- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-18
- Bylos Nr.
- PK-1061-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00055-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- B. D., Baudžiamojo
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
B. D., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, neteista,
privataus kaltinimo tvarka kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nukentėjusiojo A. N. privataus kaltinimo tvarka pateiktu skundu B. D. buvo kaltinama tuo, kad paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeminusią ir pakirtusią pasitikėjimą juo, o būtent:
Šalies argumentai
B. D. 2016-09-30 internetiniame puslapyje delfi.lt paskelbė straipsnį „A. N. padėjėjai kreipėsi į teismą: dirbti liko tas, kuris sutiko pinigus atiduoti Seimo nariui“ (toliau – ir Straipsnis), kuriame paskleidė tokius tikrovės neatitinkančius teiginius, pažeminusius nukentėjusįjį:
1. DELFI paskelbto Straipsnio antraštė „(duomenys neskelbtini) padėjėjai kreipėsi į teismą: dirbti liko tas, kuris sutiko pinigus atiduoti Seimo nariui“;
2.1. „Seimo narys A. N. turės bylinėtis teisme su buvusiais savo bendražygiais.”;
2.2. „Vasarą jis atleido du savo padėjėjus, kurie dėl to kreipėsi į teismą.”;
2.3. „buvę A. N. padėjėjai D. G. ir G. K. kreipėsi į teismą.”;
3.1. „DELFI šaltinių teigimu, naujas į darbą priimtas padėjėjas pripažino, kad dirba tik fiktyviai ir savo atlyginimą atiduota Seimo nariui.”;
3.2. „Šaltinių teigimu, naujas į darbą priimtas Seimo nario padėjėjas telefoninių pokalbių metu pripažino „savo atlyginimą atiduodantis A. N.”;
4. „Kaip teigiama padėjėjų skunde teismui, Seimo narys ne kartą žadėjo pakeisti atleidimo pagrindą, bet to taip ir nepadarė, taigi atleistieji kreipėsi į teismą.”;
5. „Dėl paties atleidimo Seimo narys A. N. nieko negalėjo paaiškinti, tik aiškino, kad toks jo padėjėjų-sekretorių atleidimo pagrindas jam leido išvengti procedūrinių reikalavimų, kurie iškyla, atleidžiant darbuotoją bendru susitarimu ar pačiam prašant, minėjo kažkokius finansinius sunkumus, kuriuos jo padėjėjų-sekretorių atleidimas leis išspręsti“, - rašoma skunde.“;
6. „Padėjėjas pripažino, kad savo algą atiduota A. N.. Pokalbiuose naujasis padėjėjas ne kartą pripažino, kad turi kitą darbą, Seimo nario padėjėju dirba tik fiktyviai ir visą atlyginimą atiduoda A. N..“;
7. „G. R. telefoniniame pokalbyje pripažįsta, kad įdarbinti jį Seimo nario padėjėju norėjo A. N. ir tai buvo jo interesas, padėjėjo teigimu, jis savo uždirbtus pinigus atiduoda A. N.“.
Skunde buvo prašoma B. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d., paskirti jai įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Nukentėjusiojo A. N. teismui pateiktame civiliniame ieškinyje prašoma priteisti iš B. D. 125 000 Eur kompensaciją patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. procesines palūkanas.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji B. D. savo kaltės nepripažino, bei parodė, kad redakcijoje iš savo šaltinio gavo D. G. ir G. K. kreipimąsi į teismą ir prie jo pridėtus garso įrašus, kuriuos perklausė. Straipsnyje neteigė, kad padėjėjas atiduoda atlyginimą Seimo nariui, o tekste tos neigiamos citatos buvo išskirtos kaip citatos iš kreipimosi į teismą. Žurnalistai tikrai turi teisę pacituoti kitų asmenų kreipimąsi į teismą. Straipsnyje teigė, kad garso įrašuose Seimo nario A. N. padėjėjas pripažino, atiduodantis savo atlyginimą Seimo nariui. A. N. tuo metu buvo Seimo narys – t. y. viešas asmuo, todėl kritikos ribos jo atžvilgiu yra platesnės, nes tai yra susiję su valstybės pinigais ir viešojo intereso gynimu. Jei yra abejonių dėl valstybės pinigų panaudojimo, visuomenė turi teisę tai žinoti. Rašydama tekstą kreipėsi į patį Seimo narį A. N., išklausė jo, tačiau A. N. pasakė, kad nesąmonių nekomentuos. Kreipėsi ir į pačią D. G., kuri pripažino, kad kreipėsi į teismą. Išklausius visas puses buvo parašytas Straipsnis. Reikėtų paklausti D. G. iš kur ji žinojo, kad tie garso įrašai, kurios turėjau ji (B. D.), yra tie patys įrašai, kuriuose ji kalba su kitais asmenimis. D. G. pasakė, kad įrašuose pripažįstama, jog atlyginimas atiduodamas Seimo nariui. Ji patvirtino, kad tokie įrašai yra. Garso įrašuose minimi asmenų vardai, įrašuose kalba tik du žmonės – D. G. ir G. R.. Viename įraše yra ir A. N. balsas. Pastarasis įrašas yra nieko nelemiantis, nes jame A. N. ir D. G. aiškinasi savo santykius. Teigia, kad Straipsnyje