Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

2022-03-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-160-476/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-23
Bylos Nr.
A6.-160-476/2022
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00021-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Irena Narbutienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. B.
Pareiškėjas
Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kodas 188659752,
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-160-476/2022Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00021-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.9.10.; 21.11.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. kovo 23 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujat administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui V. B., jo atstovei advokato padėjėjai G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą ir nubausti individualios įmonės (toliau –IĮ) „T. o.“ vadovą V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl atsiskaitymo tvarkos pažeidimo, paskiriant jam minėto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. Pareiškime nurodė, V. B., būdamas IĮ „T. o.“ vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus VMI, kaip bendrovės vadovas pažeidė atsiskaitymo tvarkos eiliškumą. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-03-07 duomenimis IĮ „T. o.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 71995,36 Eur. VMI, išnagrinėjusi įmonės 2022-01-26 prašymą dėl 74600,35 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo iki 2024-12-25 bei įvertinusi su Prašymu pateiktą bei surinktą papildomą informaciją, 2022-01-07 priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-657, kuriuo nuspręsta neišdėstyti 74600,35 Eur mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą prašomam laikotarpiui.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo IĮ „T. o.“ vadovui, nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, IĮ „T. o.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 71995,36 Eur. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes turėdamas įsiskolinimą valstybės biudžetui, pervedė lėšas: 2021-09-10 1149,42 E. Z. G. M., C.; 2021-09-30 1000,00 Eur. M. Sp.z.o.o.; 2021-10-06 1307,00 Eur D. L. S. S.C.; 2021-10-28 3000,00 Eur. P. P.-H. S.; 2021-11-08 2674,74 Eur. P. P.-H. S. Z.W.; 2021-11-13 1290,00 S. K. T. ir 1000,00 Eur. G. G.; 2021-11-14 1000,00 Eur. UAB K. k.; 2021-11-18 2099,25 Eur. R. A. IK ir kt.

Įmonė laikotarpyje nuo 2021-09-01 iki 2021-11-30 geranoriškai (kodu 1311) sumokėjo 109,03 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo:

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams tenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusižengimą ir paaiškino, kad jis yra IĮ „T. o.“ vadovas jau 20 metų. Jo įmonė dėl Covid 19 plitimo buvo įtraukta į nukentėjusių sąrašą. Nuo 2020 m. kovo 16 d. jiems buvo taikomos mokesčių lengvatos. Jis žinojo apie IĮ „T. o.“ finansinę padėtį, todėl norėdamas išsaugoti įmonę, pasinaudojo jam taikoma lengvata ir mokesčių biudžetui nemokėjo. Tuo metu jis atsiskaitinėjo su tiekėjais. Jei su tiekėjais nebūtų atsiskaitęs, jo veikla būtų tapusi neįmanoma. Pasibaigus ekstremaliai situacijai jis kreipėsi su prašymu į VMI, kad jam būtų išdėstyta mokestinė nepriemoka. Dėl institucijos nuotolinio darbo, jo prašymai būdavo nepriimami, nes nepateikti visi priedai. Jis buvo gavęs 2022-01-07 pranešimą, kad atsisakyta tenkinti jo prašymą. 2022 m. kovo 8 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos priėmė sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Buvo sudarytas mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikas. 2022 m. kovo 9 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Jokios tyčios jo veiksmuose nebuvo, jis taip elgėsi sąlygojamas susiklosčiusių aplinkybių. Prašė bylą nutraukti.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas padaromas tyčia.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-5 ), mokesčių mokėtojo registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 6-8), IĮ “T. o.“ balansas (b. l. 9-29), apskaita-įplaukos (b.l.30), sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b.l.32,33), 2022-01-06 išvada dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b.l.34-37), sąskaitos išrašas Swedbank AB (b.l.39-43), sąskaitos išrašas Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (b.l.44-58).

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Mokesčių mokėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai. Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teise ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. B. nevykdė MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius. Šį nevykdymą sąlygojo tai, kad įmonė dėl Covid-19 buvo įtraukta į nukentėjusių įmonių sąrašą. Vadovas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad įmonės veiklai išsaugoti jis gali nemokėti mokesčių biudžetui. Tuo laikotarpiu jis lėšas pervedė įmonėms, kad galėtų tęsti savo veiklą. Jei nebūtų pervedęs lėšų, jo įmonės veikla būtų nutrūkusi. Pasibaigus ekstremaliai situacijai, įmokas pradėjo mokėti, bet susidariusio įsiskolinimo negalėjo sumokėti dėl lėšų trūkumo. Dėl šių priežasčių jis kelis kartus kreipsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Jis kelis kartus sulaukė neigiamų atsakymų. Tai patvirtina 2021-10-29 prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI savo 2021-12-07 atsakyme nurodė, kad prašymas neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą/išdėstymą nustatytų reikalavimų, todėl nebus nagrinėjamas ir pateikė paaiškinimą. Į 2021-12-16 prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI 2022-01-07 priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. IĮ „T. o.“ 2022-01-26 kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2022-02-08 raštu Nr. (23.24-08) 327-8700 VMI atsisakė nagrinėti prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo arba išdėstymo, kadangi nepateikti visi prašymo nagrinėjimui reikalingi dokumentai. IĮ „T. o.“ 2022-02-14 pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. VMI prie LR Finansų ministerijos 2022-03-08 priėmė sprendimą išdėstyti mokesčių mokėtojo IĮ „T. o.“ mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Nustatytas išdėstymo laikotarpis nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2023 m. vasario 25 d., sudarytas grafikas. 2022-03-09 sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-16531 ir nustatytas sumokėjimo grafikas. IĮ „T. o.“ laikotarpyje nuo 2021-09-01 iki 2022-01-31 sumokėjo 12876,00 Eur PVM mokesčio, 181,03 GPM. Teismas turi pagrindo manyti, kad V. B. veiksmuose nebuvo tyčios nemokėti mokesčių. V. B. ėmėsi visų įmanomų veiksmų įmonei išsaugoti, kreipėsi į VMI. Dėl šių priežasčių administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė