- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- I-3229-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00103-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
2019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, jog nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 6 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 21 būryje 1 miegamajame ir pirmame būryje 1 1 miegamajame. Kalinimo Alytaus PN metu nebuvo užtikrintas teisės aktuose minimalus gyvenamasis plotas, kadangi miegamojo plotas 46,43 kv. m., o jame buvo įrengta 11 miegamųjų vietų ir 13 spintelių, todėl vienam asmeniui tekdavo apie 2,5 kv. m. gyvenamojo ploto. Akcentuoja, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės – vandentiekio ir kanalizacijos elementai buvo paveikti korozijos, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų hidroizoliacija. Praustuvės, klozetai bei visi vamzdynai pažeisti stiprios korozijos, vandens nuotekų latakai ir parapetai surūdiję. Gyvenamosiose patalpose esanti elektros instaliacija buvo netvarkinga, sienos ir lubos pažeistos pelėsio, langų rėmai nesandarus bei supuvę nuo drėgmės.
Akcentuoja, jog buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu tik kartą į savaitę, o ginčo laikotarpiu buvo remontuojamos sanitarinio mazgo patalpos, todėl norint pasinaudoti tualetu tekdavo eiti apie 50 m. atstumą. Sanitariniame mazge buvo 4 unitazai ir pisuarai, kuriais nuolat naudojosi apie 120 nuteistųjų, todėl dažnai tekdavo laukti eilėse. Žiemos metu gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, todėl būdavo priverstas miegoti su drabužiais.
Pareiškėjo nuomone kalinimas minėtomis sąlygomis prilyginamas žmogaus kankinimui, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Teigia, kad dėl kalinimas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis žemino orumą, sukėlė diskomfortą, depresiją, sveikatos sutrikimus, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 12 000 Eur. ir prašo priteisti iš valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučių tipo gyvenamosiose patalpose. Nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. pareiškėjas paskirtas į 21 būrį, 1 miegamąjį (miegamasis ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo), kurio plotas 42,60 kv. m., jame įrengta 11 miegamųjų vietų ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,87 kv. m. Nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas paskirtas į 1 būrį, 1 miegamąjį 1 miegamąjį (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo), kurio plotas 45,83 kv. m., jame įrengta 12 miegamųjų vietų ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,81 kv. m. Nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. birželio 5 d., nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrį, 3 miegamąjį (miegamasis ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo), kurio plotas 42,66 kv. m., jame įrengta 11 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms miegamosios vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,87 kv. m. Atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja, jog skaičiuojant vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį būtina įvertinti ir patalpoje buvusių baldų užimamą plotą. Taip pat, jeigu pareiškėjo netenkino sąlygos paskirtoje kameroje, jis turėjo teisę pareigūnų sprendimus bei veiksmus skųsti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.
Lietuvos higienos normos reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą į savaitę. Alytaus PN nurodo, kad minėto reikalavimo buvo laikomasi, o nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama.
Alytaus visuomenės sveikatos centras 2016 m. gruodžio 9 d. pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Patikrinimo akto išvadoje konstatuojama, jog patikrinimo metu Lietuvos higienos normos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos normų reikalavimais ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose visus metus užtikrina tinkama oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir dirbtinę apšvietą. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą visuose pataisos namuose.
1 ir 21 būrio sanitariniai mazgai yra tvarkingi, atitinka teisės aktų reikalavimus. Praustuvai sanitariniuose mazguose nuolat veikia, vamzdynai tinkami eksploatuoti. 1 ir 21 būryje yra dvi prausyklos, jose įrengtos 8 praustuvės, 4 praustuvės kojomis. Sanitariniuose mazguose įrengti 8 tualetai, 8 pisuarai, 1 praustuvė, 2 dušinės. 1 būryje iš viso įrengtos 42 miegamosios vietos, o 21 būryje yra 41 miegamosios vietos. Sienos gyvenamosiose patalpose išdažytos, tinkas nenukritęs, langai nesupuvę bei tinkami naudoti. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojamos per langus. Elektros instaliacija pataisos namuose yra tvarkinga, instaliuota tinkamai bei saugiai. Atkreipia dėmesį, gyvenamąsias patalpas, sanitarinius mazgus bei kitas bendrąsias patalpas valo patys nuteistieji, todėl skundo argumentai dėl juose esančio pelėsio yra nepagrįsti.
