Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „E“ ieškinį atsakovui I. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. C.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimu UAB „E“ turtui: automobiliui Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1100 Eur, ir automobiliui Volvo Xc90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5200 Eur vertės, nustatyta priverstinė hipoteka, siekiant užtikrinti valstybės reikalavimus, kylančius iš mokestinių teisinių santykių (1 t., e. b. l. 11-12). Šios transporto priemonės pagal policijos duomenis yra ieškomos (1 t., e. b. l. 46-47, 48-49).

Pagal UAB „E“ balanso už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. duomenis, bendrovė turėjo turto už 99725 Eur: ilgalaikis turtas 5863 Eur; trumpalaikis turtas 93862 Eur, iš jų per vienus metus gautinos sumos 87870 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 5992 Eur (1 t., e. b. l. 13, 14). 2022 m. sausio 1 d. UAB „E“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Luminor Banke likutis 3767,45 Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. – 0 Eur (1 t., e. b. l. 90).

UAB „R“, vykdydama I. M. prašymus dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį Nr. 22/07/20, į jo asmeninę sąskaitą Swedbank AB, 2022 m. rugsėjo 9 d. pervedė 500 Eur, 2022 m. rugsėjo 13 d. – 2500 Eur, 2022 m. rugsėjo 20 d. -2000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad moka už UAB „E“ (1 t., e. b. l. 91, 92, 93, 94).

Iš atsakovo sąskaitos išrašo matyti, kad jis į asmeninę banko sąskaitą iš UAB „R“ gavo: 2022 m. rugsėjo 9 d. 500 Eur, 2022 m. rugsėjo 13 d. 2500 Eur, 2022 m. rugsėjo 20 d. 2000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Mokama už UAB „E“. Iš tos pačios sąskaitos atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. pervedė V. C. 400 Eur, V. C. 300 Eur, V. O. 300 Eur, N. C. 300 Eur, C. C. 300 Eur, nurodydamas, jog tai „avansas už UAB „E“; N. M. pervedė 500 Eur, nurodydamas, jog tai „už nuoma už UAB „E“. Iš tos pačios sąskaitos atsakovas 2022 m. rugsėjo 20 d. pervedė po 300 Eur V. C., C. C., V. O., V. C., N. C., nurodydamas, kad tai „avansas už UAB „E“. Iš tos pačios sąskaitos atsakovas 2022 m. rugsėjo 23 d. perveda po 1300 Eur A. D. ir S. P., nurodydamas, jog tai „avansas už UAB „E“ (1 t., e. b. l. 122-123). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2022 m. rugsėjo mėn. V. C., V. C., V. O., N. C., C. C. (du asmenys vienodu vardu pavarde, bet skirtingomis gimimo datomis), A. D. ir S. P. dirbo UAB „E“ (1 t., e. b. l. 183-186).

UAB „E“ išrašė PVM sąskaitas faktūras UAB „E. p.“: 2022 m. vasario 15 d. 16000 Eur sumai, 2022 m. vasario 28 d. 16000 Eur sumai, 2022 m. kovo 15 d. 16000 Eur sumai, 2022 m. kovo 30 d. 16000 Eur sumai, 2022 m. balandžio 15 d. 16000 Eur sumai (1 t., e. b. l. 126-135). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis minėtos sąskaitos yra registruotos i.SAF Išrašomų ir Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose (1 t., e. b. l. 187-188).

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi I. M. skirta 500 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą (turto ir dokumentų nemokumo administratoriui neperdavimą) (1 t., e. b. l. 70-72).

