Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. įgalioto atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorė D. Š. (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-13-2023, kuriuo G. S. nubaudė už tai, kad ji, būdama gyvūno (žirgo HIDDE M.HOP Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinto mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini) faktinė savininkė ir laikytoja, kuriai pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir/arba Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus tenka pareiga nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga bei laikytis Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, šių pareigų nevykdė, o būtent:

laikotarpiu maždaug nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. žirgą laikė neregistruotoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (duomenys neskelbtini), apleistos sodybos tvartelyje), tokiais veiksmais pažeidė Ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 22 punkto reikalavimą, jog kiekvienas laikytojas privalo registruoti galvijų, avių, ožkų, kiaulių, arklinių šeimos gyvūnų laikymo vietas ir jose laikomus galvijus, avis, ožkas, kiaules, arklinių šeimos gyvūnus. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (toliau – Veterinarijos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikoje privalomas visų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimas, jose esančių galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių apskaita ir ženklinimas. Veterinarijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dėl to, kaip nurodyta Institucijos nutarime, už Aprašo 22 punkto reikalavimo pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 343 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų, savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais pažeidimas);

be to, G. S. neužtikrino žirgo pakankamo šėrimo ir girdymo. 2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento inspektoriams nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), žirgas buvo rastas uždarytas apleistame negyvenamos sodybos mūriniame tvartelyje. Vizualiai įvertinus, tvartelyje anksčiau buvo laikomi gyvuliai, rasta nevalyto mėšlo sankaupų. Žirgas neturėjo nei pašaro, nei vandens. Žirgo savininkės ar kito prižiūrinčio asmens žirgo laikymo vietoje nebuvo. Žirgo savininkė 2022 m. spalio 12 d. paaiškinime pripažino, kad žirgas buvo paliktas mėnesiui be sutarties (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenančių žmonių priežiūrai, ganėsi Sandravos upelio teritorijoje, paskui buvo paslėptas tvartelyje, iš kurio ir buvo paimtas. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad žirgo savininkė pati neprižiūrėjo žirgo, raštu nepavedė ir nesutarė dėl žirgo priežiūros su kitais asmenimis, t. y. paliko žirgą likimo valiai. Žirgas pagal mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), Ūkinių gyvūnų registro duomenis priklauso G. S., gyv. (duomenys neskelbtini) mieste. Išvestas į lauką, žirgas godžiai ėdė žolę, buvo išalkęs ir nepagirdytas. Tokiu būdu pažeisti Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-690 „Dėl ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimai), 6 ir 7 punktai, nes ilgą laiką nėra ūkinį gyvūną prižiūrinčių asmenų. Pagal Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 6 punktą ūkinių gyvūnų laikytojai arba savininkai turi užtikrinti, kad jų ūkinius gyvūnus prižiūrėtų pakankamas darbuotojų, turinčių tam tinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinių įgūdžių, skaičius, o pagal Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 7 punktą ūkiniai gyvūnai turi būti apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną. Taip pat pažeistas Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 12 punktas, pagal kurį ūkinių gyvūnų judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jų rūšį, nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, neturi būti varžoma taip, kad jie būtų be reikalo kankinami arba žalojami. Jei ūkinis gyvūnas yra pririštas arba laikomas laikymo įrangoje, kurioje yra ribojama jo judėjimo laisvė, jam, atsižvelgiant į jo rūšį, nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, turi būti suteikta tiek vietos, kad būtų patenkinami jo fiziologiniai ir etologiniai poreikiai (žirgas laikomas tvartelyje ganykliniu laikotarpiu ištisas dienas, neužtikrinamas jo mocionas, todėl nepagrįstai varžoma jo judėjimo laisvė). Pažeisti ir Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 20–23 punktai. Pagal Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 20 punktą ūkiniai gyvūnai turi būti šeriami visaverčiais, jų amžių ir rūšį atitinkančiais saugiais pašarais, kurių kiekis turi patenkinti ūkinių gyvūnų mitybos poreikius. Draudžiama ūkinius gyvūnus šerti ir girdyti kenksmingomis medžiagomis užterštais pašarais, vandeniu ar kitokiais skysčiais. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 21 punktas numato, jog visi ūkiniai gyvūnai turi gauti pašaro jų fiziologinius poreikius atitinkančiais laiko tarpais. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 22 punktas nustato, jog ūkinių gyvūnų šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad kiek galima būtų sumažinta pašaro ir vandens taršos ir kenksmingos ūkinių gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė. Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų 23 punkte nustatyta, kad visi ūkiniai gyvūnai reguliariai turi gauti jų fiziologinius poreikius atitinkantį kiekį tinkamo vandens ar kitokių skysčių. Atsižvelgiant į tai, kad arkliui per parą reikia apie 30–40 1itrų vandens ir apie 7–10 kg augalinės kilmės pašaro, gyvūno palikimas be priežiūros ir be vandens apleistoje, teisės aktuose kaip gyvūnų laikymo vieta neregistruotoje nustatyta tvarka vietoje, kurios valdymo teisės neturi gyvūno savininkė ir neužtikrina, kad gyvūnu tinkamai ir reguliariai pasirūpintų, įskaitant šėrimą ir girdymą, kiti asmenys, laikytinas gyvūno savininko nerūpestingumu, prilygintinu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkte (nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas) nurodytam žiauriam elgesiui su gyvūnais, jų kankinimo veiksmams, ir to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytam veiksmui – sąmoningam gyvūnų padarymui bepriežiūriais. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas ūkinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų. Už šiuos veiksmus G. S. kyla ANK 346 straipsnio 16 dalyje (Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas) nustatyta administracinė atsakomybė.

