- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- A6.-160-476/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00021-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Irena Narbutienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kodas 188659752,
- Kategorijos
dalyvaujat administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. B., jo atstovei advokato padėjėjai G. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir nubausti individualios įmonės (toliau –IĮ) „T. o.“ vadovą V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl atsiskaitymo tvarkos pažeidimo, paskiriant jam minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodė, V. B., būdamas IĮ „T. o.“ vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus VMI, kaip bendrovės vadovas pažeidė atsiskaitymo tvarkos eiliškumą. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-03-07 duomenimis IĮ „T. o.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 71995,36 Eur. VMI, išnagrinėjusi įmonės 2022-01-26 prašymą dėl 74600,35 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2024-12-25 bei įvertinusi su Prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2022-01-07 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-657, kuriuo nuspręsta neišdėstyti 74600,35 Eur mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą prašomam laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas padaromas tyčia.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-5 ), mokesčių mokėtojo registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 6-8), IĮ “T. o.“ balansas (b. l. 9-29), apskaita-įplaukos (b.l.30), sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b.l.32,33), 2022-01-06 išvada dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b.l.34-37), sąskaitos išrašas Swedbank AB (b.l.39-43), sąskaitos išrašas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (b.l.44-58).
Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Mokesčių mokėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai. Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teise ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. B. nevykdė MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius. Šį nevykdymą sąlygojo tai, kad įmonė dėl Covid-19 buvo įtraukta į nukentėjusių įmonių sąrašą. Vadovas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad įmonės veiklai išsaugoti jis gali nemokėti mokesčių biudžetui. Tuo laikotarpiu jis lėšas pervedė įmonėms, kad galėtų tęsti savo veiklą. Jei nebūtų pervedęs lėšų, jo įmonės veikla būtų nutrūkusi. Pasibaigus ekstremaliai situacijai, įmokas pradėjo mokėti, bet susidariusio įsiskolinimo negalėjo sumokėti dėl lėšų trūkumo. Dėl šių priežasčių jis kelis kartus kreipsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Jis kelis kartus sulaukė neigiamų atsakymų. Tai patvirtina 2021-10-29 prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI savo 2021-12-07 atsakyme nurodė, kad prašymas neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą/išdėstymą nustatytų reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas ir pateikė paaiškinimą. Į 2021-12-16 prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI 2022-01-07 priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. IĮ „T. o.“ 2022-01-26 kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2022-02-08 raštu Nr. (23.24-08) 327-8700 VMI atsisakė nagrinėti prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo arba išdėstymo, kadangi nepateikti visi prašymo nagrinėjimui reikalingi dokumentai. IĮ „T. o.“ 2022-02-14 pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI prie LR Finansų ministerijos 2022-03-08 priėmė sprendimą išdėstyti mokesčių mokėtojo IĮ „T. o.“ mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nustatytas išdėstymo laikotarpis nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2023 m. vasario 25 d., sudarytas grafikas. 2022-03-09 sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-16531 ir nustatytas sumokėjimo grafikas. IĮ „T. o.“ laikotarpyje nuo 2021-09-01 iki 2022-01-31 sumokėjo 12876,00 Eur PVM mokesčio, 181,03 GPM. Teismas turi pagrindo manyti, kad V. B. veiksmuose nebuvo tyčios nemokėti mokesčių. V. B. ėmėsi visų įmanomų veiksmų įmonei išsaugoti, kreipėsi į VMI. Dėl šių priežasčių administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.