buvo cituojama garso įrašuose esanti informacija. Ji nėra teismo institucija, tačiau suprasdama, kad kalbama apie viešą interesą ir viską pasverdama, nusprendė šią informaciją paviešinti. Straipsnio antraštė buvo suformuluota atsižvelgiant į garso įrašą, kuriame D. G. kalba su G. R.. Iš jų pokalbio matyti, kad G. R. atiduoda savo atlyginimą A. N.. Nors tiksliai nėra pasakyta, kad: „Aš atiduodu savo atlyginimą Seimo nariui“, tačiau teksto suvokimas yra aiškus visiems. G. R. nurodo: „Aš turiu kitą darbą, aš iš to jokios naudos negaunu. Tu įsivaizduoji, jis ryžosi tą padaryti. Čia jo interesas, man to visiškai nereikia (pastarasis atsakymas į D. G. klausimą „Leisk man pasitikslinti tokį dalyką, mus su Giedriumi atleido, kad tu gautum atlyginimą ir atiduotum jį Audriui, ar tu manai, kad tai yra normalu?)“. Iš šio pokalbio suprato, kad liko dirbti tas padėjėjas, kuris sutiko pinigus atiduoti Seimo nariui. Straipsnio antraštė yra viso tekto apibendrinimas. Tekste aiškiai parašyta, kad du darbuotojai buvo pašalinti iš darbo, o dirbti liko G. R.. Antraštes portaluose kuria redaktoriai. Matyt antraštę sukūrė jos redaktorė, kuriai tiesiogiai nėra pavaldi. Tačiau prisiimą atsakomybę už šią antraštę, tai yra žurnalisto darbo specifiką, redaktoriai gali keisti straipsnio antraštę, tai priklauso nuo jų. Jos nuomone, antraštė atitinka informaciją. Kiek jai žinoma, D. G. skundas buvo atmestas vėliau, nei pasirodė Straipsnis. Bent jau tuo metu jai ši aplinkybė nebuvo žinoma. Straipsnyje niekur nerašė, kad ponas (duomenys neskelbtini) yra kaltas, nes yra nekaltumo prezumpcija. Straipsnyje teigdama, kad buvo kreiptasi į teismą, ji vadovavausi tuo skundu. Bylinėjimąsi supranta kaip dalyvavimą teismo posėdžiuose. D. G. ir G. K. skunde nurodyta, kad atsakovas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, trečiasis asmuo – A. N.. Seimo narys pats sprendžia dėl savo padėjėjų, sąmoningai apie Seimo kanceliariją nenutylėjo, nes tai neatrodė reikšminga. Su Seimo kanceliarija nebuvo susisiekusi. Iš turėtų garso įrašų galima suprasti, kad padėjėjas atlyginimą atiduoda A. N.. Jai nepavyko susisiekti su G. R.. K. S. nario padėjėjo darbas fiktyvus, galima suprasti iš šio G. R. teiginio: „Matai, aš niekuo nerizikuoju, nes turiu kitą darbą. Aš jokios naudos iš buvimo sekretoriumi neturiu“. Kadangi G. R. negauna pajamų ir negauna jokios naudos iš Seimo nario padėjėjo darbo, tai yra ne visai teisėto darbo požymis. Nurodo, kad ketvirtas ginčo teiginys yra paimtas iš patikslinto skundo ((duomenys neskelbtini)). Tai citata. Taip pat pažodinė citata iš teismui pateikto patikslinto skundo yra ir penktas teiginys. Visa ši Straipsnio pastraipa buvo iš skundo, citata yra išskirta kabutėse. Dėl šešto skunde nurodyto teiginio paaiškino, kad tokia išvada padaryta iš telefoninio pokalbio, kuriame G. R. pripažįsta, kad turi kitą darbą ir iš Seimo nario padėjėjo darbo negauna jokios naudos. Pokalbiuose padėjėjas nekartą buvo klausiamas, ar jis atiduoda pinigus, o jis visą laiką sakė: „Įsivaizduoji, čia jo interesas“. Taigi, jis to nepaneigė, o patvirtino. Supranta, kad šie telefoniniai pokalbiai nebuvo institucinis bendravimas, tai buvo pokalbis, tarp pažįstamų žmonių, kurie bendravo neformaliai. Natūralu, kad jie nepasako tokių formuluočių: „Taip, aš atiduodu“. Be to, Straipsnyje buvo rašoma, kad ginčo teiginiai išsakyti pokalbiuose, o ne pateikiama, kaip absoliutaus fakto. Tie telefoniniai pokalbiai, kurie buvo įrašyti, vyko po D. G. ir G. K. atleidimo iš Seimo nario padėjėjo pareigų iki kreipimosi į teismą. Tuo metu D. G. dar nebuvo kreipusis į teismą, nes prašė pakeisti atleidimo pagrindą ir nurodė, kad kitu atveju turės kažkur kreiptis. Kas kalba telefoniniuose pokalbiuose buvo nustatyta iš pačių pokalbių, nes juose minimi vardai, iš pridėtų skundų ir pagal tai, kad D. G. pati tai patvirtino. A. N. buvo atpažintas iš balso. Patikslintas skundas ir keturi garso įrašai buvo pateikti vienu metu, informacijos šaltinių atskleisti negali, nes privalo saugoti jų anonimiškumą. A. N. buvo Seimo narys – viešas asmuo, todėl kritika jo atžvilgiu gali būti didesnė. Be to, tai yra susiję ne tik su viešuoju asmeniu, bet ir su visuomenės interesu, nes yra kalbama apie valstybės, t. y. mūsų visų pinigus. Visuomenė turi teisę žinoti, jeigu kyla abejonių dėl šių pinigų panaudojimo. Ar A. N. kandidatuoja į Seimą nesidomėjo, nes jis nebuvo ryškios politinės partijos narys.