1.1. G. S. Institucijos nutarimu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį skirta 1 075 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – gyvūno konfiskavimas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. įgalioto atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, byloje patikimai nenustatęs visų G. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių, padarė materialiosios teisės (ANK 346 straipsnio 16 dalies) taikymo pažeidimus, tinkamai neišklausė G. S. apylinkės teisme, nepasiūlė jai rinkti įrodymų, buvo iš anksto nusistatęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. S. atžvilgiu, nepasisakė, ar tinkamai individualizuota G. S. Institucijos nutarimu skirta administracinė nuobauda (bauda), ar pagrįstai byloje taikytos ANK 29 straipsnio nuostatos.

8. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais iš dalies sutinka.

9. Teismų praktikoje pažymėta, kad teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, Nr. 2AT-9-976/2020). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas.

10. Teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Teismų praktikoje nurodyta, kad aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą, be kita ko, užtikrina ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat ANK 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-43-387/2022).

11. Nagrinėjamoje byloje G. S. Institucijos 2023 m. vasario 23 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 346 straipsnio 16 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, kurio esmė ta, kad ji, būdama žirgo HIDDE M.HOP Nr. (duomenys neskelbtini), paženklinto mikroschema Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, pažeisdama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų nuostatas, neužtikrino žirgo pakankamo šėrimo ir girdymo, t. y. paliko jį be priežiūros ir be vandens apleistoje vietoje, kuri neregistruota teisės aktuose nustatyta tvarka kaip gyvūnų laikymo vieta (valdymo teisės į šią vietą G. S. neturi), bei neužtikrino, kad žirgu tinkamai ir reguliariai pasirūpintų, įskaitant šėrimą ir girdymą, kiti asmenys ir taip žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino. Institucijos nutarimu taip pat konstatuota, kad G. S., laikydama žirgą neregistruotoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., pažeidė Ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo reikalavimus, todėl jai kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad G. S. administracinė nuobauda pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį Institucijos nutarimu nepaskirta.

12. ANK 346 straipsnio 16 dalies norma, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, yra blanketinė, esminiai šios normos turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas išsamus sąrašas veiksmų, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Pagal G. S. inkriminuoto nusižengimo faktines aplinkybes ji, be kitų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų nuostatų pažeidimų, neužtikrindama žirgo pakankamo šėrimo ar girdymo, pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto reikalavimus.

13. Institucija, nubausdama G. S. pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį, taip pat ir apylinkės teismas, kuris, išnagrinėjęs G. S. skundą, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, išvadas dėl ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo G. S. veiksmuose grindė rašytiniais įrodymais – 2022 m. rugsėjo 5 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. pranešimais apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (informacijos pareiškėja – V. A.), 2022 m. rugsėjo 9 d. pranešimu apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (informacijos pareiškėja – O. C.), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Raseinių skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kitais byloje esančiais dokumentais (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2021 m. gruodžio 3 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2021 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktais, 2022 m. balandžio 13 d. pranešimu apie sutarties tarp G. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimą ir netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų išsamiai ir visapusiškai atskleistos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, šioje administracinio nusižengimo byloje buvo reikalinga ne tik ištirti rašytinius įrodymus (dokumentus), bet ir apklausti liudytojus, kuriems, kaip galima iš spręsti iš administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų (elektroninių laiškų kopijų, paaiškinimų, informacijos apie gyvūną (G. S. žirgą), pažymos apie arklio sveikatos būklę ir kitų dokumentų), gali būti žinomos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje reikalinga apklausti pranešimus apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus pateikusias V. A. ir O. C., taip pat apklausti 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimą atlikusį ir patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Raseinių skyriaus vyriausiąjį veterinarijos gydytoją – inspektorių V. Š., patikrinime dalyvavusius ir 2022 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašiusius asmenis. Jų parodymai gali būti svarbūs, darant išvadas dėl žirgo būklės, jo laikymo sąlygų. Kaip matyti iš bylos, G. S. priklausantis žirgas 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo perduotas (duomenys neskelbtini) asociacijai laikinam laikymui. Byloje būtina apklausti šios asociacijos atstovą (atstovus) apie tai, kokios būklės žirgas buvo perdavimo metu ir palyginti asociacijos atstovo (atstovų) nurodytas aplinkybes su asmenų, aptikusių žirgą patikrinimo metu apleistame tvarte (duomenys neskelbtini), parodymais. G. S. kaltės nepripažįstant, ne mažiau svarbu ištirti ir tuos įrodymus, kuriais administracinėn atsakomybėn patraukta G. S. siekia įrodyti, kad jai priklausantis žirgas buvo tinkamai prižiūrimas ir šeriamas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai E. M., G. S., E. V., žirgo prižiūrėtojas R. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. S. Taigi, ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų parodymai, kaip įrodymų šaltinis, yra svarbūs, darant abejonių nekeliančias ir patikimas išvadas dėl G. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

14. Visų reikšmingų bylos nagrinėjimui įrodymų surinkimas ir jų įvertinimas turi esminę reikšmę, siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Todėl šioje byloje kyla būtinybė atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus – apklausti liudytojus (tiek kaltinimo, tiek gynybos liudytojus), atlikti kitus papildomus įrodymų rinkimo (tyrimo) veiksmus ir tik tada daryti išvadas dėl G. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teisme šių klausimų išnagrinėti negalima, nes, apygardos teisme apklausus liudytojus, atlikus kitus įrodymų rinkimo (tyrimo) veiksmus bei priėmus galutinį procesinį sprendimą, administracinėn atsakomybėn patraukta G. S., Institucija (šalims nepalankaus procesinio sprendimo priėmimo atveju) netektų galimybės tokį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka ir dėl to būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, neišnagrinėjęs visų byloje reikšmingų aplinkybių, ir taip pažeidė ANK 563, 567 straipsniuose įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis naikinama, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes padaryti pažeidimai gali būti pašalinti. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.