Dėl ilgalaikio turto perdavimo

Pagal JANĮ nuostatas nemokumo administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Tai reiškia, kad jei nemokumo administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, jog įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims ar sunaudojimą įmonės gamybinėje ūkinėje komercinėje veikloje, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdymo organas. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo) bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bendrovės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant balanse esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

Iš byloje esančių įrodymų galima spręsti, kad nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, UAB „E“ transporto priemonių nebeturėjo (tai nurodyta ir 2023 m. liepos 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties 13 punkte). Atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 245 straipsnį, Vilniaus apskrities VPK iš VĮ Regitros buvo gauta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią transporto priemonė Ford Galaxy 2022 m. birželio 27 d. parduota P. M. (tokie duomenys užfiksuoti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą; to, kad apie šią sutartį žino ir ją iš atsakovo gavo, neginčijo ir ieškovės atstovas nemokumo administratorius E. Rauktys). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), nei Saugaus eismo automobilių keliais ar kitų įstatymų normos nenustato privalomos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties registracijos. Transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011). Įvertinus visas šias aplinkybes, galima spręsti, kad nuo 2022 m. birželio 27 d. automobilio Ford Galaxy savininkas nebėra UAB „E“, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl ieškovės buvęs vadovas I. M. neturi jokios galimybės šia transporto priemone disponuoti. Minėta pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina bendrovės turto vertės sumažėjimą, ieškovė priteisti už parduotą automobilį gautas lėšas neprašė, to, kad už automobilį gautos lėšos nebuvo panaudotos įmonės veikloje, neįrodinėjo, todėl ieškinio reikalavimas dėl automobilio Ford Galaxy vertės, kaip žalos iš atsakovo priteisimo, atmestinas.

Dėl transporto priemonės Volvo XC90 atsakovas paaiškino, jog realiai ši transporto priemonė buvo pirkta iš bendrovės darbuotojo V. C. pinigų, naudojama bendrovės veikloje darbininkų vykimui į objektus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užregistruota bendrovės vardu tik tam, kad į ją būtų galima iš bendrovės lėšų pilti kurą, remontuoti. Nutrūkus bendrovės ir V. C. darbo santykiams, šis su transporto priemone pasišalino, vėliau bandant susisiekti siūlė „atpirkti“ automobilį, tačiau jo nurodyta kaina buvo neadekvati, atsakovas negalėjo tiek sumokėti. Iš nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aptartų, ikiteisminio tyrimo metu gautų oficialių duomenų matyti, kad VĮ Regitrai buvo pateiktas UAB „E“ direktoriaus 2023 m. vasario 20 d. įgaliojimas V. C. automobilį Volvo XC90 vairuoti ir valdyti, disponuoti ir atlikti kitus visus būtinus veiksmus. Taip pat VĮ Regitrai V. C. pateikė paaiškinimą, kad automobilis Volvo XC90 buvo įsigytas už jo pinigus. Šiuo metu automobilis Volvo XC90 yra paieškomas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad oficialiai automobilis Volvo XC90 priklausė UAB „E“. Valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. vasario 28 d. šiam automobiliui, kaip bendrovės turtui taikė priverstinę hipoteką. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad VĮ Regitrai buvo pateiktas UAB „E“ direktoriaus 2023 m. vasario 20 d. įgaliojimas V. C. automobilį Volvo XC90 vairuoti ir valdyti, disponuoti ir atlikti kitus visus būtinus veiksmus. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, kad V. C. UAB „E“ dirbo iki 2023 m. vasario 1 d. Taigi, UAB „E“ direktorius, atsakovas I. M., žinodamas, kad automobilis Volvo XC90 priklauso bendrovei, jau po darbo santykių su darbuotoju nutrūkimo, suteikė įgaliojimą jam šiuo automobiliu naudotis. Tai, kad automobilis realiai buvo pirktas už būtent V. C. pinigus, į bylą įrodymų nėra pateikta. Vien tik atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu ir galimai V. C. VĮ Regitrai pateikti paaiškinimai apie neva iš jo pinigų pirktą automobilį nėra patikimas įrodymas, galintis paneigti automobilio priklausymą bendrovei. Pažymėtina, kad už teisėtos, skaidrios, teisės aktus atitinkančios veiklos vykdymą bendrovėje yra atsakingas jos direktorius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, iškėlus nemokumo bylą, siekė susigrąžinti automobilį Volvo XC90 ir perduoti jį nemokumo administratoriui. Teikdamas paaiškinimus atsakovas nurodė, kad susisiekęs su nemokumo administratoriumi, žadėjo rasti automobilį Volvo, tačiau per ganėtinai ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį (nuo 2023 m. gruodžio mėn.) daugiau jokių duomenų apie automobilio suradimą, perdavimą nemokumo administratoriui nepateikė. Automobilis yra paieškomas dėl to, kad ikiteisminį tyrimą inicijavo nemokumo administratorius. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad turtas buvo prarastas dėl atsakovo pareigų nevykdymo (neveikimo), todėl jis yra atsakingas už atsiradusią žalą. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. vasario 28 d. sprendime nurodytus duomenis automobilio Volvo XC90 vertė yra 5200 Eur, duomenų, paneigiančių tokią automobilio vertę nėra pateikta. Dėl to, iš atsakovo priteistina ieškovei 5200 Eur žalos už nemokumo administratoriui neperduotą automobilį.

Dėl trumpalaikio turto perdavimo

2021 m. balanse nurodyta, kad bendrovės trumpalaikio turto trumpalaikio turto vertė 93862 Eur, iš jų per vienerius metus gautinos sumos sudaro 87870 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 5992 Eur. Kadangi bendrovės 2022 m. sausio 1 d. atsiskaitomosios sąskaitos likutis 3767,45 Eur, tai be 87870 Eur per vienerius metus gautinos sumos, nemokumo administratorius prašo priteisti ir 2224,55 Eur kasos likutį, kuris nėra perduotas nemokumo administratoriui.

Dėl per vienerius metus gautinos sumos 87870 Eur priteisimo, kaip žalos iš atsakovo, pasisakytina tai, kad atsakovo pareigos perduoti turtą nemokumo administratoriui nevykdymo neteisėtumas gali būti siejamas tik su bendrovės materialaus, turinčio konkrečią materialią fizinę išraišką, turto neperdavimu, kadangi turto, kuris nėra materialus (neturi materialios išraiškos), nors kaip turtas apskaitomas juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje, fizinis perdavimas objektyviai negalimas. Bendrovės gautinos sumos yra jos turtinės teisės, kurios apskaitomis kaip bendrovės trumpalaikio turto sudėtinė dalis, tačiau jos neturi materialios išraiškos ir negali būti perduodamos ar neperduodamos kaip materialus turtas. Bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinių teisių (gautinų sumų) buvimą patvirtina jų apskaitos finansiniuose dokumentuose faktas, ir tai gali būti siejama su pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus vykdymu, bet ne su turto perdavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-12-330/2024). Iškeldamas UAB „E“ bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartyje nurodė, kad 2021 m. UAB „E“ turtą iš esmės sudarė trumpalaikis turtas, kas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytina realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (nutarties 16 punktas). Teisminėje praktikoje vertinant įmonės trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-561-370/2022 23 punktas).

Įvertinus byloje esančius duomenis, galima spręsti, kad balanso eilutėje „Per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta 87870 Eur suma savaime nėra nemokumo administratoriui perduotinas turtas. Tokio pobūdžio turtas yra reikalavimo teisė į skolininką (-us), kurią įgyvendinti tiek teisę, tiek pareigą turi bendrovės nemokumo administratorius. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo tiksliai įvardinti kokio dydžio sumas UAB „E“ turėjo gauti iš debitorių, nurodė, kad bendrovės situacija sunkėjo su ja neatsiskaičius UAB „R“, UAB „E. p.“, užsienio užsakovams. Duomenų, kad atsakovas nemokumo administratoriui perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus, byloje nėra, už teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovui teismo nutartimis skirtos baudos. Visgi, teisminio nagrinėjimo metu į bylą buvo gautos UAB „E“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „E. p.“ bendrai 80000 Eur sumai. Šios sąskaitos yra įtrauktos į oficialius Valstybinės mokesčių inspekcijos registrus, todėl, nemokumo administratorius, gali imtis veiksmų dėl atitinkamų sumų priteisimo/išieškojimo iš BUAB „E“ debitorių. Šiuo atveju nemokumo administratorius jokių realių veiksmų, susijusių su skolų BUAB „E“ priteisimu, nesiėmė.

Teismo vertinimu nemokumo administratorius nepagrįstai negautas bendrovės pajamas tapatina su realia nuostolių suma, ieškovė neįrodė, kad 2021 m. balanse nurodytos vertės turtą (per vienerius metus gautiną sumą), atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, neišsaugojo, jį pasisavino ar iššvaistė. Dėl to reikalavimas dėl per vienerius metus gautinos sumos - 87870 Eur priteisimo atmestinas.

2021 m. balanse nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 5992 Eur. Luminor banko išraše nurodyta, kad 2022 m. sausio 1 d. atsiskaitomosios sąskaitos likutis 3767,45 Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. – 0 Eur. Vadinasi pinigų likutį sudaro 2224,55 Eur, kurie turėjo būti perduoti nemokumo administratoriui. Atsakovas teigė, kad visi pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje. Atsakovas, siekdamas pagrįsti, kad 2224,55 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, taip išvengiant civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, turėjo buhalteriniais dokumentais pagrįsti kokiam tikslui buvo panaudotos bendrovei priklausiusios lėšos (pvz., už kokias suteiktas prekes ir (ar) paslaugas atsiskaitant ir pan.). Ši pareiga yra grindžiama įstatymo nuostatomis ir jos nevykdymas yra neteisėtas veikimas. Tokių duomenų I. M. nei nemokumo administratoriui, nei teismui nepateikė. Taigi atsakovas nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, o nepagrindus – perduoti dokumentais nepagrįstas lėšas nemokumo administratoriui. Atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam ir kokiu tikslu buvo panaudotos UAB „E“ 2224,55 Eur lėšos. Tokie įmonės vadovo neteisėti veiksmai, lemia tai, jog nėra galimybės tiksliai įvertinti, ar visos lėšos iš tiesų buvo panaudotos įmonės veiklai, kokia konkreti žala įmonės kreditoriams buvo padaryta, be to, dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo apribotos ir panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą. Ieškovė įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. kad 2224,55 Eur piniginės lėšos nemokumo administratoriui nebuvo perduotos. Priešingų įrodymų, kad nėra kaltas dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos ir, jog nurodytos lėšos iš tiesų buvo panaudotos įmonės veikloje, pateikiant lėšų panaudojimą pagrindžiančius pirminius buhalterinius dokumentus, atsakovas nepateikė. Dėl to ieškinio reikalavimas dėl trumpalaikio turto neperdavimo tentikintas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistina 2224,55 Eur nuostolių.

Dėl 5000 Eur sumos, pervestos iš UAB „R“ į atsakovo asmeninę sąskaitą

Nors ieškovė tiesiogiai neįvardijo, bet iš patikslinto ieškinio turinio galima suprasti, jog reikalavimas dėl 5000 Eur nuostolių priteisimo grindžiamas tuo, kad atsakovas I. M. į asmeninę sąskaitą gaudamas UAB „R“ įmokas už UAB „E“ atliktus statybos rangos darbus ir neperduodamas jų įmonei, pasisavino šį įmonės turtą.

Atsakovas neginčijo, kad 2022 m. rugsėjo mėn. iš UAB „R“ gavo 5000 Eur už UAB „E“ atliktus darbus į asmeninę sąskaitą, nes įmonės sąskaita buvo areštuota, o iš gautų pinigų jis norėjo atsiskaityti su darbuotojais, kad šie tęstų darbus, baigtų pradėtus objektus. Tokius atsakovo paaiškinimus patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš prašymų, sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „R“, vykdydama I. M. prašymus dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį Nr. 22/07/20, į jo asmeninę sąskaitą Swedbank AB, 2022 m. rugsėjo 9 d. pervedė 500 Eur, 2022 m. rugsėjo 13 d. – 2500 Eur, 2022 m. rugsėjo 20 d. -2000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad moka už UAB „E“ (1 t., e. b. l. 91, 92, 93, 94). Iš tos sąskaitos atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. pervedė V. C. 400 Eur, V. C. 300 Eur, V. O. 300 Eur, N. C. 300 Eur, C. C. 300 Eur, nurodydamas, jog tai „avansas už UAB „E“; N. M. pervedė 500 Eur, nurodydamas, jog tai „už nuoma už UAB „E“. Iš tos pačios sąskaitos atsakovas 2022 m. rugsėjo 20 d. pervedė po 300 Eur V. C., C. C., V. O., V. C., N. C., nurodydamas, kad tai „avansas už UAB „E“. Iš tos pačios sąskaitos atsakovas 2022 m. rugsėjo 23 d. pervedė po 1300 Eur A. D. ir S. P., nurodydamas, jog tai „avansas už UAB „E“ (1 t., e. b. l. 122-123). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2022 m. rugsėjo mėn. V. C., V. C., V. O., N. C., C. C. (du asmenys vienodu vardu pavarde, bet skirtingomis gimimo datomis), A. D. ir S. P. dirbo UAB „E“ (1 t., e. b. l. 183-186). Šie įrodymai patvirtina, kad iš UAB „R“ gautos lėšos realiai buvo panaudotos atsiskaitymui su darbuotojais, atsakovas darbuotojams pervedė netgi didesnę pinigų sumą, nei gavo iš UAB „R“. Liudytoja K. K. nurodė, kad žinojo apie šituos pervedimus, sakė I. M., kad taip negerai daryti. Tokie atsakovo veiksmai, nors ir neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl įmonės buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo ir pan., tačiau nelaikytini neteisėtais veiksmais prašomos taikyti civilinės atsakomybės kontekste, tų pinigų atsakovas nepasisavino, todėl ieškinio reikalavimas dėl 5000 Eur sumos priteisimo atmestinas.

Dėl V. C. solidariosios atsakomybės

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „E“ direktoriumi nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo V. C. Atsakovas teigė, kad už galimai įmonei padarytą žalą kyla ir V. C. atsakomybė, nes jis neperdavė bendrovei dokumentų, turto piniginių lėšų. Ieškovė į bylą įtraukti V. C. atsakovu nesutiko, todėl, teismo iniciatyva, V. C. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad V. C. įmonės direktoriumi buvo „tik popieriuje“, jokių realių direktoriaus funkcijų nevykdė, jam dokumentai ar turtas perduotas nebuvo, taip pat neformintas ir dokumentų ar turto perėmimas I. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. vėl tampant bendrovės direktoriumi. Liudytoja K. K. nurodė, kad V. C. jai nežinomas, su juo, kaip su bendrovės direktoriumi visiškai nebendravo. Pažymėtina, kad V. C. įmonės direktoriumi buvo vos du mėnesius, 2021 m. balansas sudarytas 2021 m. gruodžio 31 d. ir atsakovas I. M. nepateikė visiškai jokių įrodymų, kad dėl V. C. neteisėtų veiksmų 2021 m. balanso duomenys yra neteisingi ir būtent V. C. neteisėtais veiksmais buvo padaryta kokia nors žala įmonei. Teismo vertinimu V. C. už bendrovei padarytus nuostolius nėra atsakingas, bankroto bylos iškėlimo metu ilgesnį nei 2 metų laikotarpį vadovavo būtent atsakovas, todėl dėl V. C. civilinės atsakomybės nesprendžiama.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Atsakovas nėra atlyginęs nuostolių ieškovei, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistinas 167 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nuostolių atlyginimą 7424,55 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis Eur 55 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „E“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei bylinėjimosi išlaidas 167 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis Eur) (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.