Pažymi, kad remiantis teismine praktika neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas M. B. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Alytaus PN buvo laikomas teisės aktų reikalavimų, neatitinkančiomis sąlygomis – neužtikrintas teisės aktuose reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas, gyvenamosiose patalpose bei bendro naudojimo patalpose esanti įrengimai (vamzdynai, langų rėmai, praustuvai, klozetai, elektros instaliacija) techniškai netvarkingi bei paveikti korozijos, gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos pažeistos pelėsio, neužtikrinta tinkama oro temperatūra. Buvo leidžiama pasinaudoti karštu dušu tik kartą į savaitę, o norint pasinaudoti sanitariniais mazgais dažnai tekdavo laukti eilėse.
Nagrinėjamoje byloje yra aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiškia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; atsižvelgus į tai, toliau nėra būtina tirti kitus kalinimo sąlygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją).
Pareiškėjas skunde teigia, jog Alytaus PN jis buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ .1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamųjų patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus).
Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos.
Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 31 – 33) nustatyta, jog pareiškėjas: 1) nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. buvo laikomas 21 būrio, 210 brigados, 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 42,6 kv. m., buvo įrengta 11 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,8 kv. m.); nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo laikomas 1 būrio 10 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 45,83 kv. m., buvo įrengta 12 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,8 kv. m.); 3) nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. vasario 21 d. ir nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas 1 būrio 10 brigados 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 42,66 kv. m., buvo įrengtos 11 miegamųjų vietų (vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,8 kv. m.). Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui turėjusi tekti minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad vertinant ar Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo nepažeisti Taisyklių 11¹ .1 punkto reikalavimai, būtina įvertinti ir gyvenamosiose patalpose esančių baldų užimamą plotą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Įvertinus minėtą teisminę praktiką bei aplinkybę, jog byloje esantys rašytiniai duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, jog Alytaus PN administracija neužtikrino minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo vertinti gyvenamosiose patalpose buvusių baldų užimamą plotą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Alytaus PN direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjas turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Administracinėje byloje nenustatyta, kad būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose, taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo tam tikrą judėjimo laisvę ir neprivalėjo didžiąją dalį laiko praleisti gyvenamojo patalpoje.
Kaip ir minėtą pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą taip pat kildina iš kitų aplinkybių – techniškai netvarkingų bei korozijos paveiktų vamzdynų, langų rėmų, praustuvų ir klozetų, nesaugios elektros instaliacijos, pelėsio pažeistų sienų bei lubų, neužtikrinamos tinkamos oro temperatūros. Teigia, jog galėjo pasinaudoti dušu tik kartą į savaitę, norint pasinaudoti sanitariniu mazgu dažnai tekdavo laukti eilėse.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08). Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose, susijusiose su nepriimtinomis kalinimo sąlygomis, neįmanoma pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principo, nes prieigą prie informacijos, galinčios pagrįsti ar paneigti kaltinimus, paprastai turi tik atsakovas (žr., pvz., 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje Olszewski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 21880/03; 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08). EŽTT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad kaltinimai netinkamu elgesiu turi būti pagrįsti tinkamais įrodymais. Įrodinėjimo prasme tokio pobūdžio bylose, pirmiausia, remiamasi nacionaliniais įrodinėjimo standartais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrindamas formuojamą praktiką, yra nurodęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas (žr., pvz., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012; 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Taigi, pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).
Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN pareigūnai leisdavo nusiprausti po karštu dušu tik vieną kartą į savaitę. HN 134:2015 44 punktas reglamentuoja, kad laivės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Alytaus PN atsiliepime į skundą teigia, jog ginčo laikotarpiu buvo laikomasi HN 134:2015 44 punkto reikalavimų, o nuteistieji esant reikalui gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pats neneigia aplinkybės, jog kartą į savaitę galėdavo nusiprausti kūną po karštu vandeniu, nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN pareigūnai veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas akcentuoja, jog siekiant pasinaudoti sanitariniu mazgu dažnai tekdavo laukti eilėse, kadangi sanitarinis mazgas buvo skirtas maždaug 120 nuteistųjų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) skyriuje „Prausykla, tualetas“ nurodyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama 10 asmenų, o 1 klozetas arba unitazas – 12 žmonių. Minėtas teisės aktas nereglamentuoja koks kiekis nuteistųjų gali naudotis sanitariniuose mazguose esančiais pisuarais.
Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodo, kad 1 ir 21 būriuose yra dvi prausyklos, jose yra 8 praustuvės bei 4 praustuvės kojoms. Sanitariniuose mazguose yra 8 tualetai, 8 pisuarai, 1 praustuvė, todėl atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog būryje esančiais tualetais gali naudotis ne daugiau kaip 96 nuteistieji (8 * 12), o praustuvėmis – ne daugiau kaip 90 nuteistųjų (9 * 10). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Alytaus PN 1 būryje yra 4 miegamosios patalpos, jose iš viso įrengtos 42 miegamosios vietos, o 21 būryje yra 4 miegamosios patalpose, jose iš viso įrengtos 41 miegamosios vietos. Įvertinus minėtas aplinkybės nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN nebuvo laikomasi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje nustatyto teisinio reguliavimo, todėl šioje apimtyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalis teigia, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pataisos namams taikomus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2015-11-01 iki 2018-11-01) .
HN 134:2015 12 punktas teigia, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 134:2015 16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Alytaus PN pabrėžia, jog atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose palaiko HN 134:2015 16 punkte nustatyta oro temperatūrą. Sienos gyvenamosiose patalpose yra išdažytos, tinkas nenukritęs, langai nesupuvę ir tinkami naudoti. Bendrabučio tipo patalpos ventiliuojamos per langus, o elektros instaliacija Alytaus PN yra tvarkinga ir saugi.
Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog Alytaus PN pastatai yra avarinės būklės ir kaip įrodymą teikia 2008 m. vasario 27 d. valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio pripažinimo avarinių aktą (toliau – ir Aktas) (b. l. 6 – 7). Akte nurodyta, kad, atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o tik bloga. Vis dėlto aktas patvirtina, kad vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai pažeisti stipriai korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento specialistai 2016 m. gruodžio 7 d. atliko planinį Alytaus PN patalpų atitikties HN 134:2015 reikalavimams patikrinimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) (b. l. 49 – 52) konstatavo, jog patikrinimo metu HN 134:2015 nustatytų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, tačiau pažymėta, jog 2 bendrabučio patalpoms būtinas kapitalinis remontas.
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2018 m. birželio 6 d. pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog 2018 m. liepos mėn. buvo pradėti bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai t. y. rekonstrukcijos darbai pradėti jau pasibaigus ginčo laikotarpiui. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio blogos būklės ir šiame kontekste pareiškėjo pretenzijos dėl kalinimo blogos techninės būklės pastate laikytinos pagrįstomis.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)
Pareiškėjas teigia, kad kalinimas blogos techninės būklės pastate žemino jo orumą, sukėlė depresiją, diskomfortą, dvasinius bei psichologinius išgyvenimus, sukėlė sveikatos sutrikdymą, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 12 000 Eur. Pareiškėjas skunde plačiau nepasisakė, kaip neteisėti Alytaus PN pareigūnų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtu patyręs, jei būtu buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir intensyvumą, trukmę, daro išvadą, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokios apimties bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo M. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.