudojimui, atsiliepime, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodoma, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai, nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimų pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, o tai leidžia spręsti, kad finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“) atsiliepimu prašo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. IT04 dėl pažeidimo panaikinimo.

Atsiliepime nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos prašymu ir jame išdėstytais motyvais dėl Sprendimo panaikinimo. Mano, kad Sprendimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl turi būti naikinamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. IT04 dėl pažeidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 „Socialinio būsto plėtra“ (toliau – Projektas), skelbiamų derybų būdu įvykdė pirkimą „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą paskelbtas 2021 m. vasario 22 d. Skelbime nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas iki 2021 m. kovo 31 d.

Pareiškėja įvykdžiusi Pirkimą 2021 m. liepos 29 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3478) dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, kurio vertė – 92 000,00 Eur (toliau – Pirkimo sutartis).

Atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT04 (toliau – Įtarimas), kuriame nurodyta, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių būstų pirkimų vertinimus, audito metu nustatė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas „Sostinės savivaldybė perka vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių butus visose Vilniaus miesto seniūnijose“ pirkimą skelbiamų derybų būdu, neužtikrino tinkamos audito sekos. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės gautą pastebėjimą EX.7, Projekto vykdytojui keliamas įtarimas dėl galimai neužtikrintos tinkamos audito sekos. Pareiškėja apie pradėtą tyrimą buvo informuota atsakovės 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą projekte.

Pareiškėja 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė paaiškinimus dėl Įtarimo. Nurodė, kad galimai buvo atlikti tam tikri smulkūs techniniai pažeidimai, kuriuos galėjo lemti sisteminai sutrikimai ar žmogiškasis faktorius, tačiau jie negali būti traktuojami kaip pažeidimai. Atliekant procedūras buvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, todėl pareiškėja prašė Įtarimą panaikinti.

Skundžiamu Sprendimu padaryta išvada, kad perkančioji organizacija (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) pažeidė Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau – Aprašas; redakcija galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. spalio 11 d.), 3 punkte numatytą skaidrumo principą, 75 punkto bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės) 484 punkto, 488.7 punkto nuostatas, nes neužtikrino audito sekos, kad būtų užtikrintas pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas. Pareiškėja apie Sprendimą informuota 2023 m. lapkričio 28 d. pranešimu apie nustatytą pažeidimą.

2023 m. lapkričio 22 d. Grąžintinų lėšų dokumentu Nr. 2023-SF/2-496 nurodyta, kad pareiškėja per 90 dienų privalo grąžinti 13 701,48 Eur dydžio sumą.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės), Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau – ir Aprašas; redakcija galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. spalio 11 d.). Ginčui taip pat aktualios 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos.

Taisyklių 318 punkte nurodyta, kad įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1377-1047/2025).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad sprendimas dėl pažeidimo, turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus, t. y. privalo būti motyvuotas.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad buvo pažeistos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, t. y. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnis. Taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, t. y. Aprašo 3 punktas (jame numatytas skaidrumo principas), 75 punktas bei Taisyklių 484 punktas, 488.7 punktas, nes neužtikrinta audito seka, kad būtų užtikrintas pirkimo ir perkančiosios organizacijos sprendimų skaidrumas.

Aprašo 3 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Aprašo 75 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartys, skelbimai, kvietimai, pirkimo dokumentai ir kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys popierinius veiklos dokumentus, išskyrus nuolat saugomus dokumentus, gali išsaugoti elektronine forma, nesaugodami popierinio dokumento, jeigu yra užtikrinamas popierinio dokumento skaitmeninio vaizdo tikrumas.

Taisyklių 484 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus privalo saugoti iki projekto sutartyje nustatyto poprojektinio laikotarpio pabaigos, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo tų metų, kuriais priimtas sprendimas dėl sąskaitų Europos Komisijai, į kurias įtraukiamos baigtų finansuoti projektų išlaidos, ir (arba) kai projektų finansavimo pabaigos data sutampa su ataskaitiniais metais, už kuriuos teikiamos sąskaitos Europos Komisijai, patvirtinimo, gruodžio 31 dienos. Taisyklių 488.7 punkte nurodyta, kad projekto vykdytojas privalo saugoti šiuos dokumentus (išskyrus dokumentus, kurie rengiami, teikiami ir gaunami per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę) – pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas.

