Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 16 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 20 d., apie 22 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kapinių tarybiniams kariams teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. D., M. K. bei N. Ž. M. (kuri nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent : atsitiktinai sutikęs gatvės šaligatviu einančius V. Č. ir I. M. užkalbino V. Č. ketindamas gauti rūkalų, iš jo išgirdęs, kad rūkalų neturi, pažeisdamas nukentėjusiojo teises į normalią ir ramią aplinką, pradėjo smurto veiksmus viešoje vietoje – sugriebė V. Č. už drabužių, po ko M. D. trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą, M. K. smūgiavo nukentėjusiajam į sprandą, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis trenkė nukentėjusiajam į veidą ir kartu su M. D. bei M. K. spardė ant grindinio pargriautą nukentėjusįjį, suduodami jam 11 smūgių į įvairias kūno vietas bei galvą, padarydami jam sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria kaltinamajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi paskirta bausmė privalo būti ne tik adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tačiau ir atitikti teisingumo bei protingumo reikalavimus.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei ją paskyrė apylinkės teismas. Kolegija neturi pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas, šiuo atveju yra neadekvati padarytų nusikaltimų sunkumui ar apelianto asmenybei. Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už dvi tyčines, baigtas, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, padarė jas jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus. Jam 2014-10-08 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. buvo skirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., buvo atidėtas 1 metams, tačiau kadangi jis nesilaikė jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės sąlygų – nesimokė, nustatytu laiku nebuvo namuose, jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Matyti ir tai, kad nuteistasis V. V. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, nesimokė, darbo biržoje nebuvo registruotas, todėl apylinkės teismo išvada skirti jam pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę – yra visiškai pagrįsta ir teisinga. Apeliantas, prašydamas skirti jam kitą švelnesnę bausmę, skunde nurodė, kad jis mokosi, tačiau objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šią jo nurodomą aplinkybę, jis teismui nepateikė. Kitos nuteistojo nurodomos aplinkybės apie darbo paieškas ir jo registraciją darbo biržoje taip pat laikytinos tik jo niekuo nepagrįstais teiginiais, nes nuteistasis šias aplinkybes patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė.

8. Kolegija taip pat pabrėžia, kad nors nuteistasis skunde deklaruoja norą keistis, nevartoti alkoholio, tvirtina atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę padaręs teigiamas išvadas, tačiau jo veiksmai rodo visiškai ką kitą. Apeliacinio proceso metu buvo pateikti duomenys iš administracinių nusižengimų registro (3 t., 98 – 102 b.l.), kurie rodo, jog V. V. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo padarė net 13 pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), už kuriuos jam teismų nutarimais buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad net 7 iš aukščiau nurodytų pažeidimų apeliantas padarė būdamas neblaivus. Taigi, šie duomenys leidžia tvirtinti, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo nekeičia, girtauja ir toliau daro pažeidimus – tokiu būdu, jokių teigiamų išvadų jis dėl savo blogo elgesio nepadarė.

9. Apeliantas prašydamas sušvelninti jam skirtą bausmę nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog jis gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas ir padėjo tyrimui. Tačiau, iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia ir žinoma ją įvertino parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jo dydį, nes nustatęs net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tik vieną lengvinančią, skyrė jam bausmes, kurių dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Atsižvelgus į tai, šis nuteistojo skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas.