Šalies argumentai
B. D. nurodė, kad žurnalistine praktika verčiuosi apie 6 metus, nuo 2011 m., prieš teksto išėjimą, turėjo teismui pateiktus garso įrašus, kuriuose G. R. pripažino, ir tiems, kas klausė garso įrašus, akivaizdu, kad G. R. savo atlyginimą atiduota A. N.. Toks tekstas ir būtų pasirodęs. Vienintelis dalykas ko nepavyko padaryti – išgirsti G. R. pozicijos, nes tuo metu nepavyko su juo susisiekti. Mano, kad išklausiusi liudytojo G. R. parodymų, teksto turinio nekeistų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nekentėjusysis ir privatus kaltintojas A. N. paaiškino, kad būdamas Seimo nariu turėjo 5 padėjėjus, jie visi turėjo savo funkcijas. Pilna etatu buvo įdarbinta vienintelė D. G.. Su D. G. turėjo rimtesnį pokalbį dėl darbo 2015 m. vasaros pabaigoje, rudeniop. D. G. buvo įspėta, kad jų keliai gali išsiskirti, ji susiėmė. G. K. taip pat norėta atleisti dar prieš tą atleidimą, kuris įvyko realiai. Tačiau nuo to sustabdė D. G., viskas taip ir liko. A. N. nuomone, D. G. yra labai gabi teisininkė, tačiau ji turi per mažai kruopštumo ir atsakomybės. Būdavo, kad ateidavo darbuotoja iš kanceliarijos ir pasakydavo, kad nepateikti tabeliai. D. G. šiaip ne taip tuos tabelius pateikdavo. Ji juos pildydavo visą dieną. Atėjęs naujas padėjėjas G. R. tuos tabelius sutvarkė per 15 min. Šie padėjėjai – G. K. ir D. G. – buvo atleisti dėl neatliktų darbų. Prieš juos atleisdamas susisiekė su Seimo kanceliarija ir paklausė kokiu būdu jie gali būti atleisti, kad būtų kuo mažiau problemų. Buvo paaiškinta, kad jie gali išeiti savo noru arba gali būti atleisti kaip praradę politinį pasitikėjimą. T. S. nėra retas reiškinys. Tada iš D. G. sulaukė skambučio ir prašymo pakeisti atleidimo pagrindą. Ji nurodė, kad tas atleidimo pagrindas pakenks jos tolimesnei kerjerai ateityje. Buvo dar kartą susisiekta su Seimo kanceliarija, kuri paaiškino, kad visiškai jokių pasekmių nekyla, kad yra visiškos nesąmonės. Buvo pasakyta, kad kai žmogus atleidžiamas politinio pasitikėjimo pagrindu, jokių problemų nesusidaro. Todėl atleidimo pagrindas paliktas nepakeistas, o paliktas senas, kad nebūtų spekuliacijų. Kiti padėjai dirbo 0.25, 05 etatais; padėjėjus į darbą priimdavo Seimo kanceliarija, kuriai kandidatūras teikdavo jis. Seimo nario padėjėjui atlyginimą mokėdavo kanceliarija, nebuvo tokio susitarimo, kad padėjėjai turi atiduoti savo atlyginimą jam. Pilnu etatu dirbantis padėjėjas gauna 900–1000 Eur atlyginimą. Iš D. G., G. K. ir G. R. pinigų nėra gavęs. G. R. dirbo 1.5 etatu, kiek jam žinoma, G. R. alga, kurią jis gavo savo senajame darbe, buvo mažesnė, nei Seimo nario padėjėjo. Be to, G. R. buvo apsisprendęs dalyvautipolitikoje. G. R. dirbo tiek, kiek reikia, laiko neskaičiavome, tabelius jis užpildydavo per 15 min., kas anksčiau trukdavo visą dieną. Nežino, kas tuose tabeliuose buvo pildoma, tik turėjo ant tų tabelių pasirašyti. 2016 m. rugsėjo mėn. paskambino žurnalistė ir uždavė klausimus. Jis į juos atsakė, o Straipsnyje jų pokalbio turinys nebuvo iškraipytas. A. S. su G. K. ir D. G. nekalbėjo. Po Straipsnio pasirodymo atgarsis buvo didelis, nes Straipsnis sulaukė nemažai komentarų. Kai B. D. jam paskambino, apie jokius ginčytinus klausimus kalba nėjo, ji tik paklausė tai, kas jai buvo reikalinga ir gavo konkrečius atsakymus. Atsakydamas į teiginį, kad jo padėjėjas atiduoda savo atlyginimą, pasakė, kad nesąmonių nekomentuoja, t. y. viską, ką norėjo pasakyti.
Nurodo, kad po Straipsnio paskelbimo šeimos nariai ir aplinka reagavo labai skausmingai, pasekmes jaučia iki šiol. J. D..lt būtų paneigęs Straipnyje nurodytą informaciją, to būtų pakakę. Tačiau vyriausioji redaktorė savo Facebook paskyroje publikuoja išskirtinius straipsnius. Straipsnis pasirodė likus dviem savaitėms iki rinkimų. Tada suprato, kad iš viso negalima reaguoti. Visiems artimiesiems, kurie susidūrė su ta informacija, buvo labai nemalonu, pats jautėsi visiškai bejėgis. Delfi.lt skelbiasi, kad turi 1 250 000 skaitytojų kiekvieną dieną. Tas straipsnis buvo tituliniame puslapyje, sulaukė daug komentarų. Todėl neturtinės žalos dydį įvertino pagal to portalo įtakingumą, o žala apskaičiuota įmant po 10 centų nuo kiekvieno skaitytojo. Tvirtina, kad niekam nėra sakęs, jog turi finansinių sunkumų, nebuvo pinigų susimetimo kažkokiems bendriems reikalams. Tai nebūtų buvę teisėta. Jo veiklai buvo skirtos kanceliarinės lėšos. Žmonės gavo savo algą, kaip ir kiekviename darbe. 2016-11-20 el. laiške, kurį adresavo M. G. B. (Delfi.lt vyr. redaktorė) ginčijo keturis straipsnio teiginius, dabar tų ginčytinų teiginių yra daugiau. Prašyme buvo suformuluotas paneigimas. Redakcija galėjo publikuoti jo raštą ir tai būtų dalis paneigimo. Teismui pateiktame garso įraše yra tas pats pokalbis su D. G., apie kurį buvo kalbėta. Jei vyr. redaktorė būtų gavusi laišką ir būtų pripažinusi klaidą, jei būtume pasišnekėję, neturėtų didelių pretenzijų. Tačiau, kai sulaukė tokio atsakymo, suprato, kad tas straipsnis buvo aiškus užsakymas. Kam buvo naudingas Straipsnis gali tik spėlioti. Be to, Delfi redaktorė Straipsnį buvo iškėlusi savo „Facebook“ paskyroje, ilgai laikė tituliniame puslapyje, matyt juo džiaugėsi. Tardamas baigiamąją kalbą patvirtino, kad to, kuo buvo kaltinamas Straipsnyje, nedarė ir nesiruošė daryti. Žurnalistė pati ar kieno nors inspiruota tyčia parašė tokį Straipsnį.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklausta D. G. paaiškino, kad S. N. A. N. pažinojo iki idarbininimo jo padėjėja, nes buvo priimta dirbti „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. Vienas iš šios įmonės steigėjų buvo A. N.. Seimo nario padėjėja pradėjo dirbti 2015 m. pavasarį. Padėjėjais dar dirbo 4 asmenys, tačiau ji vienintelė iš padėjėjų dirbo pilnu etatu, gaudavo 740 Eur atlyginiimą neatskaičwius mokesčių. Tiesiogiai bendravo tik su padėjėjais G. K. ir M. P.. Tuo pačiu metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ teisininke, teikė kitokias paslaugas. 2016-07-01 jam paskambino G. K. ir pasakė, kad jie atleisti iš Seimo nario padėjėjo pareigų. Tada ji paskambino Seimo nariui A. N. ir paklausė ar tai tiesa, kitą dieną paskambino į Seimo kanceliariją, kuri informavo, kad yra Seimo nario A. N. nurodymas juos (D. G. ir G. K.) atleisti iš pareigų. Taip pat pridūrė, kad Seimo narys prašo juos atleisti iš pareigų kaip praradusius politinį pasitikėjimą. Toks atleidimas jai buvo kaip pažeminimas, nes ji praktiškai vienintelė iš padėjėjų tikrai dirbo Seimo nariui, kiti padėjėjai dirbo darbą daugiausiai susietą su „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad sutvarkė A. N. ataskaitas dėl parlamentinių lėšų, tačiau paaiškėjo, kad šios ataskaitos sutvarkytos netinkamai, todėl jas pertvarkė. Dėl atleidimo iš pareigų buvo labia įtsižeidusi, su A. N. šiuo klausimu vyko derybos, parašė pareiškimą, kad nori išeiti iš darbo savo noru ir nunešė į Seimą. Po to G. R. dar kartą jos paprašė į elektroninį paštą atsiųsti tuos atskenuotus pareiškimus. Jis pasakė, kad viskas bus sutvarkyta – atleidimo pagrindas pakeistas. Po kiek laiko jai paskambino iš Seimo kanceliarijos ir pasakė, kad nebegali laukti, kol Seimo narys ateis ir pakeis atleidimo pagrindą. Tada su G. K. ir nusprendė, kad reikia kreiptis į teismą. Surašė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pateikė turėtus įrodymus. Išėjo taip, kad teismas grąžino skundą, nes buvo praleistas jo padavimo terminas. Skambinusiai žurnalistei patvirtino, kad kreiptasi su skundą į teismą, tačiau viso pokalbio turinio neprisimena. A. N. apie skundo padavimą teismui nežinojo. Tvirtina, kad pinigų, kuriuos uždirbdavo kaip Seimo nario padėjėja A. N. neatiduodavo, taip pat negirdėjo, kad kiti padėjėjai būtų taip darę. G. K. pranešus, kad į jų vietą yra priimtas G. R., su juo susisiekė telefonu, kalbėjosi apie įdarbinimą, atsiskaitymą už darbą. Iš pokalbio su G. R. susidarė pakankamai aiškus vaizdas, kad jis buvo priimtas į padėjėjo pareigas, nes A. N. turėjo finansinių problemų ir, kad dabar už juos gaunamą atlyginimą, lygtai, turėtų atiduoti Seimo nariui. Telefoninių poklabių su A. N. buvo labai daug, juos įrašinėjo G. K., vėliau dalis jų buvo pateikta teismui kartu su skundu. Iš pradžių pagalvojo, kad G. R. neteisingai įtakoja Seimo narį, netinkamai kažką jam pasakė, ieško sau naudos, todėl ieškojo kontaktų su A. N., kad pasakytų, jog taip neteisinga, taip negerai. Pokalbis su G. R. dėl jo gaunamo atlyginimo grąžinmo mus labai nustebino – kada taip kalba Seimo nario padėjėjas, jis diskredituoja patį Seimo narį. Galvojome, kad netgi jeigu taip yra, jis neturėtų taip šnekėti, nes jis diskredituoja žmogaus reputaciją. Todėl bandėme susisiekti su Seimo nariu ir jį įspėti, tuo tikslu įrašinėjome telefoninius pokalbius. Jeigu ta informacija nebūtų diskredituojanti, šios bylos nebūtų. Su G. K. įrašėme ne mažiau kaip 7 pokalbių. Kaip aiškino G. R. telefoninio pokalbio metu, mes buvome atleisti, nes buvo reikalingi pinigai, kuriuos reikėjo atiduoti Seimo nariui. Nurodo, kad jos atleisti politinio pasitikėjimo pagrindu nebuvo jokio pagrindo, nes niekada nebuvo gavusi raštu pastabos, atlikdavo daugiau funkcijų nei priklauso Seimo nario padėjėjai atlikti. Be to ir G. R. norėjo, kad ji liktų dirbti. A. N. elektroniniu paštu paaiškino, kad dabar jam rūpi tik finansai. Taip supratusi, kad A. N. reikalingi pinigai. Kai G. R. paklausė, ar jis buvo priimtas, kad pinigus atiduotų A. N., jis atsakė: „Na tai pati matai“. Tada tapo akivaizdžiai aišku kodėl buvo atleista. Su žurnaliste bendravo vieną kartą telefonu, po kreipimosi į teismą, iš kur ji turi garso įrašus su A. N. telefoniniais poklabiais, nežino. Žurnalistė klausė, ar tikrai ji buvo atleista, ar ginčijo atleidimo pagrindą, dar kažką. Bandė jos (žurnalistės) klausti, iš kur ji sužinojo tokią informaciją. G. R. telefoninių pokalbių metu nepaneigė, kad atiduoda savo atlyginimą Seimo nariui A. N.. Po to G. R. kalbėjo apie A. N. finansines problemas, apie negautas parlamentines lėšas, brangų kompiuterį, kurį reikia išmokėti. G. R. patvirtino, kad A. N. jiems (D. G. ir G. K.) neturėjo jokių pretenzijų; A. N. dabar svarbiausia atgauti pinigus, t. y. 2000 Eur negautų parlamentinių lėšų, minėjo kompiuterį, kurį reikia išsipirkinėti. Po to G. R. paaiškino, kad jam iš to (buvimo Seimo nario padėjėju) jokios naudos. Patvirtino, kad nagrinėjamoje baudžiamoje byloje esantys garso įrašai daryti jos pokalbio metu su A. N..
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. R. paaiškino, kad su A. N. ir jo padėjėjais artimiau pradėjo bendrauti 2015 m., nes ruošėsi eiti į rinkimus. Neturėjo pakankamai materialinių resursu ir žmonių, kad sudarytų atsvarą didelėms partijoms, todėl buvo nuspręsta kaip atsvarą įkurti žiniasklaidos priemonę. Ponas A. N. nusprendė savo reprezentacines lėšas skirti rinkėjų ir visuomenės informavimui apie savo veiklą. 2016 m. vasario mėn. paaiškėjo, kad Seimo nariui atsisakoma išmokėti reprezentacine išlaidas, nes nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys tas išlaidas, nes jo padėjėja D. G. nesugebėjo sutvarkyti dokumentų. A. N. jam pasiskundė, kad žmonės nevykdo jiems priskirtų funkcijų. Tada jis rekomendavo A. N. raštu išreikšti savo nepasitenkinimą, susirasti kitus padėjėjus. A. N. paprašė jo (G. R.) paaukoti savo darbą ir padėti jam susitvarkyti su situacija. Liepos mėn. įspėjo savo darbdavį, kad ruošiasi išeiti į kitą darbą, o 2016-07-05 buvo įdarbintas pono A. N. sekretoriumi. Susipažinėęs su dokumantais pamatė, kad padėtis katastrofiška, Seimo kanceliarija skundėsi, kad niekada laiku nebuvo paduoti darbo apskaitos žiniaraščiai. Siekiant atstatyti reprezentacinių lėšų mokėjimą, Seimo kanceliarijai pateikti skundai, dokumentai. Šitą problemą išsprendė jis (G. R.). Išeidamas iš savo darbo, kitų pajamų šaltinių neturėjo, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis buvo sekretoriaus atlyginimas. Tvirtina, kad versija, jog jis galėjau tartis atiduoti pinigus A. N., yra absurdiška. Buvę padėjėjai D. G. ir G. K. pasinaudojo ta situacija, kad vyksta diskusijos dėl atleidimo pagrindo, tada atsirado tie įrašai, kaip įrodymai, kad, neva, jis (G. R.) sudarė tą piniginį sandorį. Nurodo, kad žurnalistė galėjo jį susirasti, nes buvo viešas asmuo, ir išsiaškinti visas aplinkybes, tačiau to nepadarė netikrino faktų. Nurodo, kad pokalbio su D. G. metu kelis kartus pabrėžė, kad jam tas naujas darbas nėra finansiškai nenaudinga, Seimo nario pyktis ant jų yra dėl pinigų. Kalbėdamas apie pinigus jis turėjo mintyse būtent reprezentacines išlaidas. Su padėjėjais D. G. ir G. K. bendravo vos ne kiekvieną dieną. Tų pokalbių buvo daug, po to, kai tapo Seimo nario padėjėju su buvusiais padėjėjais D. G. ir G. K. kalbėjo 5-6 kartus. Žurnalistė B. D. su juo nebuvo susisiekusi. A. N. gauto Seimo nario padėjėjo atlyginimo niekada neatidavė, nes tai buvo jo uždirbti pinigai. Pokalbių metu sakydamas: „Matai, aš niekuo nerizikuoju, aš turiu savo kitą darbą. Aš jokios naudos iš buvimo jo sekretoriumi neturiu“, D. G. neturėjo aiškinti ką toliau ruošiuosi daryti su savo darbu, o norėjo pasakyti, kad, jei dirbs su A. N., turės išeiti iš savo darbo, nes negalės dirbti dviem etatais. Atsakydamas į D. G. klausimą „Leisk man pasitikslinti tokį dalyką, mus su Giedriumi atleido, kad tu gautum atlyginimą ir atiduotum jį Audriui, ar tu manai, kad tai yra normalu?, atsakė: „Čia jo interesas, man to absoliučiai nereikia. Kada jam buvo pasakyta, kad jeigu tu Gintarai nesutiksi, aš susirasiu kitą žmogų, kuris sutiks“ bandė D. G. paaiškinti, kad A. N. interesas buvo atgauti reprezentacijai skirtus pinigus. Į D. G. klausimą: „Leisk man pasitikslinti tokį dalyką, mus su Giedriumi atleido, kad tu gautum atlyginimą ir atiduotum jį Audriui, ar tu manai, kad tai yra normalu?), atsakė „Nu tai įsivaizduoji“, t. y. pašaipia interpretacija, nes D. G. gali „malti“ kokias nori nesąmones, todėl jis neprivalo į jas atsakinėti. Teigdamas: „Aš neturiu jokios naudos iš buvimo jo sekretoriumi“, norėjo paaiškinti, kad perėjo į mažiau apmokamą darbą, nes likimo Seime perspektyvos labai miglotos. Po Straipsnio paskelbimo jo ir A. N. reputacija buvo pažeminta.
Šalies argumentai
Iš žurnalistės B. D. Straipsnio, paskebto 2016-09-30 internetiniame puslapyje delfi.lt, turinio matyti, kad jame, be kita ko, buvo pateikta tokia informacija: Straipsnio antraštė „(duomenys neskelbtini) padėjėjai kreipėsi į teismą: dirbti liko tas, kuris sutiko pinigus atiduoti Seimo nariui“; „Seimo narys A. N. turės bylinėtis teisme su buvusiais savo bendražygiais.”; „Vasarą jis atleido du savo padėjėjus, kurie dėl to kreipėsi į teismą.”; „buvę A. N. padėjėjai D. G. ir G. K. kreipėsi į teismą.”; „DELFI šaltinių teigimu, naujas į darbą priimtas padėjėjas pripažino, kad dirba tik fiktyviai ir savo atlyginimą atiduota Seimo nariui.”; „Šaltinių teigimu, naujas į darbą priimtas Seimo nario padėjėjas telefoninių pokalbių metu pripažino „savo atlyginimą atiduodantis A. N.”; „Kaip teigiama padėjėjų skunde teismui, Seimo narys ne kartą žadėjo pakeisti atleidimo pagrindą, bet to taip ir nepadarė, taigi atleistieji kreipėsi į teismą.”; „Dėl paties atleidimo Seimo narys A. N. nieko negalėjo paaiškinti, tik aiškino, kad toks jo padėjėjų-sekretorių atleidimo pagrindas jam leido išvengti procedūrinių reikalavimų, kurie iškyla, atleidžiant darbuotoją bendru susitarimu ar pačiam prašant, minėjo kažkokius finansinius sunkumus, kuriuos jo padėjėjų-sekretorių atleidimas leis išspręsti“, - rašoma skunde.“; „Padėjėjas pripažino, kad savo algą atiduota A. N.. Pokalbiuose naujasis padėjėjas ne kartą pripažino, kad turi kitą darbą, Seimo nario padėjėju dirba tik fiktyviai ir visą atlyginimą atiduoda A. N..“; „G. R. telefoniniame pokalbyje pripažįsta, kad įdarbinti jį Seimo nario padėjėju norėjo A. N. ir tai buvojo interesas, padėjėjo teigimu, jis savo uždirbtus pinigus atiduoda A. N.“ (t. 1, b. l. 15–18).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo ištirti D. G. ir A. N., taip pat R. G. ir G. R. telefoninių pokalbių metu daryti garso įrašai: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 133).
Šalies argumentai
D. G. ir G. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2016-09-20 patikslintas skundas, liudija, kad juo buvo prašoma panaikinti 2016-07-01 Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio įsakymus Nr. 460-P-S-388 ir Nr. 460-P-S-389, kuriais remiantis D. G. ir G. K. buvo atleisti išLietuvos Respublikos Seimo nario A. N. padėjėjų-sekretorių pareigų pagal Valstybės ternybos įstatymo 44 str. 1 d. ir pakeistgi atleidimo pagrindą – atleisti iš darbo atsistatydinus savo noru pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. (t. 1, b. l. 129–132).
Žemesnės instancijos teismas
LITEKO duomenimis 2016-09-20 patikslinto skundo dalis dėl G. K. reikalavimų išskirta į atskirą bylą, D. G. patiklinto skundo reiklavimus atsisakyta priimti (duomenys neskelbtini)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-25 nutartis liudija, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-04 nutartis, kuria atsisakyta priimti D. G. pateiktą skundą, palikta nepakeista (t. 1, b. l. 135–139).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus konstatuoja, kad B. D. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d., nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais.
Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
Teismo vertinimai ir išvados
Pagal BK 154 str. 2 d. atsako tas, kad šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.
BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013,2K-57/2015,2K-187-677/2015).
Teisminėje praktikoje taip pat akcentuota, kad vien objektyviai tikrovės neatitinančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas taip pat – ir per visuomenės informavimo priemonę, dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo, nes, remiantis bylos įrodymų visuma, būtina nustatyti, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes – neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį – bei norėjo paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).
Taigi, baudžiamosiose bylose, kuriose sprendžiami BK 154 str. taikymo klausimai, svarbu nustatyti, ar informacija, kuri buvo paviešinta, buvo reiškiama nuomonė apie kitą asmenį, ar dėstomi neteisingi faktai, t. y. skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, taip pat tai, ar tikrovės neatitinkanti informacija (faktai) buvo paskleista veikiant tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
D. S. teiginių, susijusių su D. G. ir G. K. kreipimusi į teismą
Nustatyta, kad D. G. ir G. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu 2016-09-20 skundu, kuriame buvo prašoma pakeisti jų atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario A. N. padėjėjų-sekretorių pareigų pagrindą (t. 1, b. l. 129–132). Šiame patikslintame skunde trečioju suinteresuotu asmeniu yra nurodomas A. N..
Teismo posėdžio metu kaltinamoji B. D. paaiškino, kad Straipsnio teiginiai, kurie susiję su D. G. ir G. K. kreipimusi į teismą, buvo grindžiami D. G. ir G. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame 2016-09-20 patikslintame skunde nurodyta informacija.
D. G. ir G. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame 2016-09-20 patikslintame skunde pareiškėjai, be kita ko, nurodo: „Dėl paties atleidimo Seimo narys A. N. nieko negalėjo paaiškinti, tik aiškino, kad toks jo padėjėjų-sekretorių atleidimo pagrindas jam leido išvengti procedūrinių reikalavimų, kurie iškyla, atleidžiant darbuotoją bendru susitarimu ar pačiam prašant, minėjo kažkokius finansinius sunkumus, kuriuos jo padėjėjų-sekretorių atleidimas leis išspręsti“; „...Seimo narys sutiko jį (atleidimo pagrindą) pakeisti.“; „Seimo kanclerė, žinodama, kad vis dar vyksta derybos dėl atleidimo pagrindo pakeitimo, taip pat neskubėjos siųsti pareiškėjams įsakymo“; „... D. G. buvo pranešta, kad Seimo narys nieko nedaro, kad atleidimo pagrindas būtų pakeistas, o jo neįmanoma dėl to įtakoti, daugiau laukti negalima, todėl tenka siųsti įsakymą tokį, koks yra“.
P. S. pateikiamus teiginius, susijusius su D. G. ir G. K. kreipimusi į teismą, ir minėtų asmenų teismui 2016-09-20 patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad aptarti Straipsnio teiginiai – „Kaip teigiama padėjėjų skunde teismui, Seimo narys ne kartą žadėjo pakeisti atleidimo pagrindą, bet to taip ir nepadarė, taigi atleistieji kreipėsi į teismą.”; „Dėl paties atleidimo Seimo narys A. N. nieko negalėjo paaiškinti, tik aiškino, kad toks jo padėjėjų-sekretorių atleidimo pagrindas jam leido išvengti procedūrinių reikalavimų, kurie iškyla, atleidžiant darbuotoją bendru susitarimu ar pačiam prašant, minėjo kažkokius finansinius sunkumus, kuriuos jo padėjėjų-sekretorių atleidimas leis išspręsti“, - rašoma skunde.“ – iš esmės yra pažodinis minėtame skunde nurodytos informacijos perteikimas. Todėl šie teiginiai nelaikytini klaidinančiais, ar tikrovės neatitinkančiais.
P. A. bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Minėto straipnio 3 d. 1 p. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą, o 46 str. 2 d. sakoma, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
Kaip minėta, D. G. ir G. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame 2016-09-20 patikslintame skunde trečiuoju suiteresuotu asmeniu yra nurodomas A. N.. Tokiu būdu, A. N. butų įtrauktas į administracinės bylos pagal pateiktą skundą nagrinėjimą. Ta aplinkybė, jog D. G. ir G. K. 2016-09-20 patikslintą skundą iš dalies buvo atsisakyta priimti, o jo priėmimo klausimas (D. G. reikalavimų atžvilgiu) galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-25 nutartimi, paaiškėjo tik po Straipsnio paskelbimo.
T. S. teiginiai, kad „Seimo narys A. N. turės bylinėtis teisme su buvusiais savo bendražygiais.”; „Vasarą jis atleido du savo padėjėjus, kurie dėl to kreipėsi į teismą.”; „buvę A. N. padėjėjai D. G. ir G. K. kreipėsi į teismą.” nelaikytini neatitinkančiais tikrovės.
D. S. teiginių, susijusių su Seimo nario padėjojo A. R. gaunamo atlyginimo atidavimo Seimo nariui A. N.
Straipsnyje, be kita ko, paskelbti tokie teiginiai: „Straipsnio antraštė „(duomenys neskelbtini) padėjėjai kreipėsi į teismą: dirbti liko tas, kuris sutiko pinigus atiduoti Seimo nariui“; „DELFI šaltinių teigimu, naujas į darbą priimtas padėjėjas pripažino, kad dirba tik fiktyviai ir savo atlyginimą atiduota Seimo nariui.”; „Šaltinių teigimu, naujas į darbą priimtas Seimo nario padėjėjas telefoninių pokalbių metu pripažino „savo atlyginimą atiduodantis A. N.”; „Padėjėjas pripažino, kad savo algą atiduota A. N.. Pokalbiuose naujasis padėjėjas ne kartą pripažino, kad turi kitą darbą, Seimo nario padėjėju dirba tik fiktyviai ir visą atlyginimą atiduoda A. N..“; „G. R. telefoniniame pokalbyje pripažįsta, kad įdarbinti jį Seimo nario padėjėju norėjo A. N. ir tai buvo jo interesas, padėjėjo teigimu, jis savo uždirbtus pinigus atiduoda A. N..“
Aptarti teiginiai suponuoja išvadą, kad Seimo narys A. N. į darbą padėjėją (sekretorių) G. R. priėmė į pareigas tik todėl, kad šis sutiko gaunamą atlygį už savo darbą atiduoti jį priėmusiam Seimo nariui, padėjėjas dirba tik fiktyviai, nes turi kitą darbą. Tokiu būdu suformuojama Straipsnio skaitytojų nuomonė, jog Seimo narys A. N. piktnaudžiauja savo pareigomis turėdamas tikslą ne tinkamai vykdyti Seimo nario funkcijas, o pasipelnyti iš savo padėties, siekia sau turtinės naudos. Akivaizdu, jog tokiais teiginiais yra menkinama A. N. reputacija, autoritetas, garbė, pakertamas pasitikėjimas juo tiek rinkėjų, tiek visuomenės akyse. Teismui nekyla abejonių, kad tokie teiginiai, jiems nepasitvirtinus, laikytini šmeižikiškais, todėl jų paskleidimas per visuomenės informavimo priemones turi BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Iš teismo posėdžio metu kaltinamosios B. D. paaiškinimų, matyti, kad paskelbdama šiuos Straipsnio teiginius ji rėmėsi neįvardintų šaltinių pateiktais telefoninio pokalbio įrašais, taip pat D. G. bei paties A. N. telefoniniu pokalbių metu išdėstytais paaiškinimais.
Byloje esantis garso įrašas patvirtina, jog D. G. G. R. klausia (garso įrašas (duomenys neskelbtini)):
D. G., 5.30 min.: „Aš tada leisk man pasitikslinti tokį dalyką, vien dėl to, kad mus atleisti su Giedrium, kad tu gautum atlyginimą ir atiduotum jį Audriui. Ar tu manai, kad tai yra normalu?“
Žemesnės instancijos teismas
G. R., 5.46 min.: „Čia jo interesas yra. Man to absoliučiai nereikia. Kada man buvo pasakyta, kad jeigu tu Gintarai nesutiksi, aš susirasiu kitą žmogų, kuris sutiks.“
D. G., 6.03 min.: „Tu nori Gintarai mane įtikinti, kad jam reikia taip tų pinigų, mūsų tų atlyginimų, kad jis ryžosi tokį dalyką padaryti?"
Kito garso įrašo metu fiksuotas toks D. G. ir G. R. pokalbis (garso įraša(duomenys neskelbtini)):
G. R., 3.05 min.: „Matai, aš niekuo nerizikuoju, nes aš turiu savo darbą kitą. Aš jokios naudos iš buvimojo sekretoriumi neturiu."
D. G., 3.14 min.: „Nu jo, vis tiek atlyginimą reikia atiduoti jam, tai aš suprantu, kad jokios naudos neturi. Bet išeiti, sakysim būsi irgi atleistas su tokia formuluote, ir tau tas nieko nereiškia?“
G. R., 5.26 min.: „Tiesą sakant nėra ko čia bijoti, jeigu jis priėmė tokį sprendimą, jeigu jis atsisakė draugų ir bendražygių, šitoj situacijoj man tie motyvai žinai... Kada liečia motyvai pinigus, tai čia jau nėra, ką diskutuoti.“
B. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki Straipsnio pasirodymo telefonu pakalbintas A. N. dėl atlyginimo ”atsiėmimo“ iš padėjėjo G. R. atsakė, kad nesąmonių nekomentuos, o buvę padėjėjai atleisti iš pareigų, nes prarado pasitikėjimą; D. G. telefonu paaiškino, kad garso įrašai su A. N. buvo daromi, žurnalistės turimi garso įrašai yra tikri.
A. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Straipsnyje jo pokalbis su B. D. aprašytas visiškai tiksliai.
Teismo vertinimu, iš aptartų garso įrašų turinio, neturint kitos objektyvios informacijos apie A. N. ir jo padėjėjo (sekretoriaus) G. R. santykius, galėjo susidaryti nuomonė, kad G. R. į Seimo nario A. N. padėjėjo pareigas yra priimtas dėl to, kad atiduotų A. N. gaunamą atlyginimą, G. R. jokios naudos iš Seimo nario padėjojo darbo neturi, dirba dar ir kitą darbą, o jo priėmimas į pareigas buvo sąlygotas tik A. N. finansiniai išskaičiavimais.