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ekonominės veiklos vykdytojo veikoms, kuriomis padaromas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte numatytas pažeidimas, nėra priskiriamas dokumento(ų) neišsaugojimas: tiesiogiai tokia veika (dokumentų neišsaugojimu) reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui nėra ir negali būti padaroma. Žala Europos Sąjungos biudžetui padaroma ar potencialiai gali būti padaroma teisės, reglamentuojančios, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus, pažeidimu, dėl to vertinimą, ar tam tikro(ų) viešųjų pirkimų procedūros dokumento(ų) neišsaugojimu nėra / negali būti užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka, kas suponuoja pagrįstas abejones dėl tokios procedūros skaidrumo, apsprendžia aplinkybių, apibūdinančių konkrečią viešojo pirkimo ar jai prilyginamą procedūrą, visuma. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali suponuoti išvadas, neatitinkančias protingumo ir teisingumo kriterijų: pavyzdžiui, jeigu netiesioginiai įrodymai patvirtina (gali patvirtinti) duomenis, kurie įprastai patvirtinami neišsaugotais įrodymais (dokumentais), nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atliekant pirkimo procedūras nebuvo laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o pirkimo rezultatas niekaip nesuponuoja išvados apie realią ar galimą žalą Sąjungos biudžetui, tokia aplinkybė (dokumento(ų) neišsaugojimas) vis tiek apsprendžia vertinimą, kad nėra užtikrinama pakankama sutarties sudarymo audito seka ir kyla abejonės dėl tokios procedūros skaidrumo stokos, esančiu pagrindu taikyti finansinę pataisą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1538-624/2024).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėja negali pateikti laimėjusio kandidato paraiškos, nes jos neišsaugojo, savaime nėra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą dėl audito sekos neužtikrinimo ir skaidrumo principo pažeidimo. Tai, kad pasiūlymo vokas su reikalingais dokumentais buvo pateiktas laiku, t. y. 2021 m. kovo 31 d., patvirtina iškarpa iš dokumentų valdymo sistemos. Dokumentų valdymo sistemoje pažymėta, kad I. P. atvykus į Vilniaus miesto savivaldybę pateikė dokumentų voką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pati paraiška nėra išsaugota, tačiau paraiškos duomenys gali būti nustatyti kitais (netiesioginiai) įrodymais – komisijos posėdžio protokolu, kurį kartu su skundu pateikė pareiškėja. Nagrinėjamu atveju, 2021 m. balandžio 8 d. posėdžio protokolu (reg. data 2021 m. balandžio 13 d., 16-338/21(2.1.42-AD23)), komisijos nariai konstatavo, kad per nustatytą pasiūlymų pateikimo terminą buvo gauta 10 vokų su 10 butų pasiūlymais. Posėdžio metu buvo atplėšiami vokai ir nagrinėjamos siūlomų butų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu buto (duomenys neskelbtini), pasiūlymas komisijos narių įvertintas kaip atitinkantis reikalavimus, surašyti duomenys iš pateikto pasiūlymo apie butą į pasiūlymų vertinimo lentelę (pasiūlyto buto adresas, plotas, buto kaina, 1 kv. m kaina ), konstatuotina, kad buto pasiūlymas buvo gautas ir komisijos narių įvertintas kaip tinkamas. Minėto buto pradinė pasiūlyta kaina buvo užfiksuota taip pat ir 2021 m. gegužės 27 d. derybų protokole Nr. A16-564/21(2.1.42E-AD23). Komisija nepriėmė sprendimo atmesti buto (duomenys neskelbtini), pasiūlymo, kadangi tam nebuvo pagrindo, užpildytas pasiūlymas gautas iki nustatyto termino. Tuo įsitikino vokų plėšimo posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Pažymėtina, kad atsakovė nenustatė, kad komisija buvo suformuota ar vykdė savo veiklą, pažeisdama teisės aktų nuostatas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš aukščiau aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog nustatant pažeidimą svarbu įvertinti, ar pirkimo rezultatas suponuoja išvadą apie realią ar galimą žalą Europos Sąjungos biudžetui. Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendime nevertino, ar aptariamos aplinkybės turėjo įtakos Europos Sąjungos biudžetui, nenurodė, koks konkretus poveikis dėl pažeidimo galėtų būti ar buvo padarytas Europos Sąjungos biudžetui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ginčijamame Sprendime neįvertino, ar pažeidimas buvo esminis, ar sukėlė finansinių nuostolių, taip pat aplinkybių, lėmusių šio pažeidimo padarymą, todėl darytina išvada, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas turi esminių motyvavimo trūkumų, todėl yra naikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IT04 dėl pažeidimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.