10. Apeliantas savo apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo V. Č. elgesys ir jo girtumas bei prašo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tam nėra nei sąlygų, nei pagrindo. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Šioje byloje matyti, kad nukentėjusysis nors ir buvo neblaivus (ko jis neneigia), tačiau pats konflikto neinicijavo ir jo neišprovokavo. Nustatyta, kad būtent apeliantas sukėlė konfliktą, paprašęs nukentėjusiojo duoti parūkyti ir gavęs neigiamą atsakymą, bei pirmasis sudavė smūgius V. Č.. Byloje nenustatyti jokie provokuojantys, smurtiniai ar kitokie pavojingi nukentėjusiojo veiksmai, kurie galėtų būti vertinami kaip įžeidę ar išprovokavę apeliantą ar jo draugus elgtis neteisėtai. Puolamas agresyviai nusiteikusių nuteistųjų nukentėjusysis tik atsirėmė į apeliantą, o būdamas neblaivus neteisingai įvertino įvykio situaciją ir puolė smurtauti. Nukentėjusysis V. Č. patvirtino, kad atstūmė apeliantą, jog šis netrenktų jam į galvą. Tai labai realus ir įtikinama, nes nukentėjusiajam atsakius, kad jis nerūko, V. V. jam rėžė, kad „tuoj užsirūkys“. Ši aplinkybė vienareikšmiai rodo apelianto agresyvų nusiteikimą ir priešiškumą. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad jis konflikto gal ir būtų išvengęs, jei nebūtų buvęs neblaivus, savaime nereiškia, kad jo veiksmai buvo provokuojantys ir turėjo įtakos nusikaltimų prieš jį padarymui. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada nepripažinti aukščiau minimos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad jis turėtų būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui paskyrus teismo medicininę ekspertizę ir gavus jos išvadą, kolegija pripažįsta, kad tam pakankamo pagrindo nėra. BK 76 str. 1 d. nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį. Teismas, be kita ko, turi įvertinti nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje. Kolegija pažymi, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013).

Apeliacinės instancijos teismo gautoje teismo medicinos ekspertizės išvadoje (3 t., 95 – 96 b.l.) yra nurodyta, kad nors apeliantas ir serga liga, kuri įtraukta į Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą, tačiau nesant sunkių ar labai sunkių kūno funkcijų sutrikimų, ši liga jam netrukdo atlikti laisvės atėmimo bausmės. Taigi, liga, kuria serga apeliantas, yra įrašyta į Nepagydomų ligų, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą, tačiau ši liga nėra tokios stadijos ir sunkumo, dėl ko jis negali atlikti jam teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, iš bylos taip pat matyti, kad ši liga apeliantui netrukdė padaryti nusikaltimus bei sistemingai daryti kitus teisės pažeidimus. Ši liga jam buvo diagnozuota jau anksčiau, dar prieš pasiunčiant jį atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir bylos duomenys nepatvirtina, kad šią bausmę jam atlikti buvo per sunku. Kolegija taip pat pažymi, jog jei bausmės atlikimo metu apeliantas dėl savo ligos bausmės toliau atlikti negalėtų, teikimą dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos galėtų teikti bausmę vykdanti institucija bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 177 str. tvarka.

13. Apeliantas taip pat skunde prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, teismas turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, ar iš tiesų bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Kartu pažymėtina, kad BK 75 str. nuostatų taikymas taip pat yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Kolegija dar kartą įvertinusi byloje surinktus duomenis ir duomenis, kurie buvo gauti jau apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pasiekti bausmės tikslus neskyrus apeliantui bausmę atlikti realiai nėra įmanoma. Tokia išvada visų pirma grindžiama tuo, kad apeliantui jam anksčiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas, tačiau jis visiškai nepaisė ir nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo jam sąlygų, dėl ko jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas bei jis pasiųstas realiai atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad net atlikti laisvės atėmimo bausmės buvo pasiųstas tik iš antro karto (pirmąją apylinkės teismo nutartį apygardos teismas buvo panaikinęs, suteikiant nuteistajam galimybę padaryti pozityvias išvadas). Be to, kaip jau minėta, net po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis V. V. ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, kas rodo visišką jo neatsakingumą ir nenorą keistis. Todėl manyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas dar kartą paskatins apeliantą elgtis teisingai ir nepažeidinėti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kolegija nemato jokio pagrindo.