Kita vertus teismo posėdžio metu G. R. patvirtino, kad niekada gaunamo Seimo nario padėjėjo darbo atlyginimo A. N. nėra atidavęs, o pats A. N. to niekada ir neprašęs. Taip pat paaiškino, kad kalbėdamas su D. G. apie pinigus jis turėjo mintyje būtent reprezentacines Seimo nario išlaidas, kurių gražinimui nebuvo tinkamai sutvarkyti dokumnetai. Pokalbių metu sakydamas: „Matai, aš niekuo nerizikuoju, aš turiu savo kitą darbą. Aš jokios naudos iš buvimo jo sekretoriumi neturiu“, norėjo paaiškinti, kad Seimo nario padėjėjo darbas jam nebuvo finansiškai naudingesnis negu iki tol dirbtas. G. R. taip pat patvirtino, kad atsakydamas D. G. apie darbo užmokestį „Nu tai įsivaizduoji.“, ironizavo pašaipia interpretacija, nes nenorėjo toliau aiškintis, o sakydamas „Čia jo interesas, man to absoliučiai nereikia. Kada man buvo pasakyta, kad jeigu tu Gintarai nesutiksi, aš susirasiu kitą žmogų, kuris sutiks“ norėjo paaiškinti, kad A. N. interesas buvo atgauti reprezentacijai skirtus pinigus, tai ir bandė D. G. paaiškinti.
Įvertinus teismo posėdžio metu duotus A. N. bei G. R. parodymus, darytina išvada, kad Straipsnyje pateikta tarp D. G. ir G. R. telefoninių pokalbių interpretacija nėra objektyvi, nes neatsižvelgta į tiek į visą vykusių poklabių kontekstą, kad kalba vyko apie Seimo nario reprezentacinių išlaidų (išleistų pinigų) sugrąžinimą, su tuo susijusių A. N. finansinių įsipareigojimų (lizingo už įsigyta reprezentacijai kompiuterį mokėjimą) vykdymą. B. D. su G. R., t. y. teiginiu minėtuose garso įrašuose buvusių pokalbių pašnekovu, nebuvo susisiekusi, Straipsnį parašė ir paskelbė viešai neišsakius G. R. savo paaiškinimų, o taip pat, kaip minėta, A. N. atsisakius pasiaiškinti, nurodžius, jog nesuvokia apie kokį pinigų perdavimą kalbama, nes tai yra visiška nesąmonė. Kaltinamoji be minėtų garso įrašų jokių įrodymų, pagrindžiančių Straipsnyje paskelbtus ginčo teiginius apie Seimo nario padėjėjo (sekretoriaus) G. R. gaunamo atlyginimo atidavimą A. N., teismui nepateikė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad A. R. atiduodavo A. N. gaunamą Seimo nario padėjėjo atlyginimą, todėl minėti teiginiai neatitinka tikrovės, viešai paskleisti neturint jų tikrumą pagrindžiančių objektyvių įrodymų.
Teismo vertinimu, B. D., tinkamai neišsiaiškinusi visų aplinkybių ir Straipsnyje paskebusi A. N. žeminančią, šmeižikišką informaciją, pasielgė neatsakingai, tinkamai neįvertinusi kokias pasekmes tokių teiginių paskelbimas sukels, taip pat tai, jog Straipsnyje minimiems asmenims gali būti padaryta didelė žala.
Kita vertus, kaip minėta, vertinant vien aptartų telefoninių garso įrašų turinį, galėjo susidaryti subjektyvi nuomonė, kad Seimo narys A. N. į darbą padėjėją (sekretorių) G. R. priėmė į pareigas tik todėl, kad šis sutiko gaunamą atlygį atiduoti Seimo nariui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamoji B. D. tokią A. N. žeminančią, negatyvią informaciją paskelbė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. aiškiai žinodama, kad ši informacija (teiginiai) yra neatitinkanti tikrovės.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad BK 154 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia – pasireiškia norėjimu paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimu, ar informacija tikra (kasacinė nutartis baudžiamjoje byloje Nr. 2A-9/2012 ir kt.).
Teismui konstatavus, jog byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad B. D. ginčo teiginius paskelbė tyčia, t. y. suvokdama, kad jie neatitinka tikrovės ir norėdama taip veikti, darytina išvada, kad jos veiskmuose nėra tiesioginės tyčios, taip pat nėra BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl ji išteisintina ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
Dėl A. N. pareikšto civilinio ieškinio, proceso dalyvių patirtų proceso išlaidų atlyginimo
Nukentėjusysis A. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios B. D. priteisti 125 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas (t.1, b. l. 1–6).
(duomenys neskelbtini) str. 3 d. nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nagrinėjamu atveju B. D. išteisinta nenustačius jos veiksmuose visų BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl A. N. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Privatus kaltintojas A. N. prašė priteisti iš kaltinamosios B. D. 1 224 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Pagrįsdamas savo prašymą pateikė teismui 2017-06-26 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1/201700626 1 224 Eur sumai, taip pat SEB banko mokėjimo nurodymus bendrai 600 Eur sumai, kuri A. N. buvo sumokėta jį atstovavusiam advokatui R. B..
Atsižvelgus į tai, kad B. D. išteisinta, nėra pagrindo nuekntėjusiajam A. N. priteisti jo patirtų proceso išlaidų ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Kaltinamoji B. D. prašė priteisti jos naudai iš privataus kaltintojo A. N. 958,74 Eur proceso išlaidų atlyginimą (t. 2; b. l. 14–15). Pagrįsdama savo prašymą teismui pateikė 2017-04-28 sąskaitos už teisines paslaugas Nr. AC-174 nuorašą ir SEB banko mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad UAB „Delfi“ advokatui A. Č. (A. Č.) už kaltinamosios gynimą bei atsikirtimų paruošimą sumokėjo 958,74 Eur.
(duomenys neskelbtini) str. 6 d. nustatyta, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad B. D. jokių proceso išlaidų išnagrinėtoje baudžiamoje byloje nepatyrė, nes jos gynėjo atstovavimo išlaidas apmokėjo UAB „Delfi“, daro išvadą, kad kaltinamosios prašymas dėl išlaidų poriteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d.,
nusprendžia:
B. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo kaltinama Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. nuamtyto nusikaltimo padarymu, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiojo A. N. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Atmesti nukentėjusiojo A. N. ir išteisintosios B. D. prašymus dėl dėl proceso išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.