15. Skundu apeliantas taip pat prašo sumažinti nukentėjusiajam V. Č. nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos sumą iki 400 Eur, mano, kad tai būtų teisinga suma kompensuojanti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas tam ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16. Šiuo atveju nukentėjusiajam V. Č. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai – odos nubrozdinimai dešiniame momenyje ir kaktoje, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, nosies nugarėlėje ir ausų kaušeliuose, nosies kaulų lūžis, krūtinės kairės pusės, dešinio riešo ir dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimas, dėl kurių nukentėjusysis gydėsi namuose bei negalėjo dirbti du mėnesius. Jis dėl šių smurtinių veiksmų neabejotinai patyrė ir nemažą fizinį skausmą, nes nosies kaulų lūžis yra ne tik skausmingas, bet ir pakankamai sunkiai gydomas, gydymo pradžioje trukdo normaliai kvėpuoti, gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, į tai, kad nukentėjusysis dėl šių sužalojimų ilgai gydėsi, pakankamai ilgai negalėjo dirbti, į tai, kad veika prieš jį buvo padaryta bendrininkų grupėje tyčiniais asmenų veiksmais, sužalojimus padarę asmenys yra jauno amžiaus, todėl galės dirbti bei atlyginti padarytą žalą, apylinkės teismo priteista suma yra suprantama, logiška ir teisinga piniginė kompensacija. Mažinti ją apelianto skunde nurodytais argumentais kolegija neturi pagrindo.

17. Apeliantas taip pat ginčija apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiajai I. M. solidariai su kitais nuteistaisiais byloje – M. D. ir M. K. – buvo pritiestas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Tvirtina, kad jis I. M. nemušė, stovėjo nuo jos 10 – 15 metrų atstumu, todėl tarp jo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto skundo argumentu.

18. Pagal CK 6.6 str. 3 d. solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 str. 1 d.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai.

19. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti V. V., M. D. ir M. K.. Kolegija pažymi, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje šių asmenų veiksmai nebuvo visiškai tinkamai aprašyti, t. y. jie buvo išskaidyti, nurodant kokiais konkrečiais veiksmais bendrininkai sutrikdė visuomenės rimtį, ką konkrečiai neteisėto padarė kiekvienas iš bendrininkų. Tačiau, pažymėtina, kad visi jie buvo nuteisti už tas pačias veikas pagal tuos pačius BK straipsnius, t. y. pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. Apylinkės teismas nustatė, kad visi nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe ir su asmeniu, prieš kurį kaip ne nusikaltimų subjektą ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, ir neteisėtais veiksmais nesunkiai sutrikdė V. Č. sveikatą, padarydami jam nuosprendyje nurodytus sužalojimus, bei nežymiai sutrikdė I. M. sveikatą. Kolegija pažymi, kad jei bendrininkams darant nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., vienam ar keliems nukentėjusiems yra padaromi sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kaltininkų veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str. 1 d., nes ši veika apima nežymų sveikatos sutrikdymo padarymą nukentėjusiam asmeniui. Kita vertus, jei BK 284 str. 1 d. numatyta veika padaroma veikiant bendrininkų grupe ir šios nusikalstamos veikos metu yra nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo asmens sveikata, visi bendrininkai bendrai atsako už kiekvieno iš bendrininkų padarytus neteisėtus veiksmus.

20. Šiuo atveju visų nuteistųjų įžūliais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir šios veikos darymo metu buvo sužaloti du žmonės. Ir nors tiesiogiai prieš I. M. smurtavo vienintelis nuteistasis M. D., tačiau kiti bendrininkai, tame tarpe ir apeliantas, jo nesustabdė, jo veiksmams pritarė, todėl visi tapo atsakingais už šios nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Iš bylos vienareikšmiai matyti, kad I. M. stengėsi padėti užpultam ir mušamam V. Č., todėl N. Ž. M. pradėjus prieš ją smurtauti, jai į pagalbą atskubėjo M. D., kuris sudavė smūgį I. M., o po to vėl mušė nukentėjusįjį V. Č.. Todėl, tiek V. V., tiek ir M. K. pagrįstai šiuo atveju pripažinti kaltais ir dėl I. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo. I. M. fizinė žala buvo padaryta bendrai veikusių bendrininkų veiksmais, todėl žala apylinkės teismo nuosprendžiu šiai nukentėjusiajai buvo teisingai priteista solidariai iš visų bendrininkų.

21. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą jame nurodyti argumentai nepasitvirtino. Apylinkės teismas iš esmės teisingai išsprendė apeliaciniame skunde ginčijamus klausimus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą teismo nuosprendį, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą teismo nuosprendį, kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p, teismas,

NUTARIA:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.